Š.m. liepos 22 d. Aplinkos apsaugos agentūroje vyko pasitarimas dėl ekosistemų monitoringo rezultatų ir šių tyrimų perspektyvų bei galimų apimčių būsimoje Valstybinėje aplinkos monitoringo programoje.
Lietuva su kitomis Baltijos valstybėmis nuo 1993 metų dalyvauja Tolimųjų tarpvalstybinių oro teršalų pernašų konvencijai įgyvendinti skirtoje Tarptautinės bendradarbiavimo programos kompleksiniam monitoringui (ICP IM) programoje, o nuo 1998-ųjų šie stebėjimai – Valstybinės aplinkos monitoringo programos dalis. Per pastaruosius 15 metų šiame globalaus foninio – sąlygiškai natūralių ekosistemų – monitoringo tinkle daugiausio dėmesio skirta atmosferos teršalų, vandens ir dirvožemio cheminės sudėties, elementų kaupimosi ir išplovimo stebėjimams, kurie nacionaliniu lygiu suteikia duomenų apie teršalų, tolimųjų oro pernašų atnešamų iš Vakarų ir Vidurio Europos valstybių, ir klimato pokyčių įtaką Lietuvos ekosistemoms.
Priedai:
- Renginio programa
- Žemėnaudos, vandens ir kritulių cheminės sudėties ir savybių, sėtinių pievų tyrimų tipiškose žemės ūkio ekosistemose rezultatai, agroekosistemų monitoringo svarba ir perspektyva aplinkosaugoje (dr. Kazimieras Gaigalis, Lietuvos žemės ūkio universitetas)
- Sunkiųjų metalų ir policiklinių aromatinių angliavandenilių ore bei atmosferos iškritose tyrimų rezultatai ir jų svarba aplinkosaugos politikos įgyvendinimui (dr. Jonas Šakalys, Valstybinis mokslinių tyrimų institutas Fizinių ir technologijos mokslų centras)
- Dujinių ir aerozolinių priemaišų ore bei pagrindinių cheminių priemaišų koncentracijų krituliuose ir polajiniuose krituliuose tyrimų rezultatai, jų svarba ir perspektyvos (dr. Dalia Šopauskienė, dr. Algirdas Augustaitis, Lietuvos žemės ūkio universitetas)
- Pažemio ozono tyrimų rezultatai, jų svarba ir perspektyva aplinkos būklės vertinime (dr. Raselė Girgždienė, Valstybinis mokslinių tyrimų institutas Fizinių ir technologijos mokslų centras)
- Miško ekosistemų sumedėjusios augmenijos ir kitų biologinių tyrimų rezultatai ir perspektyva. Sąlygiškai natūralių ekosistemų monitoringo svarba, siekiant tarptautinių ir nacionalinių aplinkosaugos tikslų (dr. Algirdas Augustaitis, Lietuvos žemės ūkio universitetas)
- Gruntinio, dirvožemio bei paviršinio vandens ir dirvožemio tyrimų rezultatai ir perspektyvos (dr. Ieva Baužienė, Gamtos tyrimų centro Geologijos ir geografijos institutas)
