5.1   Šalies miškingumas ir miškų plotas.   BŪKLĖ
5.2.  Vidutinė medžių lajų defoliacija miškuose.   BŪKLĖ
5.3.  Invazinių kraujasiurbių upinių mašalų gausumas.   BŪKLĖ
5.4   Lašišinių žuvų populiacijų gausumas.   BŪKLĖ
5.5.  Verslinių žuvų biomasė ir gausumas.   BŪKLĖ
5.6.  Baltijos jūros krantų dinamika.   BŪKLĖ
5.7.  Karstiniai procesai Šiaurės Lietuvoje.   BŪKLĖ
5.8.  Miško gaisrų skaičius ir gaisraviečių plotai.   APKROVA
5.9.  Kirtimų apimtys valstybiniuose ir privačiuose miškuose.   APKROVA
5.10.  Neteisėti kirtimai privačiuose ir valstybiniuose miškuose.   APKROVA
5.11.  Gyvūnijos apsaugos reikalavimų pažeidimai.   APKROVA
5.12.  Savavališkos statybos saugomose teritorijose.   APKROVA
5.13.  Kraštovaizdžio apsaugos reikalavimų pažeidimai.   APKROVA
5.14.  Miškų atkūrimas ir įveisimas.   ATSAKAS
5.15.  Saugomų teritorijų planavimo dokumentų rengimas.    ATSAKAS
5.16.  Saugomų teritorijų gamtotvarkos planų rengimas.   ATSAKAS

5.17.  Turizmo infrastruktūros plėtra saugomose teritorijose.   ATSAKAS

 

<Į titulinį psl.>

 

 

5.1.  Šalies miškingumas ir miškų plotas. BŪKLĖ

 

 

 

1) Miško žemės ploto ir teritorijos miškingumo kaita 2002-2009 m.

 

 

2) Miško žemės ploto ir teritorijos miškingumo kaita atskirose apskrityse 2009 m.

Duomenų šaltinis: Valstybinė miškų tarnyba

 

    Valstybinės miškų apskaitos duomenimis, miškų plotas Lietuvoje didėja. Nauji miškai įveisiami žemės ūkiui netinkamose ar nenaudojamose žemėse už miškų urėdijų ir Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai skirtas lėšas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. programą, taip pat nemažai plotų nenaudojamose žemės ūkiui žemėse užauga savaime.

Miško žemės plotas 2009 m. sausio 1 d. sudarė 2,15 mln. ha. Per 2008 m. miškų plotas padidėjo 7,4 tūkst. ha, o nuo 2002 m. sausio 1 d. – 116,3 tūkst. ha. Miškingumas 2009 m. pradžioje siekė 32,9% ir buvo 1,7% didesnis nei 2002 m. Lietuvos miškingumo didinimo programoje numatyta šalies miškingumą iki 2020 m. padidinti 3%. Tada miškų plotai sudarytų 34-35% visos šalies teritorijos.

    Didžiausi miškų plotai yra Vilniaus apskrityje. Joje auga 413 tūkst. ha miškų, jie užima 42% šios apskrities ploto. Antra pagal miškų plotus yra Alytaus apskritis, kurioje yra 266 tūkst. ha miškų. Miškai užima pusę apskrities ploto (49%). Mažiausia miškų turi Marijampolės apskritis – 97 tūkst. ha, jie užima tik penktadalį apskrities ploto (22%).

 

Šalies miškingumas ir miškų plotas

 

Rodiklis/Metai	2002	2003	2004	2005	2006	2007	2008	2009
Miškų plotas mln. ha	2,03	2,05	2,07	2,09	2,12	2,14	2,14	2,15
Miškingumas %	31,2	31,3	31,7	32,0	32,5	32,7	32,8	32,9

 

Miškingumas ir miškų plotas atskirose apskrityse

 

Apskritis	Miškų plotas tūkst. ha	Miškingumas %
Alytaus	266	49
Kauno	239	30
Klaipėdos	138	26
Marijampolės	97	22
Panevėžio	222	28
Šiaulių	233	27
Tauragės	145	33
Telšių	157	36
Utenos	240	33
Vilniaus	413	42

 

 

<Į pradžią>

 

 

5.2.  Vidutinė medžių lajų defoliacija miškuose. BŪKLĖ

 

 

Vidutinė medžių lajų defoliacija miškuose 2002-2009 m.

