BENDRIEJI KLAUSIMAI

 

 

1. Kas yra EMAS?

Aplinkosaugos vadybos ir audito sistema, EMAS, suteikia galimybę organizacijoms, veikiančioms Europos Sąjungoje ir Europos ekonominėje erdvėje, laisvanoriškumo principu dalyvauti aplinkosaugos vadybos sistemoje. Schema pradėjo veikti nuo 1995 m. balandžio mėn. Ji siekia skatinti dalyvaujančių organizacijų nuolatinį aplinkosaugos veiksmingumo gerinimą ir vertinimą.
EMAS istorija  

Pirmasis EMAS Reglamentas 1836/93,  buvo sukurtas Europos Komisijos ir priimtas 1993 m. liepos mėn. kaip aplinkosaugos politikos instrumentas, prisidedantis prie Bendrijos subalansuotos plėtros siekio įgyvendinimo. Pati EMAS schema tapo atvira savanoriškam organizacijų prisijungimui nuo 1995 m. balandžio mėn., tačiau dalyvauti joje galėjo tik teritorijos, kuriose buvo vykdoma pramoninė veikla.

1996 metais buvo priimtas Tarptautinis aplinkosaugos vadybos sistemos standartas - EN ISO 14001 -, kuris buvo pripažintas kaip vienas iš žingsnių EMAS įdiegimo link. Taip pat buvo pripažinta, kad visi sektoriai turi reikšmingų poveikių aplinkai ir kad aplinkosauginiu požiūriu būtų tikslinga išplėsti aplinkosaugos vadybos sistemų veiklos sferą į kitus sektorius.

14 reglamento straipsnis numatė galimybę šalims-narėms praplėsti schemos veikimo sritį į kitus ekonomikos sektorius ir keletas šalių-narių pasinaudojo šia galimybe. Reglamento 1836/93 20 straipsnis nustatė, kad EMAS schema turi būti peržiūrėta ne vėliau kaip po 5-erių metų nuo reglamento įsigaliojimo.

1997 metais prasidėjo konsultacinis procesas, kuris apėmė anksčiau paminėtų pakeitimų svarstymą. Komisija pateikė pasiūlymą, į kurio svarstymo procesą buvo įtrauktos kitos Europos Sąjungos institucijos (Ekonomikos ir Socialinių Reikalų komitetas, Regionų Taryba) bei Europos Parlamentas, suteikiant jam panašias sprendimo priėmimo teises, kurias turi Europos Sąjungos Taryba.

2001 metais buvo priimtas naujasis Reglamentas (EB) Nr. 761/2001 (O.J. L114 , 24.4.2001, p.1). Jo pagrindiniai elementai yra:

• EMAS veiklos sferos išplėtimas į visus ekonominės veiklos sektorius, įskaitant ir vietos savivaldos institucijas;

• ISO 14001 aplinkosaugos vadybos sistemos integravimas į EMAS reikalavimus tokiu būdu, kad perėjimas nuo ISO 14001 prie EMAS vyktų sklandžiau ir būtų išvengta dubliavimosi;

• vizualios ir lengvai atpažįstamos EMAS emblemos formos patvirtinimas tam, kad registruotos organizacijos galėtų efektyviau skelbtis apie savo dalyvavimą EMAS;

• darbuotojų įtraukimas į EMAS įgyvendinimą;

• aplinkosaugos ataskaitos svarbos sustiprinimas, siekiant padidinti informavimo apie aplinkosaugos veiksmingumą skaidrumą, registruotoms organizacijoms skelbiant informaciją suinteresuotoms šalims, visuomenei; ir

• didesnis akcentavimas netiesioginių efektų, įskaitant investicinę politiką, administracinius ir planavimo sprendimus, pirkimų procedūras, paslaugų pasirinkimą ir sudėtį. 
  

 

Įgyvendinant Reglamentą (EB) Nr. 761/2001 sukaupta patirtis buvo panaudota 2009 m. priimtame atnaujintame Reglamente (EB) 1221/2009. Reglamentą sudaro 52 straipsniai ir 8 priedai. Skirtingai nuo kitų vadybos sistemų standartų, priedai yra reglamento sudėtinė dalis – jie nėra tik informacinio pobūdžio, kadangi juose nustatytus reikalavimus yra būtina įgyvendinti.

 

2. Kodėl EMAS?

Mastrichto sutartyje yra apibrėžtas vienas iš bendrųjų Europos Bendrijos siekių – “skatinti harmoningą ekonominių santykių plėtrą, subalansuotą augimą, atsižvelgiant į aplinkos būklę….. pragyvenimo lygio ir gyvenimo kokybės kėlimą”.

Schema nekeičia esamų Bendrijos ar nacionalinių aplinkosaugos teisės aktų ar techninių standartų, kaip ir jokiu būdu neatleidžia įmonės nuo atsakomybės vykdyti visus nustatytus teisinius reikalavimus ar laikytis galiojančių standartų.  

Subalansuotos plėtros siekiui, kuris šiuo metu yra integruotas į Europos Sąjungos tikslus, įgyvendinti būtina pradėti naudoti platesnį aplinkosaugos politikos instrumentų spektrą. 6-oji Bendrijos Aplinkos Apsaugos Programa, "Aplinka 2010: Mūsų Ateitis - Mūsų Pasirinkimas", pripažįsta šį poreikį ir siekia tapti programa, kuri "…užbaigs formuoti ir sustiprins, kur dar reikalinga, mūsų aplinkosaugos įstatymų visumą ir aktyviai užsiims mūsų direktyvų įgyvendinimo klausimais ... atliks daugiau, siekiant mobilizuoti aplinkosaugos ir rinkos „ekologizavimo“ tikslams visas susijusias šalis".

