3.1.   Upių vandens kokybės atitiktis normoms pagal bendrųjų cheminių parametrų vidutines metines vertes.   BŪKLĖ
3.2.   Upių vandens kokybės atitiktis normoms pagal pavojingų medžiagų vidutines metines koncentracijas.   BŪKLĖ
3.3.   Ežerų ir tvenkinių vandens kokybės atitiktis normoms pagal bendrojo fosforo ir fosfatų vidutines metines koncentracijas.   BŪKLĖ
3.4.   Chlorofilo a koncentracijos pokyčiai ežeruose.   BŪKLĖ
3.5.   Kuršių marių ir Baltijos jūros priekrantės vandens druskingumas.   BŪKLĖ
3.6.   Chlorofilo α koncentracijos pokyčiai Kuršių mariose.   BŪKLĖ
3.7.   Fitoplanktono kiekis ir biomasė Kuršių mariose.   BŪKLĖ
3.8.   Biogeninių medžiagų koncentracijos Kuršių mariose ir Baltijos jūroje.   BŪKLĖ
3.9.   Naftos angliavandenilių koncentracijos Baltijos jūroje.   BŪKLĖ
3.10.   Naftos angliavandenilių ir sunkiųjų metalų koncentracijos Baltijos jūros dugno nuosėdose.   BŪKLĖ
3.11.   Gruntinio vandens išteklių balansas.   BŪKLĖ
3.12.   Požeminio vandens kokybė.   BŪKLĖ
3.13.   Paviršinio vandens paėmimas ir naudojimas.   APKROVA
3.14.   Požeminio vandens paėmimas ir naudojimas.   APKROVA
3.15.   Iš sutelktosios taršos šaltinių į vandens telkinius patekę teršalų kiekiai.   APKROVA
3.16.   Teršalų prietaka į Kuršių marias.   APKROVA
3.17.   Nustatyti aplinkos apsaugos pažeidimai vandens sektoriuje.   APKROVA
3.18.   Paviršinių nuotekų išvalymas.   ATSAKAS
3.19.   Buitinių ir gamybinių nuotekų išvalymas.   ATSAKAS

 

<Į titulinį psl.>

 

 

 

3.1.  Upių vandens kokybės atitiktis normoms pagal bendrųjų cheminių parametrų vidutines metines vertes. BŪKLĖ

 

 

 

Upių vandens kokybės atitiktis normoms valstybinio monitoringo vietose pagal bendrojo azoto, amonio azoto, nitratų, bendrojo fosforo, fosfatų vidutines koncentracijas ir BDS₇ vertes 2008 m. (raudona spalva pažymėta tyrimo vieta, kurioje nustatytas DLK viršijimas bent pagal vieną parametrą)

Duomenų šaltinis: Aplinkos apsaugos agentūra

 

    2008 m. Lietuvoje buvo tirtos 186 upių vietos, iš kurių 54% vandens kokybė buvo gera, tai yra bendrojo azoto, amonio azoto, nitratų, bendrojo fosforo, fosfatų vidutinės koncentracijos ir BDS₇ vertės neviršijo didžiausios leidžiamos koncentracijos (DLK). Iš visų 2008 m. tirtų upių vietų 58 vietose atliekamas intensyvus monitoringas, t. y. tiriama kasmet, o likusiose – rotaciniu principu – kartą per 6 metus.
    Lyginant intensyvaus upių monitoringo vietų 2007 m. ir 2008 m. duomenis matyti, kad upių vietų kur vanduo buvo švarus padaugėjo 6% Padėtis pagerėjo devyniose monitoringo vietose (daugeliu atvejų todėl, kad sumažėjo azoto junginių ir BDS7 koncentracijos), tačiau trijose vietose pablogėjo, nes užfiksuotos padidėjusios bendrojo fosforo koncentracijos. Tai galėjo nulemti 2008 m., lyginant su 2007 m., apie 18% sumažėjęs bendras metinis vandens nuotėkis, dėl ko su lietaus vandenimis iš žemdirbystei naudojamų laukų į upes buvo išplauta mažiau azoto junginių, tačiau dėl mažesnio praskiedimo kai kuriose upėse padidėjo fosforo junginių koncentracijos.
    Vertinant visų 2008 m. tirtų upių monitoringo vietų duomenis matyti, kad didelės bendrojo azoto ir nitratų koncentracijos upių vandenyje užfiksuotos daugiausia žemės ūkio rajonuose – vidurio ir šiaurės Lietuvoje. Padidėję organinių medžiagų (pagal biocheminį deguonies suvartojimą per septynias dienas – BDS₇), amonio azoto ir fosforo junginių kiekiai daugeliu atvejų nustatyti žemiau didesnių gyvenviečių, neturinčių centralizuotų nuotekų surinkimo sistemų, ypač mažesnėse upėse.

 

<Į pradžią>

 

 

3.2.  Upių vandens kokybės atitiktis normoms pagal pavojingų medžiagų vidutines metines koncentracijas. BŪKLĖ

 

 

 

Upių vandens kokybės atitiktis normoms valstybinio monitoringo vietose pagal pavojingų medžiagų (sunkieji metalai, chlorinti organiniai junginiai, policikliniai organiniai junginiai) vidutines koncentracijas 2008 m. (mėlyna spalva pažymėta tyrimo vietos).

Duomenų šaltinis: Aplinkos apsaugos agentūra

 

    Pagal Valstybinę aplinkos monitoringo programą dėl taršos pavojingomis medžiagomis 2008 m. tirtos 23 upių vietos. Upių vandenyje buvo tirta 12 sunkiųjų metalų ir 41 organinis junginys bei atlikti tame tarpe naujų, ankščiau netirtų organinių junginių tyrimai – pentachlorbenzenas, trichlorbenzenai, chlorfenvinfosas, chlorpyrifosas, diuronas, izoproturonas, trifluralinas, heptachloras, heptachlorepoksidas, cis-chlordanas, trans-chlordanas, oksichlordanas, mireksas, toksafenas (P26, P50, P62). Dugno nuosėdose tirti septyni sunkieji metalai ir 17 organinių junginių.

