1.1.    Bendroji saulės spinduliuotė. BŪKLĖ
1.2.    Saulės spindėjimo trukmė. BŪKLĖ
1.3.    Ultravioletinė saulės spinduliuotė. BŪKLĖ
1.4.    Bendras ozono kiekis. BŪKLĖ
1.5.    Oro temperatūra. BŪKLĖ
1.6.    Kritulių kiekis. BŪKLĖ
1.7.    Paviršinio vandens nuotėkis. BŪKLĖ
1.8.    Vandens ir oro temperatūra Kuršių mariose ir Baltijos jūroje. BŪKLĖ

1.9.    Maksimalus vėjo greitis Lietuvos pajūryje. BŪKLĖ

 

<Į pradinį psl.>

 

1.1   Bendroji saulės spinduliuotė. BŪKLĖ

 

 

Bendroji saulės spinduliuotė 2009 m. ir 1961-1990 m. vidurkis

Duomenų šaltinis: Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prie AM

 

     2009 m. bendroji saulės spinduliuotė Kaune sudarė 3823 MJ/m² ir buvo 7% didesnė, nei klimatinė norma (daugiametis (1961-1990 m.) vidurkis). Ypač ženkliai išsiskyrė balandžio mėnuo, kuomet bendroji saulės spinduliuotė viršijo vidutinę daugiametę net 41%. Be to, rugsėjo mėnesį spinduliuotė Kaune buvo 24% didesnė už daugiametę, o Šilutėje rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais ji 21-22% viršijo daugiametę. Mažiausia bendroji spinduliuotė Kaune buvo2009 m. kovo mėnesį ir tesiekė 83% 1961-1990 m. vidurkio, Šilutėje mažiausia spinduliuotė buvo lapkričio mėnesį – 91%.

      Bendroji saulės spinduliuotė yra santykinis dydis, parodantis kokia dalis žemės paviršių pasiekiančios tiesioginės ir išsklaidytosios spinduliuotės tenka vienam ploto vienetui. Ji yra pagrindinis Žemės paviršiuje ir atmosferoje vykstančių procesų energijos šaltinis.

 

Bendroji saulės spinduliuotė MJ/m²

 

Mėnuo/stotis	Kaunas, 1961-1990 m.	Kaunas, 2009 m.	Šilutė, 1961-1990 m.	Šilutė, 2009 m.
01	60	63	55	58
02	125	132	107	117
03	265	219	241	227
04	386	542	386	542
05	567	613	558	646
06	591	502	601	561
07	566	603	561	643
08	475	565	448	541
09	293	363	277	338
10	152	129	141	n. d.
11	59	58	58	53
12	38	34	33	35

                        *spalio 12-25 d. dėl ryšių gedimo nebuvo vykdoma duomenų registracija.

 

<Į pradžią>

 

 

1.2   Saulės spindėjimo trukmė. BŪKLĖ

 

 

 

Saulės spindėjimo trukmė 2008 m. ir 1961-1990 m. vidurkis

Duomenų šaltinis: Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prie AM

 

     2009 m. saulė vidutiniškai spindėjo 1910 valandų – 128 valandas ilgiau už klimato normą (1782 valandos). Žiemą ir pavasarį ji buvo gerokai mažesnė už daugiamečius vidurkius, tai nulėmė vyraujančios oro masės ir didelis debesuotumas. Tačiau jau balandžio mėnesį didesnėje šalies dalyje saulė spindėjo vidutiniškai 100 valandų ilgiau nei daugiametis vidurkis. Gegužę saulė spindėjo 20-30 valandų ilgiau, birželį – apie 30 valandų trumpiau, nei klimato norma. Tokius orus lemdavo Atlanto ciklonai. Liepą, rugpjūtį ir rugsėjį saulės spindėjimo trukmė buvo 40-60 valandų ilgesnė už daugiametį vidurkį. Šiais mėnesiais Lietuvoje orams daugiausia įtakos turėjo aukštesnio slėgio laukai, kurie ir nulėmė giedras dienas. Nuo spalio mėnesio daugelyje rajonų saulės spindėjimo trukmė buvo mažesnė už klimato normą. Beveik visą spalį ir lapkričio antrąją pusę orus lemdavo ciklonai arba žemesnio slėgio laukai, ilgai tvyrodavo rūkai.

