6.1.  Ypatingų ekologinių situacijų ir avarijų skaičius.   APKROVA
6.2.  Piniginių lėšų srautai pagal atskiras programas.   APKROVA
6.3.  Atlikta atrankų dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai privalomo vertinimo.   VEIKIANTI JĖGA
6.4.  Priimta sprendimų dėl veiklos leistinumo.   VEIKIANTI JĖGA

 

<Į titulinį psl.>

 

 

6.1.  Ypatingų ekologinių situacijų ir avarijų skaičius. APKROVA

 

 

1) Registruotos ekstremalios situacijos, avarijos ir gaisrai atvirose teritorijose 2002-2009 m.

 

 

2) Registruotos ekstremalios situacijos ir avarijos atskiruose regionuose 2009 m.

Duomenų šaltinis: Aplinkos apsaugos agentūra

 

    2009 m. įvyko kelios didelės ekologinės avarijos, dviems atvejais aplinka buvo teršiama naftos produktais, kartą cheminėmis medžiagomis (į aplinką pateko apie 25 m³ skystų azoto trąšų), Šilutėje į miesto nuotekų valymo įrenginius pateko didelės koncentracijos teršiančių medžiagų, todėl sutriko įrenginių veikla ir nevalytos nuotekos buvo leidžiamos į Šyšos upę. Nuo 2002 m. stebima gaisrų mažėjimo tendencija, o registruotų avarijų skaičius svyruoja nežymiai.

2009 m. Didžiausias registruotų avarijų skaičius buvo Vilniaus regione, kituose dviejuose didžiuosiuose Lietuvos regionuose (Klaipėdoje ir Kaune) užregistruota perpus mažiau avarijų.

 

Ypatingų ekologinių situacijų ir avarijų skaičius

Metai	Registruotų ekstremalių situacijų skaičius	Registruotų avarijų skaičius	Užregistruotų gaisrų atvirose teritorijose skaičius
2002	35	133	924
2003	24	108	885
2004	15	111	955
2005	11	98	452
2006	9	107	1556
2007	5	115	324
2008	4	104	127
2009	4	115	265

 

 

Ypatingų ekologinių situacijų ir avarijų skaičius atskiruose regionuose

Regionai	Registruotų ekstremalių situacijų skaičius	Registruotų avarijų skaičius
Alytaus		1
Kauno		11
Klaipėdos	1	16
Marijampolės		3
Panevėžio	3	25
Šiaulių		23
Utenos		6
Vilniaus		30

 

<Į pradžią>

 

 

6.2.  Piniginių lėšų srautai pagal atskiras programas. APKROVA

 

 

Piniginių lėšų srautai pagal atskiras programas 2002-2009 m.

Duomenų šaltinis: Aplinkos ministerija

 

     Nuo 2003 m. Aplinkos apsaugos rėmimo programai (AARP) surenkamų lėšų kiekis didėja. Tam turi įtakos ne tik aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimų skaičiaus pokyčiai, bet ir baudų už aplinkos taršą augimas bei pagerėjusi aplinkos apsaugos inspektorių veikla.

    Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo programos (SAARP) įplaukos 2004-2009 m. mažai svyravo ir siekė apie 30 mln. lt. Nuo 2009 m. sausio 1 d. į SAARP įskaitoma 10% mokesčio už valstybinius gamtos išteklius.

Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo (LAAIF) įplaukos 2009 m. siekė 11,6 mln. lt. Dėl ekonominės situacijos LR Seimui patikslinus 2009 m. valstybės biudžetą, asignavimai LAAIF sumažinti iki 5,68 mln. lt., 5,89 mln. lt buvo perskirstyti valstybės reikmėms.

    Mokestis už aplinkos teršimą gaminių ar pakuotės atliekomis yra ekonominė priemonė, paremta principu „teršėjas moka“, kuri skirta skatinti ūkio subjektus efektyviau tvarkyti gamybos proceso metu susidarančias atliekas, diegti pažangesnes gamybos technologijas. 2009 m. piniginės įplaukos Gaminių ar pakuotės atliekų tvarkymo (GPAT) programai įgyvendinti sumažėjo apie 26%, t. y. apie 5 mln. lt lyginant su 2008 m. gautomis lėšomis. Tai rodo, kad sutvarkomas didesnis kiekis atliekų, bei sumokama mažesnė dalis mokesčio. 2009 m. į GPAT programą įplaukė 13,96 tūkst. lt. Dėl ekonominės situacijos LR Seimui patikslinus 2009 m. valstybės biudžetą, asignavimai GPAT programai sumažinti iki 0 lt, šias lėšas perskirstant valstybės reikmėms.