Duomenų šaltinis: Valstybinė miškų tarnyba

 

    Lietuvos miškuose medžių defoliacija (lapų ar spyglių netekimas) stebima nuo 1987 m. 2009 m. vidutinė defoliacija padidėjo nedaug – iki 21,3% (2008 m. – 20,5%). 2009 m. pablogėjo tiek spygliuočių, tiek lapuočių būklė. Spygliuočių vidutinė defoliacija siekė – 20,8% (2008 m. – 20,3%). Lapuočiams nustatyta 22,1% vidutinė defoliacija (2008 m. – 20,8%). Labiausiai pablogėjo juodalksnių būklė. 2008 m. jų defoliacija siekė 18,5%, o 2009 m. išaugo iki 25,1%. Kelis metus gerėjusi uosių būklė 2009 m. vėl pablogėjo. Šių medžių defoliacija siekė 39,8% (2008 m. – 36,5%). Uosių būklė, lyginant su kitomis pagrindinėmis medžių rūšimis, išliko blogiausia. Kadangi nuo 1997 m. bendra vidutinė defoliacija kinta nežymiai – nuo 19,9% iki 21,6%, šalies miškų būklę galima vertinti kaip sąlyginai stabilią.

 

Vidutinė medžių lajų defoliacija miškuose %

 

Rodiklis/Metai	2002	2003	2004	2005	2006	2007	2008	2009
Vidutinė defoliacija	20,4	21,2	21,6	20,3	20,5	19,9	20,5	21,3
Sąlygiškai sveikų medžių dalis	16,4	13,3	10,7	14,1	15,3	20,2	23,9	18,6

<Į pradžią>

 

 

5.3.  Invazinių kraujasiurbių upinių mašalų gausumas. BŪKLĖ

 

 

Kraujasiurbių upinių mašalų puolimo intensyvumas 1999-2009 m.

Duomenų šaltinis: Aplinkos apsaugos agentūra

 

Visų upinių mašalų rūšių monitoringas Lietuvos upėse buvo pradėtas nuo 2001 m. pavasario. Per keletą metų buvo nustatytos pagrindinės kraujasiurbių upinių mašalų rūšys ir jų veisimosi vietos. Nuo 2005 m. upinių mašalų rūšių populiacijų būklės monitoringas atliekamas tik Neryje ir Nemune.

Kraujasiurbių upinių mašalų agresyvumo padidėjimas siejamas su aplinkos faktoriais, tokiais kaip padidėjęs vandens drumstumas ir staigus vandens atšilimas pavasarį. Didžiausia upinių mašalų rūšinė įvairovė yra švariuose vandens telkiniuose. Užterštose upėse mažėja upinių mašalų rūšių, tačiau nemažėja bendras upinių mašalų gausumas, dažnai upėje pradeda vyrauti viena ar kita upinių mašalų rūšis, kuri dažniausiai būna kraujasiurbė.

2009 m. tyrimų metu buvo registruota 11 upinių mašalų rūšių. Pagrindinės Lietuvoje kraujasiurbės upinių mašalų rūšies, S. maculatum, pirmosios lervos Nemune buvo aptiktos balandžio antroje pusėje. Pirmosios mašalų patelės puolančios žmones pietryčių Lietuvoje registruotos gegužės paskutinėmis dienomis. Jų gausumas ir puolimo intensyvumas viso sezono metu buvo labai mažas – 5 mašalai puolantys žmogų per 10 min. Kraujasiurbių upinių mašalų antplūdžio pietryčių Lietuvoje 2009 m. buvo išvengta, tam turėjo įtakos ne tik sėkmingai panaudotas biologinis preparatas, kuris efektyviai sumažino kraujasiurbių upinių mašalų lervų gausumą Nemuno atkarpoje nuo Lietuvos – Baltarusijos sienos iki Merkinės, tačiau ir mašalų skraidymui nepalankios meteorologinės sąlygos – birželis buvo ypač lietingas.

 

Invazinių kraujasiurbių upinių mašalų gausumas vnt./10 min.