 

Saulės spindėjimo trukmė valandomis

 

Metai/Mėnesiai	2009 m.	1961-1990 m.
01	42	38
02	50	67
03	82	126
04	299	178
05	289	258
06	208	276
07	291	264
08	304	242
09	213	163
10	81	100
11	33	41
12	17	29

 

<Į pradžią>

 

1.3   Ultravioletinė saulės spinduliuotė. BŪKLĖ

 

 

Vidutinė ir maksimali mėnesio ultravioletinė saulės spinduliuotė (bangos ilgis 280-315 nm) 2009 m.

Duomenų šaltinis: Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prie AM

 

     Vidutinė 2009 m. ultravioletinė saulės spinduliuotė Kaune buvo 0,297 MED/h, Palangoje – 0,302 MED/h ( MED – minimali eriteminė dozė – tai ultravioletinės saulės spinduliuotės dozė, sukelianti pastebimą visiškai baltos odos paraudimą). Pastaraisiais metais pastebima šios spinduliuotės intensyvumo didėjimo tendencija. Lyginant su daugiamečiais vidurkiais, 2009 m. Vidurio Lietuvoje Kauno meteorologijos stotis) ji buvo apie 16%, Vakarų Lietuvoje (Palangos aviacinės meteorologijos stotis) apie 19% didesnė. Vakarų Lietuvoje šios spinduliuotės vidutinės mėnesio reikšmės balandžio-liepos mėnesiais labai nedaug – 0,05 MED/h buvo didesnės nei Kaune. Kitais mėnesiais – Vidurio Lietuvoje apie 0,02 MED/h buvo didesnė nei šalies vakaruose. Tačiau aukščiausios spinduliuotės reikšmės Palangoje buvo 0,179 MED/h didesnės nei Kaune.

     Ultravioletinės saulės spinduliuotės indeksas dažniausiai buvo aukštas. Gegužės-rugpjūčio mėnesiais Kaune buvo 57, Palangoje 73 atvejai, kai šio indekso reikšmės siekė 6-7 punktus (t. y. buvo aukštos). Maksimali reikšmė Kaune užregistruota birželio 19 d. ir siekė 9,2 punkto (labai aukšta).

 

Ultravioletinė saulės spinduliuotė (bangos ilgis 280-315 nm) 2009 m. vidutinė ir maksimali mėnesio, MED/h

Mėnesiai/Stotis	Kaunas, maksimali	Kaunas, vidutinė	Palanga, maksimali	Palanga, vidutinė
01	0,262	0,025	0,194	0,015
02	0,709	0,065	0,523	0,042
03	1,348	0,141	1,100	0,121
04	2,440	0,443	2,440	0,468
05	3,373	0,608	3,555	0,636
06	3,927	0,570	3,748	0,661
07	3,806	0,653	3,484	0,709
08	3,214	0,589	3,047	0,553
09	2,483	0,338	2,452	0,296
10	1,147	0,087	1,061	0,089
11	0,432	0,031	0,382	0,024
12	0,134	0,013	0,129	0,009

 

<Į pradžią>

 

 

1.4   Bendras ozono kiekis. BŪKLĖ

 

 

Bendras ozono kiekis 2009 m. ir 1993-2002 m. vidurkis

Duomenų šaltinis: Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prie AM

 

     Vidutinis metinis ozono kiekis 2009 m. buvo 328 Dobsono vienetai ir buvo 5% didesnis nei 2008 m., tačiau 3% mažesnis nei daugiametis vidurkis. Kauno meteorologijos stoties duomenimis, didžiausias vidutinis mėnesio bendrojo ozono kiekis buvo vasario mėnesį ir siekė 400. 2009 m. absoliutus mažiausias bendras ozono kiekis – 233 Dobsono vienetai buvo išmatuotas lapkritį, o absoliutus didžiausias – 436 – kovo mėnesį.

 

Bendras ozono kiekis Dobsono vienetais

 

Mėnesiai/ Metai	01	02	03	04	05	06	07	08	09	10	11	12
2009 m.	336	400	375	336	337	329	313	302	291	297	277	340
1993-2002 m.	333	368	380	376	368	357	338	319	310	292	290	313

 

<Į pradžią>

 

1.5   Oro temperatūra. BŪKLĖ

 

 

1) Oro temperatūra Lietuvoje 2009 m. ir 1961-1990 m. vidurkis;

 

 

2) Oro temperatūra atskirais sezonais 2009 m. ir 1961-1990 m. vidurkis

Duomenų šaltinis: Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prie AM

 

