4.1.   Surinktas komunalinių atliekų kiekis, tenkantis vienam gyventojui.   APKROVA

4.2.   Į vidaus rinką išleistų pakuočių kiekis, tenkantis vienam gyventojui.   APKROVA
4.3.   Surinktas pavojingų atliekų kiekis pagal atskiras jų rūšis.   APKROVA
4.4.   Aplinkos apsaugos pažeidimai atliekų sektoriuje.   APKROVA
4.5.   Surinktas gamybinių atliekų kiekis, tenkantis BVP vienetui.   VEIKIANTI JĖGA
4.6.   Komunalinių atliekų tvarkymas.   ATSAKAS
4.7.   Pakuočių atliekų tvarkymas.   ATSAKAS
4.8.   Gamybinių atliekų tvarkymas.   ATSAKAS
4.9.   Padangų atliekų tvarkymas.  ATSAKAS
4.10.   Pavojingų atliekų tvarkymas.   ATSAKAS

4.11.   Antrinių žaliavų panaudojimas.   ATSAKAS

 

<Į titulinį psl.>

 

 

4.1.  Surinktas komunalinių atliekų kiekis, tenkantis vienam gyventojui. APKROVA

 

 

1) Surinktų komunalinių atliekų kiekio, tenkančio vienam gyventojui, kaita 2004-2008 m. Lietuvoje;

 

 

2) Surinktas komunalinių atliekų kiekis, tenkantis vienam gyventojui ES šalyse 2008 m.

Duomenų šaltinis: „EUROSTAT”, Aplinkos apsaugos agentūra

 

    2008 m. vienam gyventojui tenkantis komunalinių atliekų kiekis siekė 413 kg. Palyginti su ankstesniais metais šių atliekų augimo tendencija nesikeičia, nuo 2007 m. šis kiekis išaugo 12 kg (2007 – 10, 2006 – 14 kg). Kaip ir ankstesniais metais didžiąją dalį komunalinių atliekų – 83% sudaro mišrios komunalinės atliekos, antrinės žaliavos – 6%, kitos atliekos – 10%. Nors nei vienai Europos Sąjungos valstybei nepavyksta neviršyti siektinos 300 kg ribos, Lietuvoje palyginti su kitomis šalimis vienam gyventojui tenkantis komunalinių atliekų kiekis yra vienas mažiausių.

 

Surinktas komunalinių atliekų kiekis, tenkantis vienam gyventojui Lietuvoje kg

 

Atliekos/Metai	2004	2005	2006	2007	2008
Mišrios buitinės	300	307	317	334	344
Antrinės žaliavos	25	25	23	23	26
Kitos komunalinės	41	46	50	44	42

 

 

Surinktas komunalinių atliekų kiekis, tenkantis vienam gyventojui Europos Sąjungos šalyse, kg

Šalis	Kilogramai
Danija	802
Kipras	770
Airija	733
Liukemburgas	701
Malta	696
Olandija	622
Austrija	601
Vokietija	581
Ispanija	575
Jungtinė Karalystė	565
Italija	561
Prancūzija	543
Suomija	522
Švedija	515
Estija	515
Belgija	493
Portugalija	477
Bulgarija	467
Slovėnija	459
Graikija	453
Vengrija	453
Lietuva	413
Rumunija	382
Latvija	331
Slovakija	328
Lenkija	320
Čekija	306

 

 

<Į pradžią>

 

4.2.  Į vidaus rinką išleistų pakuočių kiekis, tenkantis vienam gyventojui. APKROVA

 

 

Pakuočių kiekis, tenkantis vienam gyventojui ES šalyse 2004-2007 m.

