Lietuva su kitomis Baltijos valstybėmis nuo 1993 metų dalyvauja Tolimųjų tarpvalstybinių oro teršalų pernašų konvencijai įgyvendinti skirtoje Tarptautinės bendradarbiavimo programos kompleksiniam monitoringui (ICP IM) programoje, o nuo 1998-ųjų šie stebėjimai – Valstybinės aplinkos monitoringo programos dalis. Per pastaruosius 15 metų šiame globalaus foninio – sąlygiškai natūralių ekosistemų – monitoringo tinkle daugiausio dėmesio skirta atmosferos teršalų, vandens ir dirvožemio cheminės sudėties, elementų kaupimosi ir išplovimo stebėjimams, kurie nacionaliniu lygiu suteikia duomenų apie teršalų, tolimųjų oro pernašų atnešamų iš Vakarų ir Vidurio Europos valstybių, ir klimato pokyčių įtaką Lietuvos ekosistemoms.

1994 metais Lietuvoje pradėti ir agroekosistemų monitoringo stebėjimai. Šio tipo tyrimai skirti įvertinti pasklidąją taršą iš žemės ūkio plotų, Lietuvoje nulemiančią beveik pusę upių vandens taršos maisto medžiagomis. Valstybinėje aplinkos monitoringo 2005-2010 metų programoje buvo akcentuojami maisto medžiagų išplovų į upes, šachtinių šulinių būklės, sėtinių pievų produktyvumo stebėjimai, leidžiantys vertinti išplaunamų maisto medžiagų kiekį, ūkininkavimo poveikį vandens telkiniams, parinkti veiksmingiausias priemones žemės ūkio taršai mažinti ir sudarantys sąlygas įgyvendinti direktyvų 2000/60/EB ir 91/676/EEB bei kitų įsipareigojimų dėl žemės ūkio taršos mažinimo reikalavimus.

2010-tieji - Valstybinės aplinkos monitoringo 2005-2010 metų programos įgyvendinimo baigiamieji metai, be to, šiais metais turi būti parengta nauja programa būsimam stebėjimų ciklui. Siekiant efektyviai planuoti naujos programos priemones, būtina aptarti, kokias svarbiausias žinias apie Lietuvos ir kaimyninių šalių aplinkos kokybę ir poveikį jai suteikė šie kompleksiniai tyrimai ir įvertinti ekosistemų monitoringo perspektyvą bei akcentus būsimame – 2011-2016 metų – laikotarpyje.

Renginio programą ir skaitytus pranešimus galite rasti renginių medžiagoje