     2009 m. vidutinė oro temperatūra buvo 7,2°C – 1°C aukštesnė už klimato normą – kuri yra 6,2°C). Sausio mėnesio temperatūra buvo aukštesnė už daugiametį vidurkį net 2,6°C (-2,6°C, kai norma -5,1°C). 2009 m. pavasaris buvo šiltesnis, ypač šiltas buvo balandis, net 3°C vidutinė mėnesio temperatūra buvo aukštesnė už normą. Vasaros temperatūra buvo artima klimato normai, gerokai šiltesni orai buvo tik liepos antroje pusėje, aukščiausia temperatūra pasiekė 29-32°C, tai lėmė su pietvakarių oro masių srautais į Lietuvą plūstelėjęs tropinis karštis. Rudens laikotarpio vidutinė oro temperatūra buvo 7,8°C, t. y. 0,8°C aukštesnė už klimato normą (7,0°C) dėl šiltų rugsėjo ir lapkričio mėnesių, kai vidutinė mėnesio temperatūra buvo maždaug 2°C aukštesnė už šiems mėnesiams būdingą. Gruodžio viduryje į šalį įsiveržė arktinis šaltis. Žiemiški orai išsilaikė iki trečiojo dešimtadienio pradžios, temperatūra nukrito iki -20°C, Nidoje -14°C, po to trumpam plūstelėjo šiluma iš Europos pietvakarių, o šalčiai vėl sugrįžo paskutinėmis metų dienomis. Tačiau gruodžio mėnesio vidutinė oro temperatūra buvo lygi normai -2,4°C.

 

Oro temperatūra °C:

 

           Mėnesio

Metai/Mėnuo	01	02	03	04	05	06	07	08	09	10	11	12
2009 m.	-2,6	-3,3	0,7	8,4	12,2	14,7	18,2	16,7	14,0	5,4	4,0	-2,4
1961-1990 m.	-5,1	-4,6	-0,7	5,4	11,9	15,4	16,7	16,2	11,9	7,2	2,0	-2,4

 

                                Sezono

Metai/Sezonas	Žiema (2007/2008)	Pavasaris	Vasara	Ruduo
2009 m.	-1,8	7,1	16,5	7,8
1961-1990 m.	-4,0	5,5	16,1	7,0

 

<Į pradžią>

 

1.6. Kritulių kiekis. BŪKLĖ

 

 

1) Kritulių kiekis Lietuvoje 2009 m. ir 1961-1990 m. vidurkis

 

 

2) Kritulių kiekis atskirais sezonais 2009 m. ir 1961-1990 m. vidurkis

Duomenų šaltinis: Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prie AM

 

     2009 m. iškrito 721 mm kritulių, šis kiekis buvo 46 mm didesnis už 1961-1990 m. klimato normą, kuri yra 675 mm. Metų pradžioje kritulių kiekis buvo artimas normai, o pavasario laikotarpiu iškrito 94 mm kritulių, kai daugiametis vidurkis yra 131 mm. Šis laikotarpis pasižymėjo labai netolygiu kritulių kiekiu. Kovo mėnesį didesnėje šalies dalyje kritulių iškrito 1,5-2,0 karto daugiau nei klimato norma, o balandį lijo tik 3 dienas. Drėgnesnė nei įprasta buvo vasaros pradžia, bendras vasaros laikotarpio kritulių kiekis normą viršijo 1,3-1,9 karto. Visus rekordus sumušė Joninių išvakarėse prapliupusi liūtis Kėdainių rajone, kai prilijo 74 mm per šiek tiek daugiau nei 4 valandas. Rudens laikotarpiu iškrito 227 mm kritulių (norma 193 mm). Dideliu drėgnumu rudenį išsiskyrė spalio mėnuo. Didesnėje šalies dalyje kritulių iškrito 80-124 mm, Nidoje 156 mm, t. y. klimato norma viršyta 1,5-2 kartus. Pastovioji sniego danga pradėjo formuotis tik antrąjį gruodžio dešimtadienį. Paskutinę gruodžio dieną vidutinis sniego dangos storis buvo 5-15 cm, šiaurės rytiniuose rajonuose 16-22 cm, tik pajūryje ištisinės sniego dangos nebuvo.