    Vertinant, kaip Lietuvos upių vandens kokybė atitinka normas pagal tirtų pavojingų medžiagų vidutines metines koncentracijas, galima teigti, kad aplinkosauginiu požiūriu 2008 m. padėtis pasikeitė – vandenyje nustatyti labai maži organinių junginių ir sunkiųjų metalų kiekiai, kai 2007 m. kai kurių sunkiųjų metalų vidutinės metinės koncentracijos kelis kartus viršijo didžiausią leidžiamą koncentraciją.

     Vertinant dugno nuosėdų užterštumą sunku įvardinti kokią nors tendenciją – duomenys metai iš metų labai svyruoja. 2008 m. didesni metalų kiekiai negu kitose tirtose vietose buvo nustatyti Nemune aukščiau Druskininkų, Ventoje žemiau Mažeikių, Nemunėlyje. Rasti tik nedideli kiekiai kai kurių organinių medžiagų Nemune aukščiau Rusnės.

 

 

<Į pradžią>

 

 

3.3.  Ežerų ir tvenkinių vandens kokybės atitiktis normoms pagal bendrojo fosforo ir fosfatų vidutines metines koncentracijas. BŪKLĖ

 

Ežerų ir tvenkinių vandens kokybės atitiktis normoms valstybinio monitoringo vietose pagal bendrojo fosforo ir fosfatų koncentracijas 2008 m.

Duomenų šaltinis: Aplinkos apsaugos agentūra

 

    2008 m. pagal Valstybinę aplinkos monitoringo programą buvo tirtas 51 ežeras ir 21 tvenkinys. Tyrimų rezultatai parodė, kad 2008 m. fosforo junginių – pagrindinių veiksnių, skatinančių intensyvų dumblių augimą ir eutrofikaciją – koncentracija daugelyje (95%) vandens telkinių buvo mažesnė už didžiausią leidžiamą koncentraciją (DLK). Tik Ubiškių ir Petraičių tvenkiniuose bendrojo fosforo vertės viršijo DLK 4,2 karto, fosfatų – atitinkamai 5,4 ir 2,4 karto, bei didesnės bendrojo fosforo koncentracijos užfiksuotos Biržulio ežere (2,1 DLK) ir Dvariukų tvenkinyje (1,5 DLK).

    Minėti vandens telkiniai, kuriuose nustatyti fosfatinių medžiagų leidžiamų koncentracijų viršijimai, nebuvo tirti 2007 m., tačiau palyginus 10 ežerų, kurie buvo tirti ir 2008 m., ir 2007 m., monitoringo duomenis, galima teigti, kad jų vandens kokybė išliko gera ir fosforo junginių koncentracijos neviršijo DLK.

 

<Į pradžią>

 

 

3.4.  Chlorofilo a koncentracijos pokyčiai ežeruose. BŪKLĖ

 

 

Ežerų ir tvenkinių trofiškumas pagal vidutinę metinę chlorofilo a koncentraciją 2008 m.

Duomenų šaltinis: Aplinkos apsaugos agentūra

 

    2008 m. pagal Valstybinę aplinkos monitoringo programą buvo tirtas 51 ežeras ir 21 tvenkinys, iš kurių 49% buvo mezotrofiniai, t. y. švarūs, kuriuose nustatytas vidutiniškas biogeninių medžiagų kiekis, didžiausia gyvų organizmų rūšių ir bendrijų įvairovė, 42% – eutrofiniai, t. y. daug biogeninių medžiagų, gausią vandens augaliją turintys vandens telkiniai. Ilgajis, Krokų Lanka, Neveiglas, Niedulis, Rėkyvos ežeras, Petraičių ir Sujaunių tvenkiniai, kurie sudarė 10% visų 2008 m. tirtų ežerų ir tvenkinių, buvo hipertrofiniai, t. y. persotinti biogeninių medžiagų, todėl juose gyvena tik tokioms sąlygoms pakantūs organizmai. Oligotrofinių, t. y. mažai biogeninių medžiagų turinčių vandens telkinių, tarp 2008 m. tirtų ežerų ir tvenkinių nebuvo nustatyta.

    Palyginus vandens telkinių, kurie buvo tirti ir 2007 m., ir 2008 m., būklę, paaiškėjo, kad iš 10 tokių ežerų tik Kauknorio Juodo būklė pagerėjo. Trofiškumo lygis pasikeitė iš eutrofinio į mezotrofinį (vidutinė metinė chlorofilo a koncentracija sumažėjo nuo 11,54 mkg/l iki 9,04 mkg/l). Kitų ežerų trofinė būklė nepasikeitė.

 

<Į pradžią>

 

3.5.  Kuršių marių ir Baltijos jūros priekrantės vandens druskingumas. BŪKLĖ

 

 

Baltijos jūros priekrantės ir Kuršių marių vandens druskingumas 2002-2009 m.

Duomenų šaltinis: Aplinkos apsaugos agentūra

 

    2009 m. šiaurinėje Kuršių marių dalyje vandens druskingumo vertės stebėtos mažesnės nei 2008 m. 2009 m. Juodkrantės hidrometeorologinio posto duomenimis 113 dienų per metus druskingumo vertės buvo didesnės nei 0,5‰, iš jų 26 dienos kai druskingumas buvo >5‰. 2008 m. druskingo vandens >0,5‰ dienų skaičius siekė 156 dienos, iš jų 62 dienas stebėtas >5‰ druskingumo vanduo. 

    2009 m. Baltijos jūros vandens druskingumas lyginant su daugiamečiais svyravimais neišsiskyrė. Ties Nida vandens druskingumo metinė vidutinė reikšmė buvo 7,0‰. Maksimalus druskingumas stebėtas rugsėjo mėn. ir siekė 7,4‰, o mažiausias kovo mėn. – 6,0‰.

 

Kuršių marių ir Baltijos jūros priekrantės vandens druskingumas promilėmis

 

Hidrologinė stotis/ Metai		2002	2003	2004	2005	2006	2007	2008	2009
Baltijos jūra	Nida	6,73	6,91	6,87	7,03	7,08	6,92	6,93	7,05
	Klaipėda	5,12	5,57	5,12	5,00	5,62	4,63	5,19	5,17
	Palanga	5,49	5,96	5,72	6,10	6,28	5,74	6,09	5,96
Kuršių marios	Klaipėda	2,72	3,11	2,71	2,10	2,92	1,82	2,81	2,17
	Juodkrantė	1,15	1,66	1,24	1,04	1,08	0,78	1,69	0,95
	Nida	0,08	0,09	0,06	0,07	0,09	0,06	0,07	0,08
	Ventė	0,04	0,11	0,04	0,04	0,15	0,04	0,07	0,08

 

<Į pradžią>

 

3.6.  Chlorofilo α koncentracijos pokyčiai Kuršių mariose. BŪKLĖ

 

 

Chlorofilo a kiekio dinamika Kuršių mariose 2009 m. ir 1994-2008 m.