Duomenų šaltinis: Europos Komisija, „EUROSTAT“, Aplinkos apsaugos agentūra

 

    Nuo 2004 m. Lietuvoje nuolat didėjęs į vidaus rinką išleistų pakuočių kiekis per metus sumažėjo 5% – nuo 342 tūkst. t 2007 m. iki 326 tūkst. t 2008 m. Mažėjo ir į vidaus rinką išleistų pakuočių kiekis, tenkantis vienam gyventojui – 2008 m. siekė apie 98 kg, 2007 – 101, 2006 – 84, 2005 – 77, 2004 – 69 kg. Didžiausią įtaką pakuočių kiekio sumažėjimui turėjo dėl prasidėjusio ekonominio sunkmečio smukęs vartojimas. Tarp pagrindinių pakuočių medžiagų (stiklo, popieriaus/kartono, plastiko ir metalo) stiklinės pakuotės išleidimas krito labiausiai – 6% (kitų, atitinkamai, 0%, 1,5% ir 0,3%). Pagal Statistikos departamento duomenis 2008 m. spirituotų gėrimų, vyno ir fermentuotų gėrimų, kurių išpilstymui naudojamos stiklinės pakuotės, pardavimas sumažėjo 2,4%. Stikliniai buteliai, kuriuose išpilstyti alkoholiniai gėrimai, sudaro apie 70% visų į rinką išleistų stiklinių pakuočių svorio, o pastarųjų svoris bendrame visų pakuočių sraute sudaro 24%.

 

Į vidaus rinką išleistų pakuočių kiekis, tenkantis vienam gyventojui kg

 

Šalis/Metai	2004	2005	2006	2007
Airija	205	223	241	245
Liuksemburgas	204	213	222	214
Italija	209	204	207	212
Nyderlandai	197	205	211	212
Prancūzija	204	197	201	202
Vokietija	188	188	196	196
Ispanija	172	180	182	189
Danija	175	181	179	180
Jungtinė Karalystė	170	171	173	174
Portugalija	135	142	164	162
Belgija	155	158	158	158
Švedija	164	168	156	158
Austrija	134	135	141	143
Suomija	124	131	129	132
Graikija	-	96	95	94
EU15	179	182	186	186
Latvija	103	115	134	142
Estija	98	102	113	121
Slovėnija	81	84	102	-
Lietuva	69	77	84	101
Kipras	174	162	82	101
Vengrija	81	85	88	96
Čekijos Respublika	76	83	88	94
Lenkija	89	92	96	82
Rumunija	-	53	61	60
Slovakija	69	64	56	59
Bulgarija	-	67	56	41
EU 12	-	79	82	78
EU 27	-	161	165	164
Norvegija	-	-	105	108

 

<Į pradžią>

 

 

4.3.  Surinktas pavojingų atliekų kiekis pagal atskiras jų rūšis. APKROVA

 

 

Surinktų pavojingų atliekų kiekio pagal atskiras jų rūšis kaita 2004-2008 m.

Duomenų šaltinis: Aplinkos apsaugos agentūra

 

    2008 m. surinktas pavojingų atliekų kiekis, lyginant su 2007 m., padidėjo 5%. Daugiau nei 2007 m. surinkta užkrečiamų sveikatos priežiūros (35%), asbesto (56%), mišrių cheminių (65%), stiklo (104%), susidarė rūšiavimo likučių (187%). Žymiai daugiau surinkta statybos ir griovimo darbų atliekų.Asbesto atliekų surinkimas padidėjo dėl vykstančių stogo dangos turinčios asbesto keitimo darbų.Nuo 2005 m. yra uždrausta naudoti asbestą ar jo turinčius gaminius. 2008 m. Lietuvos Respublikos Vyriausybė patvirtino asbesto šalinimo programą, kurios tikslas – palaipsniui ir saugiai pašalinti iš aplinkos asbesto turinčius gaminius, siekiant pagerinti aplinkos būklę ir užtikrinti sveikesnę aplinką. Mišrių cheminių bei stiklo atliekų surinkimo didėjimą lėmė šių atliekų surinkimas iš bankrutavusių įmonių. Rūšiavimo likučių atliekų susidarė daugiau dėl 2008 m. padidėjusio nebenaudojamos elektros ir elektroninės įrangos atliekų (televizorių ir monitorių) apdorojimo. Statybos ir griovimo atliekų kiekis padidėjo dėl geležinkelio bėgių rekonstrukcijos (pabėgių keitimo), kurios metu susidarė didelis kiekis medienos, užterštos pavojingomis medžiagomis.