 

Metai	Gausumas
1999	357
2000	11
2001	10
2002	43
2003	30
2004	47
2005	14
2006	9
2007	78
2008	8
2009	5

 

<Į pradžią>

 

 

5.4   Lašišinių žuvų populiacijų gausumas. BŪKLĖ

 

 

 

Lašišų ir šlakių nerštaviečių rodiklių (bendras plotas, tankis, vidutinis nerštavietės plotas) dinamika Žeimenos upėje 1999-2009 m.

Duomenų šaltinis: Aplinkos ministerija

 

    2009 m. neršti į Lietuvos upes plaukė mažiau lašišų ir šlakių nei 2008 m. Daugumoje upių lašišinių žuvų nerštas buvo mažiau intensyvus, bendras nerštaviečių plotas ir tankis buvo mažesni nei 2008 m. Lašišinių žuvų jauniklių gausumas kai kuriose upėse sumažėjo, tačiau kitose išliko pakankamai didelis. Lašišų jauniklių kiekis išaugo atitinkamai nuo 75 600 vnt. iki 85 300 vnt., o bendras Lietuvos upių lašišų rituolių kiekis išaugo nuo 32 800 vnt. 2008 m. iki 35 900 vnt.

Lašišų ir šlakių išteklių atkūrimo programų tikslas yra atkurti stabilias lašišinių žuvų populiacijas, galinčias egzistuoti be dirbtinio veisimo. Pastovus lašišų ir šlakių jauniklių ir rituolių skaičiaus augimas Lietuvos upėse gali būti nulemtas dirbtinio šių žuvų veisimo. Norint tiksliai įvertinti ar lašišų ir šlakių ištekliai sėkmingai atkurti, nuo paskutinio šių žuvų įveisimo turi praeiti laikotarpis, per kurį užauga bent viena karta (4-5 metai). Žeimenos upėje nebuvo vykdomas dirbtinis lašišinių žuvų veisimas, todėl šios upės lašišinių žuvų išteklių būklė geriausiai atspindi natūralaus neršto lašišų ir šlakių išteklių būklės kitimą šalyje.

    Baltijos lašišų rituolių išgyvenimas per pastaruosius 10-15 metų laipsniškai blogėjo. Apskaičiuota, kad žemiausias išgyvenimo lygis buvo 2005 m., kai išgyveno mažiau nei 10% dirbtinai veistų rituolių ir 15% laukinių rituolių. To pasekoje, nepaisant didėjančio dirbtinai veistų ir laukinių rituolių skaičiaus lašišų reproduktorių kiekis nedidėja. Į Lietuvos upes kasmet atplaukia apie 5 tūkstančius lašišų ir 7 tūkstančius šlakių reproduktorių. Aplinkosauginiu požiūriu padėtis yra stabili, tačiau veiklos plano „Lašiša 1997–2010“ tikslas – kad iki 2010 m. laukinės lašišos sudarytų mažiausiai 50% kiekvienos upės natūralaus produktyvumo dar nepasiektas.

 

Lašišinių žuvų populiacijų gausumas

 

Metai	1999	2000	2001	2002	2003	2004	2005	2006	2007	2008	2009
Bendras plotas, m2	131	88,7	81,8	169,27	57,99	70,66	140,7	238,3	437,59	351,8	221,2
Tankis, vnt/km	3,7	2,3	1,9	4,4	2,83	2,1	3,2	4,1	4,4	4	2,6
Vid.plotas, m2	1,2	1,3	1,4	1,33	0,85	1,12	1,45	1,92	3,32	2,93	2,8

 

<Į pradžią>

 

5.5.  Verslinių žuvų biomasė ir gausumas. BŪKLĖ

 

 

1) Verslinių žuvų gausumas ir biomasė vienai žvejybos pastangai Baltijos jūros priekrantėje ties Monciškėmis 1993-2009 m.

 

 

2) Skirtingose Kuršių marių dalyse 1996-2009 m.

Duomenų šaltinis: Aplinkos apsaugos agentūra

 

    2009 m. tarp Baltijos jūros priekrantėje sužvejotų 9 žuvų rūšių ryškiai dominavo upinės plekšnės (40% pagal gausumą), o pagal biomasę žiobriai, kurie bendrame sugavime sudarė 34% Tiek žuvų gausumas, tiek biomasė buvo kur kas mažesni, nei praėjusiais metais. Baltijos jūros priekrantėje, ypač šiaurinėje jos dalyje, daugelio vietinių žuvų rūšių (otų, upinių plekšnių, menkių ir kt.) populiacijose dominuoja jaunikliai, nes vyresnės žuvys išgaudomos, todėl būtina mažinti žvejybos intensyvumą.