Duomenų šaltinis: Aplinkos apsaugos agentūra

 

    2009 m., kaip ir 2008 m. didžiausia chlorofilo a reikšmė buvo užfiksuota rugsėjo mėn. Palyginus 2009 m. vidutines chlorofilo a kiekio reikšmes su daugiamečiu vidurkiu (1994-2008 m.) stebimas nežymus chlorofilo a kiekio sumažėjimas.

 

Chlorofilo α koncentracijos pokyčiai Kuršių mariose mg/m³

 

Laikotarpis	Chlorofilo α koncentracija Kuršių mariose
Sausis	4,36
Vasaris	2,78
Kovas	21,08
Balandis	62,74
Gegužė	29,61
Birželis	20,39
Liepa	24,93
Rugpjūtis	51,79
Rugsėjis	68,31
Spalis	34,76
Lapkritis	17,04
Gruodis	13,36
1994-2008 m. vidurkis	36,12
2009 m. vidurkis	30,54

 

<Į pradžią>

 

 

3.7.  Fitoplanktono kiekis ir biomasė Kuršių mariose. BŪKLĖ

 

 

1) Kuršių marių vasarinio fitoplanktono bendros biomasės bei Cyanobacteria klasės mikrodumblių biomasės 2001-2009 m. dinamika

 

 

2) Kuršių marių vasarinio fitoplanktono bendros biomasės, Cyanobacteria klasės rūšių bei Aphanizomenon flos-aquae rūšies biomasės išsivystymas ir sukelto vandens žydėjimo lygis 2009 m. skirtingais mėnesiais.

Duomenų šaltinis: Aplinkos apsaugos agentūra

 

    Svarbiausia Kuršių marių ekologinė problema – tai yra besitęsianti eutrofikacija ir susijęs su ja vandens žydėjimas – intensyvus mikroskopinių dumblių (fitoplanktono) vystymasis. Vandens žydėjimo metu, priklausomai nuo „žydinčių“ dumblų spalvos ir jų skaičiaus, vanduo įgauna įvairias spalvas. „Žydėjimo” žala akivaizdi – pablogėja vandens kokybė, į aplinką yra išskiriamos toksinės medžiagos, atsiranda ištirpusio deguonies deficitas. Daugiausia fitoplanktono žydėjimo neigiamos pasekmės yra stebimos vasaros metu (birželio-rugsėjo mėn.). Kuršių mariose vasarinį vandens žydėjimą nuolat sukelia Cyanobacteria klasės planktoniniai mikrodumbliai. Intensyviausia jų vegetacija įprastai prasideda liepos mėnesį ir tęsiasi iki vasaros pabaigos, o kartais iki spalio pabaigos. 2009 m. Kuršių mariose vasarinio fitoplanktono biomasė lyginant su 2001-2008 tyrimų metais ryškiai sumažėjo. Taip pat biomasės mažėjimo tendencija yra stebima ir tarp Cyanobacteria rūšių. Didžiausią biomasę (24 mg/l) šiais metais planktoniniai mikrodumbliai pasiekė tik rugsėjo mėnesį. Melsvadumbliai buvo gausiausi taip pat rugsėjo mėnesį, bet jų žydėjimas visą vasarą išliko vidutiniame lygyje. Vyravusi jau keletą dešimtmečių vasariniame Kuršių marių fitoplanktone ir sukelianti žydėjimą (dažnai sudaranti virš 90% nuo bendros fitoplanktono biomasės) melsvadumblių rūšis – Aphanizomenon flos-aquae šių metų vasarą sudarė vidutiniškai tik 8% (maksimumas buvo 34% rugsėjo mėnesį) nuo viso fitoplanktono biomasės.

 

Fitoplanktono kiekis ir biomasė Kuršių mariose mg/l

 

Metai/Rodiklis	2001	2002	2003	2004	2005	2006	2007	2008	2009
Vasarinio fitoplanktono bendros biomasės vidurkis	64,8	63,2	36,5	35,1	22,9	21,1	21,7	24,8	13,8
Cyanobacteria biomasės vidurkis	54,9	55,8	18,8	21,3	8,9	14,4	11,5	14,9	4,7
Intensyvus žydėjimas	10
Hyperžydėjimas	100

 

Mėnesiai/Rodikliai	Liepa	Rugpjūtis	Rugsėjis
Bendros biomasės vidurkis	12,3	10,3	20,3
Cyanobacteria biomasės vidurkis	2,4	3,0	9,7
Aphanizomenon flos-aquae biomasės vidurkis	0,3	0,3	4,3

 

<Į pradžią>

 

 

3.8.  Biogeninių medžiagų koncentracijos Kuršių mariose ir Baltijos jūroje. BŪKLĖ

 

 

Bendrojo fosforo (P) ir bendrojo azoto (N) vidutinių koncentracijų Kuršių mariose ir Baltijos jūros priekrantėje kitimo dinamika žiemą 2000-2009 m.

Duomenų šaltinis: Aplinkos apsaugos agentūra

 

    2009 m. bendrojo fosforo koncentracija Kuršių mariose žiemą buvo 0,053 mg/l, tai yra mažiau negu vidutinė pastarųjų 10 metų koncentracija (0,075 mg/l). Baltijos jūros priekrantėje bendrojo fosforo koncentracija buvo mažesnė nei Kuršių mariose (0,035 mg/l) bei artima daugiametei koncentracijai.

    Kuršių mariose vidutinė bendrojo azoto koncentracija (1,74 mg/l) buvo lygi pastarojo dešimtmečio vidutinei daugiametei žiemos koncentracijai. Baltijos jūros priekrantėje vidutinė bendrojo azoto koncentracija (0,25 mg/l) žiemą buvo apie 7 kartus mažesnė nei Kuršių mariose bei apie 2 kartus mažesnė už vidutinę pastarojo dešimtmečio koncentraciją (0,42 mg/l).