Daugelyje šalių-narių direktyvinis reguliavimas (reglamentai, direktyvos ir t.t.) sudaro aplinkosaugos politikos įgyvendinimo priemonių pagrindą. Nepaisant visų šių ES priimtų Direktyvų ir Reglamentų bei tarptautinių ir nacionalinių pastangų, aplinkos kokybė vis dar negerėja taip sparčiai, kaip daugelis iš mūsų tikėjosi. Europos Aplinkos Komisarė, Margot Wallström, komentuoja padėtį:

"…mes neišspręsime aplinkosaugos problemų tik pridedami dar keletą naujų direktyvų prie maždaug 270 šiuo metu galiojančių Europos aplinkosaugos teisės aktų, juolab jei vėliau paaiškės, kad ir pastarieji nėra vykdomi šalyse-narėse…tam, kad tinkamai tvarkytis su visais aplinkai spaudimą darančiais šaltiniais, kurių sklaida vis labiau didėja, mums reikia pradėti taikyti platesnį aplinkosaugos instrumentų spektrą …Mums reikalingi instrumentai, kurie:

• skatintų piliečių ir verslo bendruomenių informavimą, supratimo ugdymą, įsipareigojimą

• suteiktų tinkamas rinkos paskatas aplinkosaugos gerinimui; ir

• užtikrintų aplinkosaugos integravimą į kitų sričių politikas. "

 

 

Europos Komisijos lygyje, toks instrumentas jau yra aiškiai matomas – EMAS, Aplinkosaugos Vadybos ir Audito Sistema.

 

 

3. Kas gali dalyvauti EMAS ?

Iš pradžių EMAS schemoje galėjo dalyvauti tik įmonės, vykdančios pramoninę veiklą aiškiai apibrėžtoje teritorijoje, tačiau EMAS veiklos sfera buvo praplėsta ir šiuo metu schemoje gali dalyvauti bet kuri organizacija, daranti poveikį aplinkai. Tuo būdu, dalyvavimas schemoje yra atviras visuose ekonominiuose sektoriuose veikiančioms organizacijoms. (Dėl “organizacijos” sąvokos  žiūrėti į Dažnai Užduodamų Klausimų (FAQ) sąrašą)

EMAS identifikuoja skirtingas ekonominės veiklos sritis pagal “Statistinio Europos Bendrijos ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus” (NACE) kodus. (Dėl NACE kodų žiūrėti į FAQ sąrašą)

Registracija schemoje reikalauja iš organizacijos priimti aplinkos politiką, kurioje būtų įtvirtintas organizacijos įsipareigojimas atitikti visų susijusių aplinkosaugos įstatymų reikalavimus bei siekti nuolatinio aplinkosaugos veiksmingumo gerinimo.

Organizacijoje turi būti atlikta pirminė aplinkosaugos analizė. Remiantis priimta aplinkos politika ir analizės rezultatais, yra parengiama organizacijos aplinkosaugos programa ir sukuriama aplinkosaugos vadybos sistema.

Organizacijoje privalo būti atliekamas aplinkosaugos auditas, apimantis visas susijusias organizacijos veiklas, kurio atlikimo ciklas negali viršyti 3 metų laikotarpio (išskyrus 7 str. išimtis). Remiantis audito rezultatais, yra peržiūrimi nustatyti aplinkosaugos tikslai, o priimta aplinkosaugos programa koreguojama taip, kad peržiūrėti tikslai būtų pasiekti. Atlikus pirminę aplinkosaugos analizę ir tolimesnį auditą ar pasibaigus audito ciklui, yra parengiama vieša aplinkosaugos ataskaita.

 

 

4. Kaip yra apibrėžiama “organizacijos” sąvoka?

Tradicinės EMAS taikymo srities išplėtimas nuo pramonės sektoriaus įmonių iki visų organizacijų, darančių poveikį aplinkai, reiškia, kad EMAS registracijos galės siekti daug naujų subjektų su skirtingomis organizacinėmis struktūromis. Organizacinės struktūros atžvilgiu buvo identifikuoti šie subjektai:

1.  Organizacijos, veikiančios tik vienoje teritorijoje – šis atvejis yra paprasčiausias ir dabartiniu metu EMAS registruotos teritorijos pateks į šią kategoriją;

2.  Organizacijos, kurios išskirtiniais atvejais galėtų registruoti tik dalį teritorijos apimanti subjektą, pvz., įmonė toje pačioje teritorijoje gaminanti du skirtingus gaminius gali registruoti vieną iš gamybos linijų;

3.  Organizacijos, veikiančios skirtingose teritorijose ir arba (a) teikiančios tuos pačius ar panašius produktus ar paslaugas (pvz., bankai, mažmeninės prekybos tinklai), arba (b) teikiančios skirtingus produktus ir paslaugas (pvz., atliekų šalinimo įrenginių tinklas arba mechaninių komponentų gamintojas);

4.  Organizacijos, kurių konkreti teritorija negali būti tinkamai apibrėžta – taikoma organizacijoms, veikiančioms dideliuose geografiniuose plotuose, tokioms kaip telekomunikacijų, atliekų surinkimo, transporto įmonės;

5.  Organizacijos, laikinai kontroliuojančios tam tikras teritorijas (pvz., samdomos įmonės tokios kaip statybinės įmonės, paslaugų teikėjai);

6.  Savarankiškos organizacijos, pageidaujančios užsiregistruoti kaip viena bendra organizacija, pvz., nedidelis pramoninis parkas ar laisvalaikio kompleksai;

7.  Mažos įmonės, veikiančios tam tikroje didelėje geografinėje teritorijoje ir teikiančios tuos pačius ar panašius produktus ar paslaugas – taikoma MVĮ, susikoncentravusioms apibrėžtame geografiniame plote, tokiame kaip prekybos centras ar pramoninis parkas;

8.  Vietos savivaldos ir valstybinės valdžios institucijos.

Registracijai tinkamų subjektų atranka priklauso nuo valdymo kontrolės ir geografinės vietos, tačiau kaip EMAS organizacija registruojamas subjektas negali peržengti vienos šalies-narės sienų.

Detaliau “organizacijos” sąvoka yra išaiškinama šiame tinklalapyje pateikiamame EMAS vadove.

 

 

5. Kas yra NACE kodai?

NACE ("Nomenclature générale des activités économiques dans les Communautés Européennes") – tai ES ekonominės veiklos rūšių klasifikavimo standartas.