    Vykdant tyrimus Kuršių mariose ties Atmata sužvejota – 8, ties Dreverna – 11 žuvų rūšių. Didesniu gausumu ir biomase centrinėje marių dalyje išsiskyrė kuojos, ešeriai, plakiai ir pūgžliai, o šiaurinėje marių dalyje ties Dreverna – kuojos, ešeriai ir karšiai. Tiek žuvų gausumas, tiek biomasė buvo santykinai didesni abiejose marių akvatorijose negu praėjusiais metais. Ilgalaikiai ichtiologinių tyrimų duomenys rodo, kad ilgą laiką mažėję pagrindinių verslinių žuvų ištekliai keletą pastarųjų metų buvo stabilūs. Tam turėjo įtakos sumažėjęs verslinės žvejybos intensyvumas (iš verslo pasitraukė 17 žvejybos įmonių).

 

 

Verslinių žuvų gausumas vnt. ir biomasė kg Baltijos jūroje 1993-2009 m.

 

Metai	Gausumas	Biomasė
1993	20	2,5
1994	18	2,4
1995	23	2,1
1996	19	2,0
1997	25	3,2
1998	23	2,9
1999	34	4,8
2000	22	4,5
2001	16	2,0
2002	19	1,9
2003	21	3,3
2004	30	3,4
2005	14	2,5
2006	26	3,1
2007	35	2,9
2008	17	2,2
2009	13	1,4

 

Verslinių žuvų gausumas vnt. ir biomasė kg atskirose Kuršių marių akvatorijose 1996-2009 m.

 

Metai	Gausumas		Biomasė
	Atmata	Dreverna	Atmata	Dreverna
1996	126	108	9,8	6,2
1997	158	121	10,9	8,6
1998	88	145	6,8	6,8
1999	216	197	13,1	11,2
2000	111	93	7,4	4,8
2001	61	63	6,5	4,8
2002	71	119	6,5	6,2
2003	79	83	5,2	5,8
2004	148	91	10,0	6,7
2005	176	60	13,1	5,5
2006	54	68	4,9	4,1
2007	159	110	13,2	7,9
2008	64	33	5,9	1,6
2009	76	43	9,8	5,1

<Į pradžią>

 

 

5.6.  Baltijos jūros krantų dinamika. BŪKLĖ

 

 

Baltijos jūros krantų linijos pokyčiai už šiaurinio Klaipėdos uosto molo I Melnragėje 2007-2009 m.

 

    2009 m., kaip ir 2008 m., hidrometeorologiniu požiūriu buvo gana ramūs, kas labai reta pajūryje. Didelių vandens lygio pokyčių nebuvo. Tačiau vyko pastovūs ir natūralūs gamtiniai procesai kranto zonoje. Taip 2009 m. rugsėjo mėnesį nedidelio štormo metu, jūroje vandens lygiui pakilus daugiau nei 40 cm., bangos pradėjo ardyti paplūdimį ir pajūrio apsauginį kopagūbrį už 100 m. į šiaurę nuo Palangos tilto, maždaug 200 metrų ilgio atkarpoje. Pilnai paplauta pajūrio apsauginio kopagūbrio papėdė 75 metrų ruožo atkarpoje. 2009 m. spalio mėnesį atlikti krantų stebėjimai Kuršių nerijos pajūryje. Konstatuota, kad aktyviausiai ardomas apsauginis paplūdimio kopagūbris (APK) ties Preilos gelbėjimo stotimi. Čia, palyginus su jau buvusiais atliktais matavimais nuplauta apie 6,3 m APK. Pilnai nuardytas 515 m ilgio ruožas, 115 m ruožas nuardytas dalinai. Dėl buvusio intensyvesnio krantų tvirtinimo žabatvorėmis ir šakomis ties gelbėjimo stotimi buvo susidaręs nedidelis pusiasalis, kurį jūros bangos nuardė, nuplaudamos kartu su tvirtinimui skirtais žabais apie 7000 m³ smėlio ir išlygindamos kranto liniją. Ties gelbėjimo stotimi susidarė lengvai pažeidžiamas, apnuogintas 6-7 m aukščio skardis. 2009 m. ir toliau aktyviai buvo ardomas paplūdimio kopagūbris 350 m atkarpoje tarp šiaurinio Klaipėdos uosto molo ir karinių įtvirtinimų, kur buvo nuskalauta nuo 7-10 m. APK. Be to, pastaraisiais metais suintensyvėjus šiame ruože paplūdimio nuplovimui I Melnragėje susidarė piltuvo formos įlinkis į žemyną. 2009 m. pavasarį, dėl klimatinių svyravimų, nuolat besikaitaliojančio atšalimo ir atšilimo, tirpstančio įšalo, gruntinių vandenų lygio svyravimų, požeminių šaltinių ir paviršinių srovių tėkmės, neatlaikė dalis „Olandų kepurės“ skardžio (iškilusio > nei 24 m. virš jūros lygio) ir atskiromis nuošliaužomis, su atsiskyrusiomis salelėmis bei augančiais jose medžiais, nuslinko tiesiog į siaurą akmenuotą pajūrio paplūdimį.