    2009 m. bendrojo fosforo bei azoto koncentracijos Kuršių mariose ir Baltijos jūros priekrantėje buvo mažesnės nei 2008 m.

 

Biogeninių medžiagų koncentracijos Kuršių mariose ir Baltijos jūroje mg/l

 

Rodiklis/ Metai	1999	2000	2001	2002	2003	2004	2005	2006	2007	2008	2009
P bendras Kuršių mariose	0,070	0,099	0,069	0,070	0,060	0,059	0,094	0,076	0,094	0,061	0,053
P bendras Baltijos jūroje	0,031	0,037	0,029	0,025	0,031	0,031	0,030	0,050	0,035	0,040	0,035
P bendras DLK	0,100	0,100	0,100	0,100	0,100	0,100	0,100	0,100	0,100	0,100	0,100
N bendras Kuršių mariose	2,292	1,613	1,700	1,984	1,363	1,348	1,405	1,400	2,46	1,800	1,740
N bendras Baltijos jūroje	0,422	0,411	0,412	0,529	0,415	0,416	0,373	0,290	0,500	0,450	0,250
N bendras DLK	2,500	2,500	2,500	2,500	2,500	2,500	2,500	2,500	2,500	2,500	2,500

 

 

<Į pradžią>

 

 

3.9.  Naftos angliavandenilių koncentracijos Baltijos jūroje. BŪKLĖ

 

 

Apskaičiuotos vidutinės naftos angliavandenilių koncentracijos Baltijos jūroje 2009 m.

Duomenų šaltinis: Aplinkos apsaugos agentūra

 

    Pasikeitus naftos angliavandenilių koncentracijos vandenyje matavimo metodikai 2009 m. naftos angliavandenilių koncentracijos Baltijos jūros vandenyje daugumoje atvejų buvo mažesnės už metodo nustatymo ribą (0,1 mg/l, taikant dujų chromatografijos metodą). Koncentracijos, didesnės už metodo nustatymo ribą, buvo aptiktos žiemos sezono metu Baltijos jūros priekrantėje ir grunto gramzdinimo rajone, o taip pat rudenį, Kuršių marių vandenų išplitimo zonoje Baltijos jūroje ir priekrantėje. Tačiau vidutinės 2009 m. koncentracijos naudojamo metodo nustatymo ribos neviršijo, o esama tarša apskaičiuota naudojantis patvirtintomis Europos Sąjungoje metodikomis.

 

Naftos angliavandenilių koncentracijos Baltijos jūroje mg/l

 

Rodikliai/Sezonai	Žiema	Pavasaris	Vasara	Ruduo
Kuršių marių vandenų išplitimo Baltijos jūroje zona	0,05	0,05	0,05	0,07
Baltijos jūros priekrantė	0,06	0,05	0,05	0,07
Grunto gramzdinimo jūroje rajonas	0,08	0,05	0,05	0,05
Atvira jūra	0,05	0,05	0,05	0,05
Nustatymo riba	0,1

 

 

<Į pradžią>

 

 

3.10.  Naftos angliavandenilių ir sunkiųjų metalų koncentracijos Baltijos jūros dugno nuosėdose. BŪKLĖ

 

 

Sunkiųjų metalų vidutinės koncentracijos Baltijos jūros dugno nuosėdose 2009 m.

Duomenų šaltinis: Aplinkos apsaugos agentūra

 

    Baltijos jūros dugno nuosėdų užterštumas sunkiaisiais metalais (Pb, Ni, Cu, Zn, Cd, Cr, Hg) nežymus. Kiek didesnės chromo koncentracijos nustatytos Kuršių marių vandenų išplitimo Baltijos jūroje zonoje ir atviroje jūroje bei cinko koncentracijos grunto gramzdinimo jūroje rajone. Tačiau nei vieno metalo koncentracija neviršijo švariausios – pirmos klasės grunto užterštumo ribų. Naftos angliavandenilių koncentracijos Baltijos jūros dugno nuosėdose 2009 m. buvo mažesnės už metodo nustatymo ribą (68 mg/kg sauso svorio, naudojant dujų chromatografijos metodą).

 

Naftos angliavandenilių ir sunkiųjų metalų koncentracijos Baltijos jūros dugno nuosėdose mg/kg sauso svorio

 

Rodiklis	Kuršių marių vandenų išplitimo Baltijos jūroje zona	Baltijos jūros priekrantė	Grunto gramzdinimo jūroje rajonas	Atvira jūra
Pb	3,6	2,9	3,3	7,0
Ni	2,2	1,7	2,9	4,2
Cu	1,1	0,6	2,0	2,2
Zn	11,7	7,8	13,5	8,3
Cd x 100	6,0	3,1	5,3	9,0
Hg x 100	0,9	0,8	1,8	1,7
Cr	16,7	10,3	12,7	22,3

 

<Į pradžią>

 

3.11.  Gruntinio vandens išteklių balansas. BŪKLĖ

 

 

Gruntinio vandens lygio (slūgsojimo gylio nuo žemės paviršiaus cm) 2009 m. kaita smėlingose nuogulose tarpupiniuose masyvuose

Duomenų šaltinis: Lietuvos geologijos tarnyba

 

    Metiniai gruntinio vandens lygiai šalyje 2009 m. buvo nuo keliolikos centimetrų aukščiau iki 1,0 metro giliau už 2008 m. lygius. Lyginant su daugiamečiais (1991-2009 m.) vidurkiais, jų reikšmės dažniausiai buvo artimos ir svyravo apie daugiametę normą (±10-20%). Žemiausi mėnesiniai lygiai užfiksuoti molingų nuogulų rajonuose ir upių slėniuose pirmajame, žiemos (XI-IV mėn.), pusmetyje. Čia, kur vanduo yra negiliai (iki 3 m), slūgsojimo gyliai dažniausiai artimi savo didžiausioms reikšmėms. Antro, vasaros (V-X mėn.), pusmečio vidutiniai mėnesiniai lygiai dažnai jau aukštesni, artimi daugiamečiams arba net 10-20 % juos viršija. Rytiniuose ir pietrytiniuose šalies rajonuose, kur smėlingose nuogulose formuojasi pagrindiniai gruntinio vandens ištekliai, kai kuriais mėnesiais gruntinio vandens paviršius pakilo aukščiau daugiamečių lygių, tačiau 2008 m. lygių nesiekė. Tokia lygių padėtis lėmė tai, kad ryškių teigiamų poslinkių gruntinio vandens išteklių atsinaujinime 2009 m. dar nebuvo. Atsinaujinantys gruntinio vandens ištekliai šalies mastu 2009 m. savo vidutinio kiekio nepasiekė ir sudarė maždaug 124,2 m³/s.