 

 

Surinktas pavojingų atliekų kiekis pagal atskiras jų rūšis t

 

Atliekų pavadinimas/Metai	2004	2005	2006	2007	2008
Panaudoti tirpikliai	99	110	118	86	91
Rūgščių, šarmų arba druskų atliekos	11365	11249	11571	12132	12182
Panaudota alyva	14257	5727	8321	6622	5743
Panaudoti cheminiai katalizatoriai	233	22	3	0	0
Į specifikaciją neįtrauktos cheminės atliekos	491	674	478	510	546
Mišrios cheminės atliekos	239	117	106	191	315
Cheminės nuosėdos ir likučiai	38628	46374	39247	49048	55333
Pramoninių nuotekų valymo dumblas	25059	798	1069	769	509
Užkrečiamos sveikatos priežiūros atliekos	244	241	325	563	759
Stiklo atliekos	2010	3849	2119	583	1190
Atliekos, kuriose yra PCB/PCT	53	56	48	44	42
Eksploatuoti netinkamos transporto priemonės	4590	9179	10255	13205	13899
Nebenaudojama elektros ir elektroninė įranga	82	495	5145	3161	3821
Nebenaudojami mechanizmai ir įrenginių sudedamosios dalys	9731	11672	10115	13009	10904
Mišrios ir neišrūšiuotos medžiagos	43	10	15	0	0
Rūšiavimo likučiai	18	77	235	156	447
Statybos ir griovimo darbų atliekos	4485	2323	19	9	223
Asbesto atliekos	3012	738	1804	1534	2390
Deginimo atliekos	549	75	364	204	179
Užteršta žemė ir užterštos žemkasių iškasos	2798	2150	16261	6340	4465
VISO	117986	95936	107618	108166	113038

 

 

<Į pradžią>

 

 

4.4.  Aplinkos apsaugos pažeidimai atliekų sektoriuje. APKROVA

 

 

1) Nustatytų aplinkos apsaugos pažeidimų atliekų sektoriuje skaičiaus kaita 2002-2009 m.;

 

 

2) Nustatyti aplinkos apsaugos pažeidimai atliekų sektoriuje atskiruose regionuose 2009 m.

Duomenų šaltinis: Aplinkos apsaugos agentūra

 

    2007-2008 m. didėjęs atliekų tvarkymo sektoriuje fiksuojamų pažeidimų skaičius 2009 m. ženkliai sumažėjo ir buvo panašus, kaip 2005 m. Tam įtakos turėjo dėl finansinės krizės sulėtėjusi gamyba. Pagal nustatomų pažeidimų skaičių ryškiai išsiskiria Vilniaus regionas – jame 2009 m. nustatyti 512 atliekų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimų. Taip pat daug pažeidimų užfiksuota Marijampolės regione (342), daugiau, nei didžiuosiuose Kauno (326) ir Klaipėdos (214) regionuose.

 

Aplinkos apsaugos pažeidimai atliekų sektoriuje

 

Metai	Pažeidimų skaičius
2002	1217
2003	1334
2004	1744
2005	2281
2006	2911
2007	2373
2008	2650
2009	2290

 

 Aplinkos apsaugos pažeidimai atliekų sektoriuje atskiruose regionuose

 

Regionai	2009 m.
Alytaus	256
Kauno	326
Klaipėdos	214
Marijampolės	342
Panevėžio	218
Šiaulių	220
Utenos	202
Vilniaus	512

 

<Į pradžią>

 

 

4.5.  Surinktas gamybinių atliekų kiekis, tenkantis BVP vienetui. VEIKIANTI JĖGA

 

 

Surinktas gamybinių atliekų kiekis, tenkantis BVP vienetui 2000-2008 m.

Duomenų šaltinis: Aplinkos apsaugos agentūra

 

    2008 m. Lietuvoje susidarė apie 4,4 mln. t gamybinių atliekų – 0,5% daugiau nei 2007 m. ir 7% daugiau nei buvo 2004 m. Bendrasis vidaus produktas (BVP) per 2007-2008 m. laikotarpį išaugo 12%, o gamybinių atliekų susidarymas – 0,5%, o per 2006-2007 m. atitinkamai – 19% ir 2%. Kadangi BVP auga greičiau nei gamybinių atliekų susidarymas, todėl ir gamybinių atliekų ir BVP santykis mažėja. Tikėtina, jog 2009 m. susidarantis gamybinių atliekų kiekio ir BVP santykis dėl ekonominės krizės poveikio neturėtų būti toks žymus.