 

<Į pradžią>

 

 

5.7.  Karstiniai procesai Šiaurės Lietuvoje. BŪKLĖ

 

 

1) Smegduobių skaičiaus kaita Biržų regioniniame parke 1997-2009 m.;

 

 

2) Pasvalio rajone atsirado nauja smegduobė (V. Marcinkevičiaus nuotr.)

Duomenų šaltinis: Lietuvos geologijos tarnyba

 

   Šiaurės Lietuvos karstiniame rajone arti žemės paviršiaus slūgsančio viršutinio devono Tatulos svitos gipsingose uolienose aktyviai vystosi karstiniai procesai ir reiškiniai. Čia paplitęs karstinis kraštovaizdis, kurio pagrindinės komponentės – smegduobės. Pagal tai, kiek smegduobių esama kvadratiniame kilometre karstinio rajono teritorija suskirstyta į ypač, labai, vidutiniškai ir mažai sukarstėjusius plotus, kuriuose priskaičiuojama atitinkamai daugiau nei 80, nuo 80 iki 50, nuo 50 iki 20 ir mažiau negu 20 smegduobių 1 km², o pagal galimą atsirasti įgriuvų skaičių 1 km²/metus – į skirtingo pastovumo karsto atžvilgiu plotus. Karsto grėsmės laipsnis statiniams kiekvienoje iš šių plotų skirtingas. Pastaraisiais metais karstas intensyviai vystosi ypač ir labai sukarstėjusių plotų ruože, kuris tęsiasi nuo Biržų iki Pasvalio. Dalis šių plotų patenka į Biržų regioninio parko teritoriją. 2009 m. šioje teritorijoje atsirado 16 naujų smegduobių. Pagal Biržų regioninio parko administracijos 1997-2009 m. paviršinio sukarstėjimo stebėjimo duomenis, karstinis procesas, suintensyvėjęs 1998 m. ir pasiekęs maksimumą 2000 m. bei 2004 m. (atitinkamai atsirado 56 ir 52 naujos smegduobės) ir toliau išlieka pavojingas, tačiau mažiau intensyvus.

    2009 m. surasta 16 naujų smegduobių Biržų rajone ir 2 Pasvalio rajone. Iš jų didžiausios buvo šios:

2009-01-03 Pasvalio rajone, Žadeikonių kaimo lauke atsirado 7,8 m pločio ir 3,7 m gylio nauja smegduobė. Ji buvo ovalios formos, briaunos ryškios, neaiškiai asimetrinė;

    2009-01-22 nauja smegduobė atsirado Pasvalio mieste, Stoties gatvėje. Ji buvo ovalios formos, simetriška. Ši karstinė įgriuva atsivėrė senos smegduobės vietoje ir buvo 9,5 m skersmens ir 2,1 m gylio;

2009.10.26 Biržų rajone, Paežerių kaimo pievoje, 11 m į šiaurę nuo vandentiekio bokšto atsivėrė nauja smegduobė, jos forma žemės paviršiuje buvo apvali, simetriška, 6,5 m pločio ir 3,5 m gylio.