    Įvertinus hidrogeologinę situaciją pagal 18 metų (1991-2009) lygio stebėjimų duomenis, potenciali rizika paviršiniam vandeniui ir kitoms ekosistemoms dėl dirvožemio nusausėjimo, nusekus gruntiniam vandeniui 2009 m., egzistavo tik rytiniuose ir pietiniuose šalies rajonuose.

 

Gruntinio vandens išteklių balansas cm

 

Mėnesiai	Daugiametis (1991-2009 m.) vidurkis	2007-2008 m. vidurkis	2008-2009 m. vidurkis
01	520,5	524,5	522,5
02	517,8	513,0	515,4
03	516,8	516,2	516,5
04	512,2	501,5	506,9
05	508,5	485,1	496,8
06	497,8	481,5	489,6
07	496,5	484,7	490,6
08	498,3	485,5	491,9
09	508,3	496,7	502,5
10	512,3	512,5	512,4
11	513,5	522,9	518,2
12	519,7	529,9	524,8

 

 

<Į pradžią>

 

3.12.  Požeminio vandens kokybė. BŪKLĖ

 

 

 

Nitratų koncentracija gruntiniame vandenyje 2009 m. ir jos pokytis 2004-2009 m. laikotarpiu

Duomenų šaltinis: Lietuvos geologijos tarnyba

 

    Požeminio vandens valstybinio monitoringo duomenys charakterizuoja gruntinio vandens, besiformuojančio skirtingose gamtinėse ir antropogeninės apkrovos sąlygose, cheminę sudėtį ir kokybę. Nitratų koncentracija gruntiniame vandenyje tiesiogiai priklauso nuo antropogeninės apkrovos intensyvumo. Vidutinė nitratų koncentracija 2009 m. urbanizuotoje aplinkoje buvo 21 mg/l, dirbamose žemėse – 9,8 mg/l, pievose ir ganyklose 1,3 mg/l, o natūralaus gamtinio fono – 0,7 mg/l. Nitratų koncentracijos viršijančios didžiausią leistiną (50 mg/l) fiksuotos tik 1 stebėjimo vietoje iš 81 ir dar 3 buvo arti šios ribos (>38 mg/l). Per šešerių metų laikotarpį (1994-2009) nitratų koncentracijos kaita didžiojoje dalyje stebėjimo vietų buvo nežymi. Didėjimo tendencija stebima 5, mažėjimo net 19 stebėjimo vietų. Nitratų koncentracijos kaita gruntiniame vandenyje sietina su žemėnaudos intensyvumo pasikeitimu, tačiau požemyje pasikeitimai vyksta lėtai ir atspindi pokyčius įvykusius prieš 5-10 metų.

 

<Į pradžią>

 

3.13.  Paviršinio vandens paėmimas ir naudojimas. APKROVA

 

 

1) Paviršinio vandens paėmimas ir naudojimas 2000-2009 m.

 

 

2) Paviršinio vandens paėmimas ir naudojimas 2009 m. atskiruose regionuose

Duomenų šaltinis: Aplinkos apsaugos agentūra

 

    2009 m. iš aplinkos buvo paimta 5219,8 mln. m³ paviršinio vandens, t. y. 671,7 mln. m³ daugiau nei 2008 m. Didžiausia paimto paviršinio vandens dalis, kaip ir kiekvienais metais, suvartota energetikos reikmėms (98%). 2009 m. trys stambiausios Lietuvos elektrinės: Kruonio HAE, Ignalinos AE ir Lietuvos elektrinė bendrai paėmė 5114,7 mln. m³ paviršinio vandens (680 mln. m³ daugiau nei 2008 m.). Žuvininkystės poreikiams suvartojamo paviršinio vandens kiekis beveik nekinta ir siekia apie 70 mln. m³ (2009 m. – 73,2 mln. m³). Pramonės sektoriuje dėl ekonominiu sunkmečiu smukusių gamybos apimčių paviršinio vandens suvartojimas per paskutinius dvejus metus sumažėjo net 33%.

     2009 m. Lietuvoje paviršinio vandens iš aplinkos  daugiausia paimta Kauno – 3001,4 mln. m³, Utenos – 1922,2 mln. m³ ir Vilniaus – 263,1 mln. m³ regionuose, kadangi juose eksploatuojamos didžiausios šalies elektrinės, kurios reaktorių aušinimui, turbinoms sukti naudoja didelius kiekius paviršino vandens. Dar viena veikla, kuriai reikalingas nemažas kiekis paviršinio vandens – žuvininkystė, kuri plačiausiai išvystyta Utenos regione, mažiausiai – Panevėžio regione. Pramonei techninio vandens daugiausia suvartota Kauno regione – 65% viso pramonei per metus suvartoto paviršinio vandens kiekio, mažiausiai – Marijampolės regione (0,1%).

 

Paviršinio vandens paėmimas ir naudojimas mln. m³

 

Metai\Rodiklis	Paimta	Naudota energetikai	Naudota žuvininkystei	Naudota pramonei
2000	3412,9	3284,4	80,5	38,2
2001	4053,0	3934,4	69,8	34,4
2002	4662,4	4548,7	70,2	34,1
2003	5856,1	5744,1	73,1	28,7
2004	5293,1	5183,8	74,5	30,4
2005	3759,1	3650,3	73,3	30,0
2006	3611,0	3505,8	72,2	30,2
2007	4369,7	4262,2	74,3	30,4
2008	4548,0	4443,5	74,8	27,2
2009	5219,8	5124,0	73,2	20,2

 

Paviršinio vandens paėmimas ir naudojimas 2009 m. atskiruose regionuose

 

Regionai\Rodikliai	Paimta	Naudota energetikai	Naudota žuvininkystei	Naudota pramonei
Kauno	3001362,0	2979712,0	8493,0	13098,0
Utenos	1922190,9	1906987,0	14563,9	616,0
Vilniaus	263070,5	233979,0	27642,0	1169,0
Šiaulių	9442,0	2798,0	6000,0	642,0
Alytaus	9147,8	41,0	7638,4	106,1
Klaipėdos	8039,0	491,0	2923,0	4109,0
Marijampolės	4310,1	0,0	4286,0	21,0
Panevėžio	2211,7	0,0	1684,0	484,7

 

<Į pradžią>

 

3.14.  Požeminio vandens paėmimas ir naudojimas. APKROVA

 

 

 

1) Požeminio vandens paėmimas ir naudojimas 2000-2009 m.