 

Surinktas gamybinių atliekų kiekis, tenkantis BVP vienetui t; mln. lt

 

Rodiklis/Metai	2000	2001	2002	2003	2004	2005	2006	2007	2008
Gamybinių atliekų kiekis	39,53	56,78	66,05	63,61	66,30	58,48	52,60	45,00	39,90
BVP	45737	48637	52070	56959	62698	72060	82793	98669	111190

 

 

<Į pradžią>

 

4.6.  Komunalinių atliekų tvarkymas. ATSAKAS

 

 

Komunalinių atliekų tvarkymo struktūra Lietuvoje 2004-2008 m.

Duomenų šaltinis: Aplinkos apsaugos agentūra

 

    2008 m. sutvarkyta 2% daugiau komunalinių atliekų nei praėjusiais metais. Nuo 2004 m. šis rodiklis kasmet tolygiai auga nepaisant to, kad mažėja gyventojų skaičius, taip pat pagerėjus apskaitai ir pradėjus eksploatuoti naujus sąvartynus fiksuojamas mažesnis atliekų kiekis.

    Didžioji dalis – 91% komunalinių atliekų pašalinta sąvartynuose – 1% daugiau nei 2007 m., 4% atliekų išvežta iš šalies, o kitaip panaudota ir perdirbta 4% komunalinių atliekų, iš kurių organinių medžiagų perdirbimas sudaro 73%, metalų perdirbimas – 15%, kitų neorganinių medžiagų perdirbimas – 3%.

 

Komunalinių atliekų tvarkymas tūkst. t.

 

Rodiklis/Metai	2004	2005	2006	2007	2008
Šalinimas sąvartynuose	1152	1170	1210	1242	1254
Šalinimas kitais būdais	0	4	2	3	0
Naudojimas/perdirbimas	44	74	80	51	60
Išvežimas iš šalies	48	41	34	50	60

 

 

<Į pradžią>

 

4.7.  Pakuočių atliekų tvarkymas. ATSAKAS

 

 

Pakuočių atliekų tvarkymas 2005-2009 m.

Duomenų šaltinis: Aplinkos apsaugos agentūra

 

    2008 m. panaudota/eksportuota daugiau kaip 171 tūkst. t šalyje surinktų pakuočių atliekų – 14% daugiau nei ankstesniais metais. Atliekų apskaitos metinių ataskaitų duomenimis atliekų tvarkytojai 2008 m. šalyje perdirbo 162 tūkst. t pakuočių atliekų, iš jų 42 tūkst. t iš kitų šalių įvežtų pakuočių atliekų. Be to, 2008 m. buvo eksportuota 48 tūkst. t šalyje surinktų pakuočių atliekų – 39% daugiau nei 2007 m. Daugiausia į kitas šalis išvežta stiklinės ir popierinės/kartoninės pakuotės atliekų. Nors per metus stiklinės pakuotės panaudojimas/eksportas išaugo 9 tūkst. tonų, o į šalies vidaus rinką buvo išleista 5 tūkst. t mažiau gaminiais užpildytos tokios pakuotės, toliau stiklinės pakuotės perdirbimo užduotis nevykdoma. Valstybiniame strateginiame atliekų tvarkymo plane numatyta, jog iki 2009 m. pabaigos būtų sudarytos organizacinės ir (ar) techninės sąlygos kasmet surinkti ir perdirbti (išvežti/eksportuoti perdirbti) ne mažiau kaip 50% pakuočių atliekų ir panaudoti (išvežti/eksportuoti/panaudoti) ne mažiau kaip 52% pakuočių atliekų. 2008 m. viso buvo panaudota 53%, perdirbta 52% į vidaus rinką išleistų pakuočių kiekio.