Detalesnė informacija šiuo klausimu yra pateikiama Tarybos Reglamente Nr. 3037/90 (pataisytas Reglamentu Nr. 761/93), NACE red. 1. Galiojant pirmajam reglamentui, schema buvo atvira tik pramoniniam sektoriui, apimančiam NACE kodus nuo 10.40 pozicijos. Dabartinis EMAS II reglamentas leidžia dalyvauti visuose ekonomikos sektoriuose veikiančioms organizacijoms, todėl yra apimamas visas NACE kodų sąrašas.

Šio NACE sąrašo kodų detalumas – daugiausiai 2 skaitmenys “po kablelio”, tačiau yra parengti daug detalesni NACE sąrašai – “po kableliu” yra naudojama iki 5 skaitmenų. 

EMAS tikslams, NACE kodai yra naudojami registruotų organizacijų ir akredituotų aplinkosaugos vertintojų klasifikacijai. Yra susitarta, kad Kompetentingos įstaigos, registruojančios teritorijas ir perduodančios informaciją EMAS Informacinei Tarnybai, turėtų rinkti NACE informaciją, išlaikydamos minimalų, “vieno skaitmens po kableliu”, detalumo lygį.

 

 

6. Kurios šalys dalyvauja EMAS?

EMAS sistemoje gali dalyvauti organizacijos iš viso Pasaulio.

 

 

7. Kodėl aš turėčiau dalyvauti EMAS?

Pastaraisiais metais stiprėja suvokimas, kad atsakomybė prieš visuomenę yra vienas iš geros vadybos kriterijų, o rūpinimasis aplinkos apsauga yra teigiama ir logiška šios atsakomybės tąsa. EMAS yra sukurtas taip, kad padėtų organizacijoms tinkamai reaguoti į šį susirūpinimą ir užtikrintų organizacijos aukščiausiosios vadovybės paramą aplinkosauginiams veiksmams. Be viso to, verslininkai irgi turi įtikinamą argumentą, paremianti aplinkosauginę veiklą. Atliekos ir teršalai, kada ir kur jie beatsirastų, dažniausiai yra neefektyvaus gamybos proceso simptomai. Taigi jie sudaro galimybę pagerinti veiksmingumą. Todėl dalyvavimas EMAS turėtų padėti organizacijai įgyti rinkos pranašumą santykių su partneriais pagerinimo dėka, sulaukti finansinės naudos dėl geresnės operacijų kontrolės ir pagelbėti esamų ir ateities įstatymų reikalavimų atitikime.

 

 

8. Kur aš turėčiau kreiptis, norėdamas užsiregistruoti EMAS?

Kiekvienoje šalyje-narėje yra sukurta Kompetentinga įstaiga, kuri yra atsakinga už organizacijų registravimą ir organizacijų registracijos sąrašo priežiūrą. Lietuvos Respublikos vyriausybės 2011 sausio 12 d. nutarimu Nr. 19 Kompetentingas įstaiga Lietuvoje paskirta Aplinkos apsaugos agentūra. Kompetentinga įstaiga gali suteikti Jus dominančią informaciją apie EMAS įgyvendinimo žingsnius, administracines procedūras bei susijusius mokesčius.

 

9. Kokie yra atskiri EMAS įdiegimo žingsniai?

Pagrindiniai etapai, siekiant EMAS registracijos, yra šie:

1. Ištirti organizacijos sąveiką su aplinka, atliekant aplinkosaugos analizę;

2. Remiantis analizės rezultatais, įdiegti  efektyvią aplinkosaugos vadybos sistemą, siekiančią pagerinti organizacijos aplinkosaugos veiksmingumą;

3. Paskelbti aplinkosaugos ataskaitoje duomenis apie aplinkosaugos veiksmingumą. Ši ataskaita yra patvirtinama trečiosios pusės tam, kad būtų užtikrintas veiksmingumo atskaitomybės elemento patikimumas.

Aplinkos politikos, atspindinčios aukščiausio lygmens vadovybės įsipareigojimą vykdyti nuolatinį aplinkosaugos veiksmingumo gerinimą esamoje teisinėje aplinkoje, suformulavimas yra pirmasis aiškus žingsnis procese.

Pirminėje aplinkosaugos analizėje yra ištiriami organizacijos aplinkosaugos klausimai, poveikiai aplinkai ir aplinkosaugos veiksmingumas, susijęs su organizacijos vykdomomis veiklomis, gaminamais produktais ir teikiamomis paslaugomis.

Yra identifikuojami reikšmingi aplinkosaugos aspektai, kurių nustatymui yra naudojamas organizacijos apsibrėžtas kriterijų dėl jos aplinkosaugos aspektų reikšmingumo rinkinys. Reikšmingi aplinkosaugos aspektai sudaro pagrindą tinkamiems aplinkosaugos veiksmingumo gerinimo tikslams ir užduotims nustatyti. Aplinkosaugos programoje yra aprašomi šie tikslai ir užduotys bei jų įgyvendinimo keliai. Pradėjus veikti aplinkosaugos programai, pasiekta pažanga yra nuolat patikrinama, atliekant vidinį aplinkosaugos auditą. Jei reikalinga, yra vykdomi koregavimo veiksmai, kuriuos lydi periodinė vadovybinė analizė.

Visas šis procesas yra aprašomas aplinkosaugos ataskaitoje, kurioje turi būti pateikiama ši informacija:

• organizacijos aprašymas, jos veiklos, produktų bei paslaugų apibūdinimas;
• organizacijos aplinkosaugos politika ir aplinkosaugos vadybos sistemos aprašymas;
• visų organizacijos tiesioginių ir netiesioginių aplinkosaugos aspektų aprašymas ir paaiškinimas;
• aplinkosaugos tikslų ir uždavinių aprašymas;
• duomenų apie organizacijos veiksmingumą palyginti su jos aplinkosaugos tikslais ir uždaviniais santrauka;
• kiti veiksniai, susiję su aplinkosauginiu veiksmingumu;
• nuoroda į taikomus aplinkosauginius teisinius reikalavimus
• aplinkosaugos vertintojo vardas, pavardė ir akreditacijos ar leidimo numeris bei patvirtinimo data.