 

Kritulių kiekis mm

 

          Mėnesio

Metai/Mėnuo	01	02	03	04	05	06	07	08	09	10	11	12
2009 m.	45	32	49	8	37	96	105	65	57	100	70	57
1961-1990 m.	42	30	37	42	52	68	79	76	68	60	65	56

 

                                 Sezono

Metai/Sezonas	Žiema (2008/2009)	Pavasaris	Vasara	Ruduo
2009 m.	127	94	266	227
1961-1990 m.	128	131	223	193

<Į pradžią>

 

 

1.7. Paviršinio vandens nuotėkis. BŪKLĖ

 

1) Bendras Lietuvos upių nuotėkis ir prietaka iš kitų valstybių 1978-2009 m.

 

 

2) Drėgmės išgaravimas Kaune 1978-2009 m.

Duomenų šaltinis: Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prie AM

 

     Upių vandeningumas svarbus tiek ekologiniu, tiek ir ekonominių (elektros energijos gamyba, laivininkystė) požiūriu. Šis rodiklis priklauso nuo orų (kritulių kiekio, oro temperatūros), o jo ilgalaikį kitimą lemia klimato kaita. Per paskutinius kelis dešimtmečius išryškėjo upių nuotėkio mažėjimo tendencija, kuri atsirado dėl klimato šiltėjimo – šiltesni orai išgarina daugiau vandens. Lietuvoje išgaruoja vidutiniškai 68% iškritusių kritulių, tačiau matavimais nustatyta, kad pastaraisiais metais garavimas nuolat didėja, o 2009 m. jis buvo 16% didesnis už normą. Tai lėmė ir upių metų nuotėkio sumažėjimą, ryškesnį šiltuoju metų laiku, nes sumažėjo šiuo metų laiku iškrintančių kritulių kiekis (tiek pat jų padaugėjo ir šaltuoju metų laiku, todėl metinis kritulių nepasikeitė). Praėjusiais metais Lietuvos upėmis nutekėjo 21,072 km³ vandens (norma 24,895 km³), t. y. 15% mažiau už normą.

     Mažą upių vandeningumą lėmė ne tik padidėjęs išgaravimas, bet ir žemas gruntinio vandens lygis. Gruntinis vanduo sudaro nuo 40% iki 70% upių nuotėkio. Pažemėjus gruntinio vandens lygiui, pablogėja jo ryšys su upe, todėl mažiau gruntinio vandens patenka į upių vagas.

 

Paviršinio vandens nuotėkis km³/išgaravimas mm

 

Metai	Bendras nuotėkis iš Lietuvos teritorijos	Prietaka iš kitų valstybių	Išgaravimas
1978	32,60	10,53	471
1979	32,16	11,07	389
1980	37,10	11,17	293
1981	24,29	9,84	364
1982	27,52	10,10	n. d.
1983	29,76	8,74	460
1984	23,41	7,30	306
1985	30,63	9,68	346
1986	30,86	8,87	353
1987	29,07	8,50	313
1988	28,47	9,52	390
1989	29,02	9,25	407
1990	32,90	9,83	364
1991	25,34	8,45	397
1992	23,88	7,20	579
1993	28,44	8,75	431
1994	30,37	11,73	610
1995	30,00	8,48	420
1996	21,79	8,25	421
1997	22,53	7,09	399
1998	36,18	10,05	436
1999	30,58	9,97	509
2000	20,16	7,38	457
2001	25,21	6,63	457
2002	24,49	7,70	591
2003	16,80	7,01	471
2004	24,60	9,20	374
2005	24,54	9,52	465
2006	19,02	8,93	500
2007	27,21	8,66	439
2008	22,47	8,25	503
2009	21,10	9,50	511

 

<Į pradžią>

 

 

1.8. Vandens ir oro temperatūra Kuršių mariose ir Baltijos jūroje. BŪKLĖ

 

 

Vidutinė mėnesio vandens ir oro temperatūra Baltijos jūros priekrantėje bei Kuršių mariose 2009 m. ir 1961-1990 m. vidurkis

Duomenų šaltinis: Jūrinių tyrimų centras

 

     Klaipėdoje 2009 m. vidutinė metinė oro temperatūra 8,1°C ir buvo 1,07°C aukštesnė už klimatinę normą, kuri yra 7,0°C. Oro temperatūra visus metus buvo aukštesnė nei daugiametis vidurkis, tik spalio ir gruodžio mėnesiai išsiskyrė žemesne temperatūra.

     Nidos hidrometeorologinio posto duomenimis 22 metus iš eilės Kuršių marių vandens temperatūra aukštesnė už klimato normą. Vidutinė metinė temperatūra buvo 9,6°C, o tai yra 1,1°C aukštesnė nei daugiametis vidurkis. Baltijos jūroje, ties Nida vidutinė metinė vandens temperatūra kranto zonoje buvo 9,1°C. Vasarą vidutinė mėnesio vandens temperatūra neviršijo 20°C, tik liepą atskiromis dienomis vanduo įšildavo iki 22°C.

