Bendras mažųjų nėgių (Lamperta planeri) sutinkamumas tirtose stotyse buvo labai aukštas – 83 proc. Paplitimas priklauso nuo biotopų struktūros. Daugelyje tyrinėtų upių mažųjų nėgių populiacijos būklė yra stabili.
Upinių nėgių (Lampetra fluviatilis) gausumas ir būklė tyrinėta Šventosios upės baseine. Upinių nėgių gausumas vertintas pagal nerštinių lizdų kiekį. Pagal tai rūšies būklė yra gera Širvintos, Siesarties ir Šventosios upėse.
Baltijos lašiša (Salmo salar L.) ir šlakys yra svarbus verslo objektas visose Baltijos jūrą supančiose valstybėse, todėl šių žuvų būklė Baltijos jūroje priklauso nuo verslinės žvejybos intensyvumo, dirbtinio veisimo ir natūralios reprodukcijos lašišinėse upėse. Šių rūšių gausumas priklauso nuo upių hidrologinių sąlygų, neršto efektyvumo, migracijos kelių ir nerštaviečių apsaugos. Bendras lašišų sutinkamumas tirtose stotyse buvo pakankamai aukštas – 73,5 proc. Didžiausias sutinkamumas buvo nustatytas Neries, Šventosios ir Siesarties upėse.
Nustatyta, kad 2008 m. gegužės mėn. pabaigoje maksimalus perpelių (Alosa fallax Lacepede) gausumas siekė apie 600 tūkst. individų. Perpelių ištekliai leidžia versliniais žvejybos įrankiais Kuršių mariose 2009-2010 m. sužvejoti iki 50 t. migruojančių perpelių. Šios rūšies populiacijos struktūra stabili, tačiau siekiant, kad perpelių gausumas ir toliau didėtų pagrindinėje perpelių nerštavietėje rekomenduojama ir ateityje drausti žvejybą ungurinėmis gaudyklėmis.
Salačių (Aspius aspius) populiacijos būklė Neries upėje stabili, bendras individų skaičius siekia apie 30-35 tūkst., kurių didžiausią dalį sudaro žuvų jaunikliai, o subrendusių žuvų dalis siekia iki 6000 individų. Salačių tyrimų rezultatai rodo, kad šios rūšies populiacijos būklė Kauno mariose, Kruonio aukštutiniame baseine ir Nemuno žemupyje yra stabili.
Bendras kartuolių (Rhodeus sericeus amarus L.) sutinkamumas visose tirtose stotyse buvo 46,2 proc. Pagrindinis faktorius, sąlygojantis kartuolių paplitimą yra jų neršto substrato – stambiųjų dvigeldžių moliuskų paplitimas. Lakus dumblas, sąnašos yra pražūtingas dvigeldžiams moliuskams, o tuo pačiu ir kartuolėms. Pagrindinės grėsmės kartuolių populiacijoms yra vagos ištiesinimas (įlankų, užutekių sunaikinimas), hidrologinio režimo pokyčiai (staigūs grunto pokyčiai dėl srovės greičio bei vandens lygio svyravimų) ir tarša.
Bendras paprastųjų kirtiklių (Cobitis taenia) sutinkamumas tirtose stotyse buvo 63,3 proc. Neries upėje kirtikliai pagauti tik 2 stotyse, čia jų sutinkamumas mažiausias, o populiacijų būklė vertinama kaip bloga.
Ožka (Pelecus cultratus L.) – Berno konvencijos saugoma rūšis. Pastaruoju metu, sumažėjus vandens taršai Kuršių mariose ir Nemuno deltoje, ožkų populiacija didėja, tačiau pastebimi kasmetiniai svyravimai, kurie priklauso nuo aplinkos sąlygų pokyčių ir antropogeninės veiklos. Ožkų paplitimas Kuršių mariose didėja, gausiau aptinkama šiaurinėje marių dalyje. Populiacijos dydis pastaruosius 10 metų stabilus. Dabartinis suaugusių žuvų populiacijos dydis Kuršių marių Lietuvos dalyje gali siekti 150 tūkst. individų.
Bendras paprastųjų kūjagalvių (Cottus gobio) sutinkamumas tirtose stotyse buvo pakankamai aukštas – 72,5 proc. Šešuvio ir Šalpės upėse paprastųjų kūjagalvių monitoringo tyrimo stotyse nesugauta. Juros upės žemupyje šiai rūšiai tinkamų sąlygų taip pat yra labai mažai. Juros upės žemupyje ir Šešuvyje bendras apsaugos statusas šiuo metu vertinamas blogai.
Vijūnų ( Misgurnus fossilis) gausumas ir būklė tyrinėta 6 vandens telkiniuose. Per pastarąjį laikotarpį (1982-2007 m.) vijūnai dažniausiai tyrimo metu buvo sugaunami pavieniais individais. Stabili populiacija nustatyta Buveinių ežere. Šiame ežere vijūnai buvo aptinkami ir ankstesniais metais ( 2004 m. sugauti 9 individai, 2005 m. – 15 individų).
Daugiau apie šį tyrimą rasite čia.
Kiti, Aplikos apsaugos agentūros įvykdyti gyvosios gamtos monitoringo tyrimai.