 

Kompetentinga įstaiga gavusi organizacijos paraišką (joje pateikiama patvirtinta aplinkosaugos ataskaita, aplinkosaugos vertintojo deklaracija (VII priedas), būtiniausios informacijos forma (VI priedas) ir rinkliavos sumokėjimo įrodymas), įtraukia ją į EMAS registracijos sąrašą ir suteikia jai registracijos numerį. Nuo šiuo momento organizacija gali naudoti EMAS emblemą.

 

10. Kokios yra EMAS emblemos naudojimo sąlygos?

Vienas iš pagrindinių atnaujintos EMAS elementų yra įvairių galimybių, kuriomis organizacija gali suinteresuotoms šalims pateikti aplinkosauginę informaciją, sudarymas. Šiuo tikslu ir buvo sukurta EMAS emblema. 

EMAS emblemos funkcijos yra šios:

 

• parodyti, kad organizacijos skelbiama informacija apie jos aplinkosaugos veiksmingumą, yra teisinga ir patikima;

 

• patvirtinti organizacijos įsipareigojimą gerinti aplinkosaugos veiksmingumą ir tinkamai valdyti savo aplinkosauginius aspektus;

 

• didinti supratimo apie schemą lygį visuomenės, suinteresuotų pusių ir organizacijų, norinčių pagerinti savo aplinkosaugos veiksmingumą, tarpe.

 

Emblemą galima naudoti dviem būdais:

 

• Emblemą su formuluote "Įvertinta aplinkosaugos vadyba" ir registracijos numeriu gali naudoti tik EMAS registruotos organizacijos. Jos gali naudoti emblemą ant savo dokumentų, interneto svetainėse, ant reklaminių plakatų ir stendų, pastatų ir transporto priemonių, parodose, ant lankstinukų, vėliavų ir kt.
  
• Emblemą be registracijos numerio, siekiant skatintinti sistemą, gali naudoti Kompetentingos įstaigos, akreditavimo ir leidimus išduodančios įstaigos, nacionalinės institucijos ir kiti suinteresuotieji subjektai.
  

 

Šiuo metu yra rengiamas EMAS emblemos naudojimo vadovas pagal 2009 m. atnaujintą EMAS reglamentą.

 

Emblema gali būti:

• trijų spalvų (Pantone Nr. 355 žalia; Pantone Nr. 109 geltona; Pantone Nr. 286 mėlyna)
• juoda
• balta 
• pilkos spalvos tonų

 

Emblemos naudojimas neturi klaidinti visuomenės.

 

11. Kokia yra EMAS nauda?

EMAS plėtra ir sėkmingumas didžia dalimi priklauso nuo to, ar schema yra pajėgi duoti potencialios naudos, nepareikalaudama pernelyg didelių žmogiškųjų ir finansinių išteklių. Tai yra ypač aktualus klausimas Mažų ir vidutinio dydžio įmonių (MVĮ) atveju.  (Žiūrėkit ataskaitą “MVĮ ir Aplinka”, kuri buvo parengta Aplinkos generalinio direktorato užsakymu:
http://europa.eu.int/comm/environment/sme/smestudy.pdf (PDF,383Kb).

Žemiau yra pateikiama trumpa EMAS kaštų ir naudos apžvalga ir skaitytojų dėmesiui yra pateikiama nemažas kiekis susijusių nuorodų.

Pati bendriausia EMAS įgyvendinimo nauda yra ši:

• Sumažėję kaštai: iš vienos pusės, pirkimo proceso metu dėl žaliavų, energijos, vandens sunaudojimo minimizavimo, iš kitos – dėl sumažėjusių ar nepatiriamų išlaidų už atliekų ir teršalų tvarkymą. Šie išlošiai yra akivaizdūs ne tik pramonės sektoriuje: paslaugų įmonės, universitetai, viešojo valdymo įstaigos, sporto kompleksai ir dar visas spektras organizacijų, kurioms gali EMAS dalyvauti, gautų naudos dėl energijos ir kitų išteklių naudojimo sumažinimo. Įdiegus EMAS išlaidos vandeniui, elektrai, šildymui, kanceliariniams reikmenims ir įrangai gali žymiu mastu sumažėti, kas didintų įmonių pelningumą.  

 

• Rizikos sumažinimas: sumažintas rizikos aplinkai poveikis taip pat gali virsti finansine nauda, kuri atsirastų dėl pasitikėjimo augimo iš akcininkų, investuotojų, draudimo ir finansų įstaigų pusės. 

 

• Aplinkosaugos vadybos sistemos įdiegimas dažniausiai atskleidžia potencialias galimybes efektyvumo didinimui kitose organizacijos veiklos sferose.

 

• Konkurencingumo išlaikymas ir/ar padidinimas dėl sugebėjimo geriau patenkinti vis augančius pirkėjų reikalavimus aplinkosaugos vadybai.  

 

• Sisteminis požiūris į aplinkosaugos vadybą sustiprina visus kitus verslo vadybos aspektus.

 

• Pagerėja gebėjimas atitikti aplinkosaugos įstatymų reikalavimus.

 

• Naujoji EMAS emblema ir patvirtintos aplinkosaugos ataskaitos yra akivaizdūs tinkamos aplinkosaugos vadybos ir rūpinimosi visuomenės gerove įrodymai. Abu pastarieji instrumentai sustiprina organizacijos aplinkosauginį įvaizdį ir gali būti panaudojami marketingo tikslais santykių su pirkėjais, partneriais ir kitomis dalyvaujančiomis pusėmis gerinimui. Savo ruožtu, pasitikėjimo augimas veda ir prie geresnių santykių su viešojo valdymo institucijomis.

 

• Darbuotojų įtraukimas į aplinkosaugos vadybos schemos įgyvendinimą stiprina įmonės darbuotojų tikslų suartėjimą su kompanijos tikslais ir prisideda prie darbuotojų aktyvesnio dalyvavimo ilgalaikiame organizacijos vystymosi procese.