 

 

2) Požeminio vandens paėmimas ir naudojimas 2009 m. atskiruose regionuose

Duomenų šaltinis: Aplinkos apsaugos agentūra

 

    2009 m. iš aplinkos buvo paimta 140,4 mln. m³ požeminio vandens – 9,6 mln. m³ mažiau nei 2008 m. Paimamas požeminio vandens kiekis labiausiai priklauso nuo to, kiek jo reikia ūkiui, buičiai ir pramonei. Kadangi ekonominė krizė labiausiai palietė šiuos ekonomikos sektorius, nemažai pramonės ir aptarnavimo įmonių sumažino darbo apimtis arba užsidarė. Dėl šios priežasties gerokai sumažėjo ir požeminio vandens vartojimas. Ūkiui ir buičiai skirto vandens vartojimo mažėjimą taip pat įtakojo gyventojų skaičiaus mažėjimas Lietuvoje ir vandens taupymas buityje. Pramonės sektoriuje 2009 m. požeminio vandens vartojimas nukrito iki 2001 m. lygio (15,7 mln. m³), ūkio-buities sektoriuje pirmą kartą per visą dešimtmetį nesiekė 90 mln. m³ per metus.

     Lietuvoje požeminis vanduo daugiausiai naudojamas gyventojų poreikiams tenkinti. Miestuose daug vandens suvartojama visuomeninės paskirties objektams, todėl didžiausias požeminio vandens kiekis paimamas tuose regionuose, kuriuose sutelkti stambiausi miestai. Vilniaus regionui 2009 m. teko 31%, Kauno – 24% viso per metus paimto požeminio vandens kiekio, kai tuo tarpu, Marijampolės, Utenos ir Alytaus regionams, kuriuose nėra didmiesčių, – tik nuo 4% iki 5% viso kiekio. Visuose regionuose ūkio-buities sektoriuje vandens suvartojimas proporcingas vandens paėmimui. Pramonės sektoriuje daugiausia požeminio vandens suvartota Klaipėdos regione – 27% viso pramonei per metus suvartoto požeminio vandens kiekio, mažiausia – Alytaus regione (3%).

 

Požeminio vandens paėmimas ir naudojimas mln.m³

 

Metai\Rodikliai	Paimta	Naudota ūkiui ir buičiai	Naudota pramonei
2000	168,1	101,6	14,4
2001	155,6	97,9	15,6
2002	158,6	93,8	13,8
2003	168,7	96,1	20
2004	157,3	97,2	17,1
2005	157,2	96,8	18,5
2006	164,3	99,1	18,5
2007	154,6	95,7	20,5
2008	150	94,1	18,4
2009	140,4	89,3	15,7

 

Požeminio vandens paėmimas ir naudojimas 2009 m. atskiruose regionuose

 

Regionai\Rodikliai	Paimta	Naudota ūkiui ir buičiai	Naudota pramonei
Vilniaus	43,3	29,8	2,1
Kauno	33	20,6	2,2
Klaipėdos	19,7	11,8	4,2
Šiaulių	14,4	9,1	1,8
Panevėžio	10,7	5,6	2,8
Alytaus	6,8	4,4	0,4
Utenos	6,6	3,5	1,6
Marijampolės	5,8	4,5	0,6

 

<Į pradžią>

 

 

3.15.  Iš sutelktosios taršos šaltinių į vandens telkinius patekę teršalų kiekiai. APKROVA

 

 

1) Pagrindinių teršalų kiekis, patekęs į paviršinius vandens telkinius 2000-2009 m.

 

 

2) Pagrindinių teršalų kiekis, patekęs į paviršinius vandens telkinius 2009 m. atskiruose regionuose

Duomenų šaltinis: Aplinkos apsaugos agentūra

 

    Visą dešimtmetį tolygiai mažėja į paviršinius vandenis su nuotekomis išleidžiamų teršalų kiekis. 2009 m. visi pagrindiniai teršalai pasiekė žemiausias vertes nuo pat 2000 m.: BDS₇ sumažėjo 71%, skendinčiųjų medžiagų – 53%, bendrojo azoto – 47%, bendrojo fosforo – 72%, naftos ir jos produktų – 37%. Lemiamą reikšmę išleidžiamų teršalų mažėjimui turėjo nuotekų valymo įrenginių išvalymo efektyvumo pagerėjimas. Paskutinių dvejų metų taršos sumažėjimą pagrinde nulėmė paleisti nauji Kauno miesto valymo įrenginiai ir rekonstruoti Panevėžio valymo įrenginiai. 2009 m., lyginant su 2007 m., metinis pagrindinių teršalų kiekis, išleistas iš Kaune nuotekų valymo įrenginių, vidutiniškai sumažėjo apie 80%, iš Panevėžio nuotekų valymo įrenginių – apie 70%.

    Lietuvoje didžiausia dalis (68%) visų pagrindinių teršalų išleidžiama trijuose regionuose, kuriuose išsidėstę stambiausi didmiesčiai: Vilnius, Kaunas ir Klaipėda. 2009 m. BDS₇ ir skendinčiųjų medžiagų į paviršinius vandenis su nuotekomis daugiausia pateko Klaipėdos ir Vilniaus regionuose, bendrojo azoto ir bendrojo fosforo – Kauno ir Vilniaus regionuose, naftos ir jos produktų – Kauno ir Klaipėdos regionuose. Mažiausiai BDS_7, skendinčiomis medžiagomis ir naftos produktais 2009 m. buvo teršiamas Marijampolės, bendruoju azotu – Utenos, bendruoju fosforu – Alytaus regionai. Didžiausią pažangą 2009 m. padarė Kauno regionas, kuris, pastačius naujus Kauno miesto valymo įrenginius, pasitraukė iš pirmaujančio teršėjo pozicijos ir šią vietą užleido Vilniaus regionui.