 

Piniginių lėšų srautai pagal atskiras programas mln. lt.

Lėšų gavėjas/Metai	2002	2003	2004	2005	2006	2007	2008	2009
SAARP	21,900	26,400	28,500	31,270	30,630	29,267	31,753	31,760
LAAIF	9,390	11,310	12,210	13,400	13,130	12,379	13,424	11,570
AARP	5,900	4,600	5,500	7,300	8,700	8,200	8,500	11,420
GPAT	0,000	0,000	8,280	8,940	6,830	14,290	18,930	13,960

 

 

<Į pradžią>

 

 

6.3.  Atlikta atrankų dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai privalomo vertinimo. VEIKIANTI JĖGA

 

 

Planuojamų ūkinių veiklų, kurioms atlikta atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo skaičius 2001-2009 m.

Duomenų šaltinis: Aplinkos ministerija

 

    Poveikio aplinkai vertinimo proceso metu turi būti vertinamas ne bet koks, o reikšmingas poveikis aplinkai todėl vertinimo objektas yra planuojama ūkinė veikla, kuri dėl savo pobūdžio, masto ar numatomos vietos ypatumų gali daryti reikšmingą poveikį aplinkai. Taigi kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgiant į planuojamos ūkinės veiklos mastą, vietos ypatumus, atsakinga institucija sprendžia, ar planuojamai ūkinei veiklai privaloma atlikti poveikio aplinkai vertinimą.

    Planuojamų ūkinių veiklų, kurioms atliekama atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo, skaičius pastaruosius metus mažai kinta. Dažniausiai tokia veikla buvo nedidelės apimties ir negalėjo sukelti reikšmingo poveikio aplinkai, todėl po atrankos procedūros buvo rengiama projekto aplinkos apsaugos dalis, o kai kuriais atvejais buvo atliekama ir atskira visuomenės sveikatai vertinimo procedūra.

 

Atliktas atrankų dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai privalomo vertinimo skaičius

 

Metai	Viso	Privalomas PAV	Neprivalomas PAV
2001	150	41	109
2002	209	35	158
2003	224	38	186
2004	422	48	374
2005	713	29	684
2006	624	32	592
2007	666	27	639
2008	1038	43	996
2009	1013	34	979

 

 

<Į pradžią>

 

 

6.4.  Priimta sprendimų dėl veiklos leistinumo. VEIKIANTI JĖGA

 

 

Priimtas sprendimų dėl planuojamos ūkinės veiklos, kuriai privalomas poveikio aplinkai vertinimas skaičius 2001-2009 m.

Duomenų šaltinis: Aplinkos ministerija

 

    Poveikio aplinkai vertinimo procedūros atliekamos siekiant užtikrinti aplinkosaugos teisės aktų reikalavimų laikymąsi, rasti palankius aplinkai, visuomenei, veiklos vykdytojui ir kitiems poveikio aplinkai vertinimo proceso dalyviams sprendimus. Užtikrinti, kad į aplinkos apsaugos aspektus bus atsižvelgta ankstyviausio veiklos planavimo metu, ne tik taikant techninio pobūdžio poveikį mažinančias priemones, bet ir numatant kompleksines neigiamo poveikio prevencijos priemones.

    Šis rodiklis parodo, kad 2009 metais šalyje palyginus su 2008 metais planuota perpus mažiau sudėtingesnių ūkinių veiklų, kurioms buvo atliekamas poveikio aplinkai vertinimas.

 

Priimta sprendimų dėl veiklos leistinumo

 

Metai	Viso	Leistina veikla	Neleistina veikla
2001	23	22	1
2002	26	25	1
2003	34	34	0
2004	33	32	1
2005	38	38	0
2006	45	45	0
2007	55	55	0
2008	68	63	5
2009	30	30	0

 

 

<Į pradžią>