Ataskaitoje, kurią, pasiremdama savo narių, įmonių, MVĮ, kompetentingų įstaigų, standartizacijos institucijų ir akredituotų aplinkosaugos vertintojų apklausomis, parengė European Partners for the Environment (EPE) organizacija, yra išryškinama EMAS teikiama nauda, kurią nurodė EMAS įgyvendinusios įmonės.

EMAS įgyvendinimo nauda:

• integracija;

 

• geresnės sistemos;

 

• sisteminis požiūris;

 

• žemesni kaštai ir mažesnis reguliavimas;

 

• formalizuota aplinkosaugos vadyba;

 

• naujos verslo galimybės;

 

• patikimumas;

 

• prioritetų nusistatymas;

 

• darbuotojų supratimo lygio augimas;

 

• investicijų pritraukimas;

 

• darbuotojų nuotaikos ir komandinis darbas;

 

• pirkėjo pasitikėjimas;

 

• inovacijų pajungimas;

 

• konkurencinis pranašumas;

 

• įmonės įvaizdžio kėlimas;

 

• santykių su pirkėjais, visuomene, kontroliuojančiomis institucijomis ir motinine kompanija pagerėjimas.

Išsamūs atlikto tyrimo rezultatai yra pateikiami EPE organizacijos tinklalapyje, adresu  http://www.epe.be .

Aplinkosaugos vadybos Institutas 1998 spalį atliko organizacijų aplinkosaugos vadybos sistemų būklės tyrimą ("Priežastys, dėl kurių verta registruotis EMAS”, Aplinkosaugos vadybos instituto žurnalas, Nr. 4/5, 20 psl.; 1998 spalis). Kaip vienas iš pagrindinių priežasčių registruotis EMAS, įmonės akcentavo viešą aplinkosaugos veiksmingumo atskaitomybę ir trečiosios pusės atliekamą vertinimą, kuris yra laikomas patikimumo garantu.

 

 

12. Kokie yra EMAS kaštai?

Išoriniai kaštai, kuriuos patirs EMAS įgyvendinanti organizacija, daugiausiai yra susiję su išorinio aplinkosaugos vertintojo samdymu, registracijos mokesčiu ir galimu papildomu išorinės pagalbos poreikiu (pvz., pirminės aplinkosaugos analizės atlikimui, schemos įgyvendinimui, auditui ir aplinkosaugos vadybininkų apmokymui). Aplinkosaugos vertintojai yra privatūs konsultantai, todėl jų paslaugų kainą nulemia rinka. Mažos organizacijos, nedarančios ypatingo poveikio aplinkai, gali būti įvertinamos per vieną ar kelias dienas. MVĮ skirtas EMAS vadovas rekomenduoja keletą būdų kaip sumažinti vertinimo kaštus, pavyzdžiui, atliekant jungtinį kelių mažų organizacijų vertinimą.

Registracijos ir registracijos galiojimo pratęsimo (kas 3 metai) mokesčiai yra patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 rugsėjo 14 d. nutarimu Nr. 1061 ir yra tokie:

• labai mažoms įmonėms - 300 litų
• mažoms ir vidutinėms įmonėms - 600 litų
• teikiantiems įstatymų nustatytas viešąsias paslaugas viešojo administravimo subjektams ir asmenims, turintiems mažiau nei 250 darbuotojų - 300 litų
• kitiems, aukščiau nenurodytiems asmenims - 900 litų
  

 

Taip pat papildomų išlaidų gali pareikalauti ir aplinkosaugos ataskaitų viešas publikavimas, pavyzdžiui, duomenų ir informacijos agregavimas, grafinis pateikimas, spausdinimas ir išsiuntimas paštu. Tačiau, daugumą šių kaštų galima žymiai sumažinti, skelbiant informaciją internete, persiunčiant elektroniniu paštu ar įrašant informaciją į kompiuterines laikmenas (pvz., CD-ROM).

Vidinius kaštus, kaip ir vidinę bei išorinę naudą, yra daug sudėtingiau išmatuoti ir priskirti atskirai EMAS įgyvendinimui. Pavyzdžiui, įmonė, kuri rado neatitikimą savo gamybos procesuose gali pasirinkti investuoti ne tik į mažiausiai kaštų reikalaujantį sprendimą, bet investuoti ir pasiekti aukštesnį aplinkosaugos veiksmingumo lygį, o sprendimo pasirinkimą gali įtakoti ir išaugęs aplinkosaugos reikalų supratimas, ir nauji pagal EMAS priimti aplinkos politikos uždaviniai. Iškyla klausimas, kuri kaštų dalis gali būti priskiriama išimtinai EMAS, o kuri veiksmams, kurie būtų atliekami bet kuriuo atveju, net ir nesant EMAS. Su panašiomis problemomis yra susiduriama, kai yra bandoma kvantifikuoti finansinę naudą, gaunamą iš aplinkosaugos technologijų inovacijų, arba pranašumus, susijusius su vietos bendruomene, ekologiškai orientuotais pirkėjais ar verslo partneriais.

Žymią vidinių kaštų dalį sudaro vidiniai ištekliai, reikalingi schemai įgyvendinti. Priklausomai nuo organizacijos dydžio, teritorijų skaičiaus, ankstesnės patirties diegiant vadybos sistemas bei poveikio aplinkai kompleksiškumo, tipinis EMAS įgyvendinimui reikalingas laiko tarpas sudarys, skaičiuojant 1 asmens darbo laiko sąnaudas, nuo kelių mėnesių nedidelėje paslaugų sektoriaus įmonėje iki kelerių metų didelėse korporacijose, apimančiose daugelį teritorijų.

Kai tik EMAS yra įdiegiamas ir gaunamas registracijos numeris, sistemos eksploatavimas (palaikymas) reikalauja daug mažiau išteklių, kadangi daugumos darbų, kurios buvo būtina atlikti, norint užsiregistruoti pirmąkart, daugiau vykdyti nebereikės (pvz., pirminės aplinkosaugos analizės, matavimo ir duomenų valdymo įrangos instaliavimo, pareigų paskirstymo).