 

Pakuočių atliekų tvarkymas bendro kiekio dalis %

 

Pakuotės medžiaga	2005 m.	2006 m.	2007 m.	2008 m.	2006 m. užduotis	2007 m. užduotis	2008 m. užduotis	2009 m. užduotis
Stiklas	40,0	31,0	36,0	50,1	60	62	64	65
Plastikas	21,0	26,7	28,5	32,7	25	27	28	30
Popierius/kartonas	59,0	59,5	68,0	73,6	55	64	68	70
Metalas	29,0	59,6	56,7	62,2	40	42	46	48
Kombinuota	14,0	18,9	13,6	40,9	25	25	25	25
Kita	3,0	23,2	33,0	40,8	25	25	30	35

 

 

<Į pradžią>

 

4.8.  Gamybinių atliekų tvarkymas. ATSAKAS

 

 

Gamybinių atliekų tvarkymo struktūra Lietuvoje 2004-2008 m.

Duomenų šaltinis: Aplinkos apsaugos agentūra

 

     2008 m. bendras sutvarkytų gamybinių atliekų kiekis siekė 4,3 mln. t – 3% mažiau nei 2007 m. Šį sumažėjimą nulėmė tai, jog 2008 m. azoto-fosforo trąšų gamybos (fosfogipso) atliekų susidarė ir buvo pašalinta 145 tūkst. tonų mažiau nei 2008 m. Vien šios atliekos kiekio pokytis (sumažėjimas) sudarė 3% visų 2007 m. sutvarkytų gamybinių atliekų kiekio. Azoto-fosforo trąšų gamybos atliekos sudarė per 80% viso pašalintų atliekų kiekio. Kitų gamybos atliekų tvarkymas, išskyrus deginimą, pakito nežymiai. Deginimas padidėjo 10%, naudojimas/perdirbimas – 3%, šiek tiek sumažėjo pašalintų ir eksportuotų atliekų. Remiantis pastarųjų metų duomenimis, apie pusė sutvarkytų gamybinių atliekų (neįskaitant fosfogipso) buvo perdirbtos ar kitaip panaudotos, apie 15% pašalintos, ketvirtadalis jų išvežta perdirbti ar kitaip panaudoti į kitas šalis, apie 8% sudeginta. Per 86% gamybinių atliekų, panaudotų kurui ar kitais būdais energijai gauti, kiekio sudarė pjuvenos, drožlės ir kitokios medienos atliekos. Be to, 2008 m. buvo sutvarkyta 979 tūkst. t statybinių atliekų, t.y. 130 tūkst. tonų daugiau nei 2007 m. ir 210 tūkst. t. daugiau nei 2006 m.

 

Gamybinių atliekų tvarkymas tūkst. t

 

Metai/Rodiklis	2004	2005	2006	2007*	2008
Šalinimas sąvartynuose	2149	2268	2290	2321	2171
Šalinimas kitais būdais	220	178	254	104	82
Deginimas	190	226	213	179	196
Naudojimas/perdirbimas	799	823	1026	1223	1253
Išvežimas iš šalies	576	616	625	627	625

            *Patikslinti duomenys

 

<Į pradžią>

 

4.9.  Padangų atliekų tvarkymas. ATSAKAS

 

 

Padangų atliekų tvarkymo pokyčiai 2004-2008 m.

Duomenų šaltinis: Aplinkos apsaugos agentūra

 

    2008 m. šalyje buvo surinkta 18,7 tūkst. tonų nebenaudojamų padangų, sutvarkyta – 20 tūkst. tonų. Lyginant su 2007 m., surinktų nebenaudojamų padangų kiekis sumažėjo 8%, sutvarkytas kiekis padidėjo 4%. Perdirbtų ir panaudotų padangų, įskaitant išvežtas į kitas šalis, kiekis padidėjo 6%. Energijai gauti panaudotų padangų kiekis padidėjo 12%, o lyginant su 2006 m. – 26%. Nebenaudojamų padangų atliekų tvarkytojai šias atliekas iš surinkėjų paprastai priima už tam tikrą mokestį, todėl mažesnį surinktų nebenaudojamų padangų kiekį galėjo nulemti dėl pasaulinės ekonomikos krizės pablogėjusi šalies ekonominė situacija. Padangų atliekų tvarkytojai, surinkę mažiau padangų, ėmė tvarkyti ankstesniais metais sukauptas padangas – saugomų padangų kiekis sumažėjo 19%. Padidėjusį sutvarkytų nebenaudojamų padangų kiekį įtakojo savivaldybėms ir regionų atliekų tvarkymo centrams suteikta galimybė nemokamai atiduoti jų teritorijoje sukauptas bešeimininkes padangas vienam iš šių atliekų tvarkytojų – AB „Akmenės cementas“. Tačiau šalyje vis dar neišspręstos padangų atliekų transportavimo į utilizavimo ar perdirbimo įmones finansavimo problemos, todėl ne visos savivaldybės ar regionų atliekų tvarkymo centrai šia galimybe pasinaudojo.