 

Iš sutelktosios taršos šaltinių į vandens telkinius patekę teršalų kiekiai tonomis

 

Rodiklis\Metai	2000	2001	2002	2003	2004	2005	2006	2007	2008	2009
BDS7	6085,1	6631,0	5123,5	4350,6	3424,0	3818,3	3421,7	3576,4	2394,4	1784,8
Skendinčiosios medžiagos	7109,4	5939,6	5161,9	4597,0	4563,5	4606,9	4344,9	5772,2	3871,2	3323,3
Bendrasis azotas	3695,4	3448,1	3202,6	3074,4	2929,3	2837,6	2819,2	2743,8	2368,4	1978,8
Bendrasis fosforas	653,5	512,5	440,4	393,2	362,3	355,3	336,8	302,7	241,9	186,5
Nafta ir jos produktai	63,7	57,7	76,7	50,2	63,1	63,2	58,8	62,3	46,1	40,5

 

Iš sutelktosios taršos šaltinių į vandens telkinius patekę teršalų kiekiai 2009 m. atskiruose regionuose

 

Rodiklis\ Regionai	Vilnius	Kaunas	Klaipėda	Šiauliai	Alytus	Panevėžys	Utena	Marijampolė
BDS7	436,0	364,5	444,5	153,8	119,4	105,2	88,8	66,3
Skendinčios medžiagos	949,0	546,1	673,1	257,5	513,1	132,4	128,2	104,9
Bendrasis azotas	517,7	539,6	314,3	274,1	64,4	127,9	55,2	83,4
Bendrasis fosforas	47,1	35,7	29,6	30,9	9,4	10,3	13,7	9,6
Nafta ir jos produktai	5,7	8,6	9,5	3,0	2,7	3,4	6,8	0,8

 

 

 <Į pradžią>

 

3.16.  Teršalų prietaka į Kuršių marias. APKROVA

 

 

Azoto ir fosforo prietaka į Kuršių marias 1994-2008 m.

Duomenų šaltinis: Aplinkos apsaugos agentūra

 

    Kuršių marių ekosistema labai priklauso nuo maistmedžiagių (azoto ir fosforo) prietakos iš upių baseinų, kurių pagrindinis yra Nemuno upės baseinas. Ypač svarbi yra fosforo prietaka, kuri turi tiesioginę įtaką toksinių melsvadumblių pagausėjimui Kuršių mariose. Tiek fosforo, tiek azoto prietakos dydį į Kuršių marias daugiausia nulemia hidrometeorologinės sąlygos, t. y. kritulių kiekis ir su tuo susiję vandens nuotėkio svyravimai. Esant dideliam kritulių kiekiui daugiau teršalų patenka į upes iš žemės ūkio teritorijų. Apibendrinant 1994-2008 metų laikotarpio teršalų prietakos duomenis galima teigti, kad pagrindinių teršalų prietaka į Kuršių marias pastaruoju laikotarpiu mažėjo, tačiau tam daugiausia įtakos turi vandens nuotėkio mažėjimas.

 

Teršalų prietaka į Kuršių marias per metus t

 

Metai/Rodiklis	Bendras fosforas	Bendras azotas
1994	3675	63991
1995	1228	34191
1996	1331	38726
1997	2223	52777
1998	3026	77148
1999	3466	64285
2000	1851	47349
2001	2519	32245
2002	2952	41712
2003	1250	22164
2004	2492	38560
2005	1293	42562
2006	1199	26958
2007	1565	39177
2008	1318	27057

 

<Į pradžią>

 

3.17.  Nustatyti aplinkos apsaugos pažeidimai vandens sektoriuje. APKROVA

 

 

1) Nustatytų aplinkos apsaugos pažeidimų vandens sektoriuje skaičiaus kaita 2002-2009 m.

 

 

2) Nustatyti aplinkos apsaugos pažeidimai vandens sektoriuje atskiruose Lietuvos regionuose 2004-2009 m.

Duomenų šaltinis: Aplinkos apsaugos agentūra

 

    2009 m. vandenų apsaugos sektoriuje padarytų pažeidimų skaičius nežymiai sumažėjo (1646), lyginant su 2008 m. (1652). Nuo 2002 m. stebima registruojamų pažeidimų mažėjimo tendencija. Nuo 2007 m. jau trečius metus iš eilės pažeidimų skaičius stabilizavosi ir sudaro apie 8% tarp visų tais metais padarytų aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų pažeidimų.

    Daugiausia pažeidimų fiksuojama tuose regionuose, į kurių teritorijas patenka didžiausi vandens telkiniai, tai Klaipėdos ir Kauno regionai. 2008-2009 m. duomenys rodo, kad Marijampolės regione sparčiai daugėja nustatomų pažeidimų vandenų apsaugos sektoriuje skaičius.

 

Nustatyti aplinkos apsaugos pažeidimai vandens sektoriuje

 

Metai	Pažeidimų skaičius
2002	2116
2003	1878
2004	1842
2005	2084
2006	1883
2007	1538
2008	1652
2009	1646

 

Nustatyti aplinkos apsaugos pažeidimai vandens sektoriuje atskiruose regionuose

 

Regionai/Metai	2005	2006	2007	2008	2009
Alytaus	231	231	216	246	244
Kauno	402	397	261	283	282
Klaipėdos	532	364	272	280	301
Marijampolės	95	101	95	170	197
Panevėžio	135	142	135	106	119
Šiaulių	239	191	165	188	147
Utenos	217	256	187	129	117
Vilniaus	233	201	207	250	239

 

<Į pradžią>

 

3.18.  Paviršinių nuotekų išvalymas. ATSAKAS

 

 

1) Paviršinių nuotekų valymo kokybės pokyčiai 2000-2009 m.

 

 

2) Paviršinių nuotekų valymo kokybės pokyčiai atskiruose regionuose 2009 m.

Duomenų šaltinis: Aplinkos apsaugos agentūra

 

    2009 m. į paviršinius vandens telkinius išleista 53,7 mln. m³ paviršinių nuotekų – 2,5 mln. m³ daugiau nei 2008 m. Kadangi Lietuvoje valoma tik nedidelė dalis visų surenkamų paviršinių nuotekų, paviršinių nuotekų kiekį daugiausia nulemia metinių kritulių kiekio svyravimai. Dažniausiai nuotekos valomos nuo atskirų pramoninių įmonių, degalinių, naujai įrengiamų komercinių teritorijų. Tuo tarpu nuo teritorijų, kuriose nėra taršos vandens aplinkai kenksmingomis medžiagomis šaltinių: parkų, pėsčiųjų zonų, vejų, žaidimų aikštelių ir kt., paviršinės nuotekos išleidžiamos į vandens telkinius nevalytos. 2009 m. valyta 11% visų paviršinių nuotekų. 11% sudarė nuotekos, išvalytos iki nustatytų normų, 89% – nevalytos nuotekos.