 

 

13. Kokios yra galimybės gauti finansavimą EMAS įgyvendinimui?

Europos Komisija neteikia finansinės paramos individualioms organizacijoms, kad pastarosios galėtų dalyvauti Aplinkosaugos Vadybos ir Audito Schemoje (EMAS). Finansinė parama yra skiriama platesniems veiksmams, skelbiant atvirus konkursus, pavyzdžiui, priemonių, skirtų  paremti MVĮ (Mažų ir vidutinio dydžio įmonių) dalyvavimą EMAS, kūrimui. 

Europos Komisijos Generalinis Sekretoriatas parengė Bendrijos finansinės paramos vadovą - "Europos Sąjungos teikiamos dotacijos ir paskolos". Jame yra pateikiama išsami informacija apie tai, kaip veikia Europos Sąjungos finansinės paramos mechanizmai.

Europos Bendrijos LIFE-Aplinka programa, kurią administruoja Europos Komisijos Aplinkos Generalinis direktoratas, gali suteikti finansinę paramą projektams, atitinkantiems programos reikalavimus. Tačiau tai nėra taikoma įprastinei EMAS įgyvendinimo veiklai.

Komisija skatina atskiras šalis-nares sukurti paramos mechanizmus organizacijoms (ypač MVĮ), norinčioms įdiegti EMAS.  Reglamente teigiama, kad vietos valdžios institucijos kartu su pramonės asociacijomis, prekybos rūmais ir suinteresuotomis šalimis, gali teikti pagalbą MVĮ nustatant reikšmingus poveikio aplinkai atvejus, kuria MVĮ gali vėliau pasinaudoti, rengdamos savo aplinkosaugos programas ir diegdamos AVS.

Daugelyje šalių-narių veikia nemažai schemų, kurios skiria ypatingą dėmesį MVĮ dalyvavimo EMAS paramai. Nors Europos Komisija nėra sukūrusi centralizuoto šių nacionalinių programų registro, šalys-narės privalo informuoti Komisija apie bet kokias priemones, kurių buvo imtasi siekiant paskatinti organizacijų dalyvavimą EMAS. Rekomenduotume Jums dėl tolimesnės informacijos kreiptis į atitinkamą EMAS Kompetentingą įstaigą. Pastarųjų kontaktinius duomenis Jūs galite rasti šio tinklalapio Kontaktų puslapyje.

 

 

14. Kokią naudą teikia EMAS mažoms ir vidutinio dydžio įmonėms (MVĮ)?

 

Įsiregistravusios EMAS, Mažos ir vidutinio dydžio įmonės (MVĮ) gali gauti didžiąją daugumą tos pačios naudos, kurią gauna stambesnės organizacijos.

Jei manote, kad, kadangi Jūsų verslas daro nedidelį poveikį aplinkai, Jūsų gaunama nauda bus nežymi, mes siūlome apsvarstyti tai iš naujo. Visos veiklos daro poveikį aplinkai ir šie poveikiai gali būti reikšmingi net ir tuo atveju, jei susijusios apimtys yra mažos. Žaliavų naudojimas, atliekų šalinimas, naudojimasis komunalinėmis paslaugomis, nuotekų išleidimas, dujų, dūmų, dalelių ar kvapų išmetimai – visa tai daro poveikį aplinkai.  Be to, gaminių sudėtis ir dizainas gali turėti pasekmių aplinkai.

Dauguma poveikių aplinkai taip pat sukelia ir finansinių pasekmių, kadangi šie poveikiai reprezentuoja neefektyvų išteklių naudojimą. Taip pat dažniausiai jie yra klaidinantys. Pavyzdžiui, tiesioginiai atliekų šalinimo kaštai dažnai atskleidžia tik dalį tiesos. Tikrieji atliekų kaštai gali būti žymiai didesni – dažnai apie 10-25 kartus viršija atliekų šalinimo kaštus. Taip yra todėl, kad tikrieji atliekų kaštai gali taip pat apimti energijos, vandens ir darbo sąnaudas, išeikvotas gamybos procese, išeikvotų medžiagų kaštus kartu su šių medžiagų pervežimo ir įpakavimo kaštais. Tikrieji prasto aplinkosaugos veiksmingumo kaštai taip pat apima kapitalinių įrengimų, darbo ir patalpų erdvės naudojimą atliekų gamybai, užuot gaminus vertingus produktus.

Nemaža dalis EMAS registruotų organizacijų pastaraisiais metais pasiekė žymių augimo rezultatų (statistinę informaciją galima gauti iš EMAS Informacinės Tarnybos) ir tikimasi, kad ši tendencija tęsis. Savo ruožtu, vis didėjant registruotų teritorijų skaičiui, organizacijos pradės domėtis savo tiekėjų aplinkosaugos vadybos praktikomis, nesvarbu kokio dydžio jie bebūtų. Gali net būti iškeliami reikalavimai, kad tiekėjai irgi būtų registruoti EMAS. Užuot laukus kol taip atsitiks, daug mažiau kainuotų iš anksto pasirengti tokiam spaudimui. Gerai suplanuotas darbas registravimosi EMAS link būtų daug priimtinesnis, nei būtinybė įgyvendinti tą patį spaudžiant kitiems per tam tikrą ribotą ir nepalankų laiko tarpą. Tai greičiausiai yra viena iš pagrindinių priežasčių, kad 1997 metais atliktas tyrimas parodė, kad net 47 % EMAS registruotų organizacijų buvo įmonės, kuriose dirbo mažiau nei 250 žmonių ir 14 %, kuriose dirbo mažiau kaip 50 žmonių.

 

 

15. Kas yra EMAS Informacinė Tarnyba?

Informacinė Tarnyba yra Europos Komisijos paslaugų tarnyba, kurios darbą organizuoja samdomas operatorius - Bradley Dunbar Associates Ltd  kartu su partneriu Qwentès.