 

Vandens ir oro temperatūra Kuršių mariose ir Baltijos jūroje ^oC

 

Vertės pavadinimas/ Mėnesiai	1	02	03	04	05	06	07	08	09	10	11	12
Vidutinė oro temperatūra Baltijos jūros priekrantėje (Klaipėda) 2009 m.	-0,3	-1,9	1,5	8,2	11,5	15,2	18,8	18,2	14,8	6,9	5	-0,8
Vidutinė vandens temperatūra Baltijos jūros priekrantėje (Nida) 2009 m.	1,4	0,6	2,5	6,9	11,1	14,1	18,4	18,9	16,6	10,0	6,3	2,8
Vidutinė vandens temperatūra Kuršių marių priekrantėje (Nida) 2009 m.	0,2	0,1	1,5	9,5	14,6	16,8	21,5	20,2	16,4	7,9	4,5	1,8
Vidutinė oro temperatūra Klaipėdoje 1961-1991	-2,8	-2,6	0,4	5,0	10,7	14,2	16,6	16,7	13,3	9,0	3,9	-0,1
Vidutinė vandens temperatūra Baltijos jūros pakrantėje (Nida) 1961-1990 m.	1,2	1,0	1,7	5,2	9,3	13,4	17,2	17,8	14,7	10,3	5,6	2,2
Vidutinė vandens temperatūra Kuršių marių pakrantėje (Nida) 1961-1990 m.	0,2	0,2	0,6	5,0	12,4	17,4	19,3	18,7	14,3	9,5	3,8	1,1

 

 

<Į pradžią>

 

1.9. Maksimalus vėjo greitis Lietuvos pajūryje. BŪKLĖ

 

 

Maksimalus vėjo greitis Lietuvos pajūryje 2009 m., 1961-1990 m. ir 1991-2008 m.

Duomenų šaltinis: Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prie AM

 

    Audras pajūryje sukelia ciklonai, judėdami iš Atlanto vandenyno į rytus. Audros metu vėjo kryptis priklauso nuo ciklono judėjimo trajektorijos. 2009 m. buvo ramūs. Stipresnis nei 15 m/s vėjas pūtė 47 dienas. 1971-2008 m. laikotarpiu tokio stiprumo vėjas pūsdavo 60 dienų. 20 m/s ir stipresnis vėjas 2009 m. pūtė 4 dienas. Daugiametis vidurkis – 17 dienų per metus.

    2009 m. aktyvi cikloninė veikla buvo sausio pirmąjį dešimtadienį, kai pajūryje vakarų krypties vėjas sustiprėdavo iki 15-20 m/s. Balandžio mėnesį stipresnių nei 15 m/s vėjų nebuvo užregistruota. Gegužės-rugpjūčio mėnesiais kai kuriomis dienomis pamaryje vakarų, šiaurės vakarų vėjas pasiekdavo iki 15-19 m/s greitį. Tai atsitikdavo, kai per Baltiją iš vakarų slinkdavo ciklonai, nešdami drėgnas ir vėsias orų mases, o dieną pakilusi saulė įšildydavo žemės paviršių ir dėl konvekcijos vėjas sustiprėdavo. Nuo rugsėjo pabaigos iki spalio vidurio ciklonai suaktyvėjo. Judėdami per Skandinaviją, šiaurinę Baltiją į rytus jie sukeldavo vakarų vėjus, kurių greitis siekdavo iki 15-20 m/s. Spalio 4-5 dienomis pajūryje pūtė 22-26 m/s vėjas – kilo smarkiausia metų audra (10 balų pagal Boforto skalę). Lapkričio pradžioje rytų krypčių vėjai buvo sustiprėję iki 15-19 m/s, o mėnesio pabaigoje – vakarų, šiaurės vakarų vėjai iki 15-20 m/s.

 

Maksimalus vėjo greitis Lietuvos pajūryje m/s

 

Metai/Mėnesiai	01	02	03	04	05	06	07	08	09	10	11	12
2009	20	15	18	13	16	16	19	18	17	26	20	17
1991-2008	32	28	28	21	20	23	32	25	25	31	32	40
1961-1990	34	30	34	26	24	25	34	26	30	40	36	35

 

<Į pradžią>