    Daugiausia paviršinių nuotekų susidaro Klaipėdos ir Šiaulių regionuose, 2009 m. išleista atitinkamai 12790 tūkst. m³ ir 12377 tūkst. m³. mažiausiai – Marijampolės (2302 tūkst. m³) regione. Didžiausia paviršinių nuotekų, išvalytų iki nustatytų normų, dalis išleista Utenos (23%) ir Vilniaus (20%) regionuose, mažiausia – Šiaulių regione (6%). Atskirai paminėtinas Šiaulių regionas, kur karjerus eksploatuojančios pramonės įmonės išleidžia didžiulę dalį regione susidarančių paviršinių nuotekų, kurios nėra valomos.

 

Paviršinių nuotekų išvalymas mln. m³

 

Rodiklis\Metai	2000	2001	2002	2003	2004	2005	2006	2007	2008	2009
Išvalytos iki nustatytų normų	3,9	4,5	4,3	4,3	5,3	5,2	4,6	6,3	4,8	5,8
Nepakankamai išvalytos	0,2	0,1	0,3	0,5	0,5	0,2	0,2	0,3	0,6	0,2
Nevalytos	47,7	51,1	44,7	43,8	44,4	42,8	40,2	50,4	45,8	47,7

 

Paviršinių nuotekų išvalymas atskiruose regionuose tūkst. m³

 

Rodiklis\Regionai	Utenos	Vilniaus	Klaipėdos	Panevėžio	Alytaus	Marijampolės	Kauno	Šiaulių
Išvalytos iki nustatytų normų	874,8	1162,5	1471,6	555,4	324,5	158,8	559	726
Nepakankamai išvalytos	0	1	159	5	2,6	7,7	5	0
Nevalytos	2882	4536	11159	4448	3334	2135	7505	11651

 

<Į pradžią>

 

3.19.  Buitinių ir gamybinių nuotekų išvalymas. ATSAKAS

 

 

1) Buitinių ir gamybinių nuotekų valymo kokybės pokyčiai 2000-2009 m.

 

 

2) Buitinių ir gamybinių nuotekų valymo kokybės pokyčiai atskiruose regionuose 2009 m.

Duomenų šaltinis: Aplinkos apsaugos agentūra

 

    Į paviršinius vandens telkinius 2009 m. buvo išleista 169,6 mln. m³ valytinų buitinių ir gamybinių nuotekų – 5,4 mln.m³ mažiau nei 2008 m. Visą dešimtmetį dėl statomų naujų ar rekonstruotų senų nuotekų valymo įrenginių nuotekų išvalymo kokybė sparčiai augo. 2009 m. išvalytų iki nustatytų normų nuotekų kiekis pasiekė labai aukštą – 89% ribą, kai tuo tarpu, 2000 m. siekė tik 14%. Nepakankamai išvalytų nuotekų kiekis atitinkamai sumažėjo – 2009 m. sudarė tik 11%, o 2000 m. – 84% viso reikalaujančių valymo nuotekų kiekio. Beveik nebeliko išleidžiamų be valymo buitinių ir gamybinių nuotekų (2009 m – 0,05%). Lemiamą įtaką nuotekų išvalymo kokybės pagerėjimui 2009 m. turėjo pastatyti ar rekonstruoti Kauno, Panevėžio, Mažeikių, Plungės, Neringos, Švenčionėlių miestų nuotekų valymo įrenginiai

    Daugiausiai valytinų buitinių ir gamybinių nuotekų susidaro tuose regionuose, kurių teritorijose įsikūrę didžiausi Lietuvos miestai. Vilniaus regione 2009 m. šių nuotekų išleista 48,7 mln. m³, Kauno – 36,8 mln. m³, Klaipėdos – 28,3 mln. m³.

Penkiuose Lietuvos regionuose: Marijampolės, Alytaus, Vilniaus, Klaipėdos ir Kauno, 2009 m. daugiau kaip 95% buitinių ir gamybinių nuotekų buvo išvalyta iki nustatytų normų. Ryškiausias pagerėjimas pastebimas Kauno regione, kur dėl paleistų naujų Kauno miesto valymo įrenginių išvalytų iki nustatytų normų nuotekų dalis išaugo nuo 42% 2008 m. iki 95% 2009 m. Prasčiausiai buitinės bei gamybinės nuotekos valomos Šiaulių regione, kuriame iki nustatytų normų išvalytų nuotekų dalis 2009 m. sudarė 47%, tačiau, lyginant su 2008 m., rodiklis išaugo 4%. Nevalytos nuotekos išleidžiamos tik Klaipėdos regione. 2009 m. jos sudarė 0,089 mln. m^3.

 

Buitinių ir gamybinių nuotekų išvalymas mln. m³

 

Rodiklis\Metai	2000	2001	2002	2003	2004	2005	2006	2007	2008	2009
Išvalytos iki nustatytų normų	23,8	30,5	35,5	91,2	106,4	115,1	110,7	129,6	126,7	150,7
Nepakankamai išvalytos	142,4	139,0	133,6	74,3	64,8	56,0	53,6	57,2	47,8	18,8
Nevalytos	3,0	1,7	1,3	1,6	0,4	0,7	0,6	0,6	0,5	0,1

 

Buitinių ir gamybinių nuotekų išvalymas 2009 m. atskiruose regionuose tūkst. m³

 

Rodiklis\Regionai	Marijampolės	Alytaus	Vilniaus	Klaipėdos	Kauno	Panevėžio	Utenos	Šiaulių
Išvalytos iki nustatytų normų	7,093	5,995	48,020	27,714	34,982	11,337	4,938	10,653
Nepakankamai išvalytos	0,021	0,051	0,675	0,504	1,777	2,053	1,695	12,041
Nevalytos	0	0	0	0,089	0	0	0	0

 

<Į pradžią>