EMAS Informacinės Tarnybos tikslai yra šie:

• Teikti kokybiškas ir efektyvias informacines paslaugas visoms suinteresuotoms pusėms, pavyzdžiui, įmonėms, aplinkosauginėms organizacijoms, mokslininkams, prekybos asociacijoms ir visuomenei. Informacinė Tarnyba gali pateikti vėliausius duomenis apie EMAS, organizacijų ir aplinkosaugos vertintojų sąrašus, kitus EMAS dokumentus.

 

• Užtikrinti efektyvų duomenų apie visas EMAS dalyvaujančias organizacijas ir visus akredituotus aplinkosaugos vertintojus rinkimą ir tvarkymą. Visi iš šalių-narių surinkti duomenys apie EMAS yra prieinami visuomenei per EMAS tinklalapį.

 

• Padėti Komisijai siekti schemos plėtros kuriant, parengiant reklaminę medžiagą ir platinant ją įvairioms tikslinėms grupėms visomis ES kalbomis informacinių-reklaminių kampanijų metu. Tarnyba taip pat yra atsakinga už EMAS tinklalapio kūrimą ir priežiūrą.

KLAUSIMAI, SUSIJĘ SU EN ISO 14001

16. Kas yra EN ISO 14001?

ISO, Tarptautinė Standartizacijos Organizacija (angl. International Standards Organisation), aplinkosaugos srityje yra parengusi keliolika standartų ir vadovų serijų, kurie bendrai yra žinomi kaip EN ISO 14000 serija. 

EN ISO 14001 yra vienintelis sertifikuojamas standartas, kai tuo tarpu likusieji tarnauja kaip pagalbiniai patariamieji dokumentai. Todėl yra neteisinga referuoti į EN ISO 14000 standartą.

Šiuo metu toliausiais pažengę standartai ir vadovai serijose yra:

 

Serija	Objektas	Standartai
EN ISO 14000	Aplinkosaugos vadybos sistemos	EN ISO 14001  EN ISO 14004
EN ISO 14010	Aplinkosaugos audito vadovas	EN ISO 14010  EN ISO 14011  EN ISO 14012
EN ISO 14020	Ekologiniai ženklai ir deklaracijos	EN ISO 14020  EN ISO 14021  EN ISO 14012
EN ISO 14030	Aplinkosaugos veiksmingumo vertinimas	EN ISO 14031
EN ISO 14040	Būvio ciklo analizė	EN ISO 14040  EN ISO 14041  EN ISO 14042  EN ISO 14043
EN ISO 14050	Terminai ir apibrėžimai	EN ISO 14050

17. EMAS suderinamumas su tarptautiniais standartais

Ir EMAS, ir EN ISO 14001 bendras tikslas – užtikrinti tinkamą aplinkosaugos vadybą. Tačiau kol kas jos per dažnai yra suprantamos kaip konkuruojančios schemos. Komisija pripažino, kad Tarptautinis Aplinkosaugos Vadybos Sistemų Standartas gali būti kertiniu akmeniu EMAS įgyvendinime. EN ISO 14001, kaip EMAS vadybos sistemos elemento, pripažinimas leis organizacijoms progresuoti nuo EN ISO 14001 iki EMAS be jokio bereikalingo pastangų dubliavimosi.

 

 

18. Kokie yra skirtumai tarp ISO14001 ir EMAS?

EMAS aprėptis yra daug platesnė nei EN ISO 14001, pavyzdžiui, dėl reikalavimų atlikti pirminę aplinkosaugos analizę, aktyviai įtraukti darbuotojus į EMAS įgyvendinimą bei skelbti susijusią informaciją visuomenei ir kitoms suinteresuotoms šalims. 

Žymesni skirtumai yra šie:

• Pirminė analizė: EMAS reikalauja atlikti pirminę aplinkosaugos analizę, ISO - ne;

 

• Prieinamumas visuomenei: EMAS reikalauja, kad politika, programa, aplinkosaugos vadybos sistema ir aplinkosaugos veiksmingumo detalės būtų viešai prieinamos, skelbiant šią informaciją aplinkosaugos ataskaitose. ISO tik reikalauja viešo aplinkos politikos paskelbimo.

 

• Auditas: EN ISO 14001 irgi reikalauja atlikti auditą, tačiau neapibrėžia jo dažnumo bei nenustato audito atlikimo metodologijos taip detaliai, kaip tai yra padaryta EMAS.

 

• Užsakovai ir tiekėjai: EMAS yra kiek tiksliau apibrėžta užsakovų ir tiekėjų kontrolė reikalaujant, kad būtų atsižvelgta į tiekimo (pirkimų) politiką ir kad organizacija siektų užtikrinti tiekėjų ir užsakovų atitikimą organizacijos priimtoms aplinkos politikos nuostatoms. EN ISO14001 reikalauja, kad apie susijusias procedūras būtų informuoti užsakovai ir tiekėjai. Iš principo, gaunamas rezultatas turėtų būti tas pats.

 

• Įsipareigojimai ir reikalavimai: EN ISO14001 nenustato, iki kokio lygio turi būti gerinamas aplinkosaugos veiksmingumas. EMAS nustato, kad organizacijos privalo siekti “sumažinti poveikius aplinkai iki lygių, kurie yra pasiekiami naudojant ekonomiškai pateisinamus geriausius prieinamus gamybos būdus".

 

19. Kaip įgyvendinti EMAS, jei jau yra įdiegtas EN ISO 14001?

Po paskutinio EMAS pakeitimo EN ISO 14001 sertifikuotoms organizacijoms tapo lengviau gauti EMAS registraciją. Šioms organizacijoms reikės atlikti keletą nežymių modifikacijų pagrindiniuose EN ISO 14001 elementuose bei žengti keletą papildomų, tik EMAS būdingų žingsnių. Žemiau pateikiamoje struktūrinėje schemoje yra pavaizduoti papildomi žingsnių, kuriuos turi atlikti  EN ISO 14001 sertifikuota organizacija, norėdama gauti EMAS registraciją.