 

Padangų atliekų tvarkymas* t

 

Tvarkymo būdas\Metai	2004	2005	2006	2007	2008
Perdirbimas ir panaudojimas*, išskyrus panaudotas energijai gauti	1546	5987	10947	10312	10858
Panaudojimas energijai gauti	0	0	7193	8089	9084
Išvežimas iš šalies*	529	510	907	29	88
Saugojimas	5561	5559	5093	6084	4961

               *Patikslinti duomenys

 

<Į pradžią>

 

4.10.  Pavojingų atliekų tvarkymas. ATSAKAS

 

 

Pavojingų atliekų tvarkymas Lietuvoje 2004-2008 m.

Duomenų šaltinis: Aplinkos apsaugos agentūra

 

    2008 m. pavojingų atliekų tvarkymas, lyginant su 2007 m., liko beveik nepakitęs. Daugiausiai (31%) sutvarkyta laivininkystės lijalinių vandenų atliekų, kurios pakartotinai naudotos. 2008 m. sumažėjo (48%) pavojingų atliekų deginimas, tačiau padidėjo (50%) pavojingų atliekų išvežimas iš šalies. Pavojingų atliekų deginimo sumažėjimą lėmė įmonių, turinčių leidimus deginti pavojingas atliekas, skaičiaus sumažėjimas. 2008 m. leidimus deginti pavojingas atliekas turėjo trys, o 2007 m – penkios įmonės. 2008 m. išvežta žymiai daugiau alyvų atliekų. Daugiausiai šių atliekų (24%) išvežta į Olandiją.

 

 Pavojingų atliekų tvarkymas tūkst. t

 

Metai/ Tvarkymo būdas	Išvertimas ant žemės ar po žeme	Išvežimas iš šalies	Deginimas	Apdorojimas	Šalinimas kitais būdais	Naudojimas/ perdirbimas
2004	3	3	3	13	9	108
2005	2	2	8	20	0	72
2006	2	3	9	22	0	65
2007	2	4	2	29	0	81
2008	2	6	1	27	0	79

 

<Į pradžią>

 

4.11.  Antrinių žaliavų panaudojimas. ATSAKAS

 

 

Antrinių žaliavų panaudojimo struktūra ir jos pokyčiai Lietuvoje 2000-2008 m.

Duomenų šaltinis: Aplinkos apsaugos agentūra

 

    2008 m. 2% daugiau buvo surinkta ir panaudota antrinių žaliavų nei 2007 m. ir 13% daugiau nei 2004 m. Išaugo stiklo antrinių žaliavų panaudojimas/perdirbimas – 2008 m. jų panaudota 35% daugiau nei 2007 m., sumažėjo šalyje surinktų juodųjų metalų eksportas (4%), spalvotojų metalų atliekų, laužo perdirbimas ar išvežimas į kitas šalis (atitinkamai 16% ir 19%), tuo tarpu panaudotų/eksportuotų įvairių metalų atliekų, iš jų metalinių pakuočių, kiekis padidėjo 26%. Nors antrinių žaliavų panaudojimas/perdirbimas auga, dalis šių atliekų, daugiausiai gyventojų išmestos popieriaus ir plastiko pakuotės, nerūšiuotos patenka į sąvartynus kartu su kitomis komunalinėmis atliekomis.

 

Antrinių žaliavų panaudojimas tūkst. t

 

Atliekos rūšis\Metai	2000	2001	2002	2003	2004	2005	2006	2007	2008
Metalas	334	798	647	609	613	627	620	642	632
Stiklas	49	47	33	24	36	42	38	37	50
Popierius	39	53	53	58	73	78	90	102	109
Padangos	0	0	0	0	2	6	12	19	20
Plastikas	3	4	5	8	13	25	25	24	26

 

<Į pradžią>