 

 

20. Papildomi žingsniai EMAS registracijos link

1.  Pirminė aplinkosaugos analizė - EMAS reglamentas reikalauja atlikti pirminę aplinkosaugos analizę tam, kad būtų identifikuoti organizacijos aplinkosaugos aspektai. Tačiau, kai organizacija jau turi pagal EN ISO 14001 sertifikuotą AVS, jai einant link EMAS įgyvendinimo nereikia atlikti formalios aplinkosaugos analizės tol, kol sertifikuotoje AVS yra pilnai atsižvelgiama į aplinkosaugos aspektus, nustatytus Reglamento I priede.

2.  Aplinkosaugos ataskaita - organizacija turi parengti aplinkosaugos ataskaitą, pagrįstą atlikto AVS veiksmingumo audito rezultatais. Organizacija turi užtikrinti, kad aplinkosaugos ataskaita atitinka IV priedo reikalavimus ir turi ištirti visus aplinkosaugos vadybos sistemos generuojamus duomenis tam, kad būtų užtikrintas pastarųjų teisingas ir subalansuotas reprezentavimas aplinkosaugos ataskaitoje. Aplinkosaugos ataskaita turi būti kasmet atnaujinama (išskyrus 7 str. išimtis) pagal aplinkosaugos veiksmingumo rodiklius ir patvirtinama nepriklausomo aplinkosaugos vertintojo.

 

EN ISO 14001 modifikavimas iki atitikimo EMAS reikalavimams

1.Aplinkos politika - EN ISO 14001 yra minimas įsipareigojimas, tačiau ne nuostata (sąlyga) atitikti susijusių aplinkosaugos įstatymų reikalavimus. Organizacija privalo sustiprinti savo pareiškimą dėl įsipareigojimų, įtraukdama į savo aplinkos politiką nuostatą dėl atitikimo norminių aktų reikalavimams. Kalbant apie “nuolatinį gerinimą”, būtina paminėti, kad, jei EMAS registracija apima daugiau kaip vieną teritoriją, tokiu atveju nuolatinis aplinkosaugos veiksmingumo gerinimas turi vykti kiekvienoje iš šių teritorijų.

2. Planavimas - EMAS Reglamentas, lyginant su EN ISO 14001, daug detaliau apibrėžia aplinkosaugos aspektus, į kuriuos yra būtina atsižvelgti. Organizacija turėtų užtikrinti, kad EN ISO 14001 planavimo stadijoje identifikuojant savo aplinkosaugos aspektus, yra atsižvelgta į visų organizacijai taikytinų I priedo punktų nuostatas.

Organizacija taip pat turėtų užtikrinti, kad visi pirminės aplinkosaugos analizės elementai, detalizuojami I priede, būtų apsvarstyti ir, kai reikalinga, įtraukiami į  EN ISO 14001 procesą.  Nors daugelis EN ISO 14001 sertifikuotų įmonių gali turėti identifikuotų aplinkosaugos aspektų ir susijusių teisės aktų registrus, būtina pastebėti, kad pagal EMAS šie registrai yra privalomi. 

Galimas atvejis, kai EN ISO 14001 ir EMAS sritys bei sferos nesutampa. Organizacija turi imtis veiksmų, kad  EN ISO 14001 sertifikatas padengtų visas sritis, kurias apima EMAS registracija.

3.Įgyvendinimas – Vienas iš EMAS reikalavimų yra aktyvus darbuotojų įtraukimas į aplinkosaugos gerinimo programą. Tai galima įgyvendinti įvairiais būdais, pavyzdžiui, per aplinkosaugos komitetus, patarimų knygas ar aplinkosaugos atstovus. Organizacija taip pat turi imtis priemonių, kad visi tiekėjai ir užsakovai irgi atitiktų organizacijos aplinkos politikos nuostatas.

4.Tikrinimas ir koreguojantys veiksmai – Kadangi EN ISO 14001 nėra apibrėžtas audito ciklo dažnumas, organizacijai būtina užtikrinti, kad audito ciklo dažnumas atitiktų EMAS Reglamento III priedo nuostatas ir būtų atliekamas laiko intervalais ne ilgesniais kaip 3 metai (išskyrus 7 str. išimtis). Kartu su AVS auditu, kasmet turi būti įvertinamas organizacijos aplinkosaugos veiksmingumas tam, kad būtų galima parodyti jo nuolatinį gerėjimą.

5.EN ISO 14001 sertifikavimas – Kad atitikti EMAS reikalavimus, EN ISO 14001 sertifikatas turi būti išduodamas pagal vieną iš Europos Komisijos pripažįstamų akreditacijos procedūrų. EN ISO 14001 atsiradimas pagelbėjo EMAS tuo, kad pakilo bendras supratimo apie aplinkosaugos vadybos sistemas lygis.  Abi sistemos yra viena kitą papildančios, tačiau EMAS kai kuriose srityse yra tikslesnė. Daugumoje šalių-narių EMAS yra laikoma labiau prestižiškesne nei EN ISO 14001.

 

 

	EMAS įgyvendinimo schema EN ISO 14001 sertifikuotoms organizacijoms	EMAS elementas;  ISO 14001 elementas
1.	Pirminė aplinkosaugos analizė	Nebūtina tol, kol Reglamento I priede apibrėžtus elementus "padengia" AVS
2.	Aplinkos politika	Nuostatos dėl atitikimo teisiniams reikalavimams įtvirtinimas
3.	Planavimas	Įtraukti visus elementus iš aplinkosaugos analizės  Poveikių aplinkai ir teisės aktų registrai  Aprėpties suvienodinimas
4.	Įgyvendinimas	Darbuotojų įtraukimas  Užsakovų, tiekėjų atitikimas
5.	Tikrinimas ir koreguojantys veiksmai	3 metų ar trumpesnis audito ciklas (išskyrus 7 str. išimtis)  AVS ir aplinkosaugos veiksmingumo “padengimas”  Vadovybinė analizė
6.	Sertifikavimas	Pripažinta akreditavimo schema
7.	Aplinkosaugos ataskaita	Aplinkosaugos ataskaita atitinka IV priedo reikalavimus
8.	Aplinkosaugos ataskaitos patvirtinimas	Išorinio vertintojo kasmetinis tvirtinimas ir viešas prieinamumas