 

Smegduobių skaičiaus kaita Biržų regioniniame parke 1997-2009 m.

 

Metai	Smegduobių kiekis, vnt.
	Per metus	Iš viso*
1997	22	48
1998	38	86
1999	42	128
2000	56	184
2001	43	227
2002	44	271
2003	26	297
2004	52	347
2005	34	381
2006	15	396
2007	3	399
2008	15	414
2009	16	438

                                     *Patikslinti duomenys

 

<Į pradžią>

 

 

5.8.  Miško gaisrų skaičius ir gaisraviečių plotai. APKROVA

 

 

1) Miško gaisrų skaičius ir gaisraviečių plotai 2002-2009 m;

 

 

2) Miško gaisrų skaičius ir gaisraviečių plotai pagal miškų valdytojus 2009 m.

Duomenų šaltinis: Generalinė miškų urėdija prie Aplinkos ministerijos

 

    2009 m. miško gaisrų skaičius buvo mažesnis, lyginant su 2002-2008 m. vidurkiu (764). Tai sąlygojo nepalankios gaisrams kilti meteorologinės sąlygos. 2009 m. Lietuvos teritorijoje užregistruoti 507 miško gaisrai 315,3 ha plote (2008 m. – 301 miško gaisras 112 ha plote). Vidutinis miško gaisravietės plotas buvo 0,62 ha (2008 m. – 0,37 ha).

    Miškų urėdijos bei Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija, kurių veiklos teritorijose esantys miškai priskirti I-jam ir II-jam gaisrų rizikos laipsniui, turi galimybę gauti ES finansinę paramą bendrosios valstybinės miško priešgaisrinės apsaugos sistemos gerinimui. 2009 m. buvo vykdytas antžeminių automatinių miško gaisrų stebėjimo sistemų įsigijimo ir įdiegimo viešasis pirkimas. 2010-2012 m. numatoma GSM operatorių ir miškų urėdijų bokštuose įrengti automatines miško gaisrų stebėjimo sistemas, kurių dėka bus užtikrintas operatyvus automatinis miško gaisrų židinių pastebėjimas ištisą parą, nepaisant miškų nuosavybės formos. Tai leis greičiau lokalizuoti miško gaisrų išplitimą, išdegus mažesniam miško plotui, bus sumažinta gaisrų padaroma žala gamtai ir miško savininkui.

 

Miško gaisrų skaičius ir gaisraviečių plotai 2002-2009 m.

 

Rodiklis/Metai	2002	2003	2004	2005	2006	2007	2008	2009
Miško gaisrų skaičius, vnt.	1596	885	468	301	1545	251	301	507
Bendras gaisraviečių plotas, ha	746	436	253	51	1199	38	112,4	315,3
Vidutinis vienos gaisravietės plotas, ha	0,47	0,49	0,54	0,17	0,78	0,15	0,37	0,62

 

Miško gaisrų skaičius ir gaisraviečių plotai pagal miškų valdytojus 2009 m.

 

Miškų valdytojų miškai/Rodiklis	Miško gaisrų skaičius, vnt.	Bendras gaisraviečių plotas, ha
Miškų urėdijų ir nacionalinių parkų administracijų valstybiniuose miškuose	227	117,6
Privačiuose miškuose	228	139,5
Kitų valdytojų miškuose	52	58,2

 

<Į pradžią>

 

 

5.9.  Kirtimų apimtys valstybiniuose ir privačiuose miškuose. APKROVA

 

 

Miško kirtimų apimčių dinamika 2002-2009 m.

Duomenų šaltinis: Valstybinė miškų tarnyba, Generalinė miškų urėdija prie Aplinkos ministerijos

 

   2009 m. Lietuvos miškuose iškirsta 5,7 mln. m³ likvidinės medienos: valstybiniuose miškuose iškirsta 3,7 mln. m³ medienos, privačiuose miškuose – 2 mln. m³ medienos. Per pastaruosius pora metų kirtimai Lietuvos miškuose sumažėjo. Pagrindinė to priežastis – mažėjanti apvaliosios medienos paklausa ir jos kainos. Svyravimai apvaliosios medienos rinkoje labiausiai įtakojo kirtimų apimtis privačiuose miškuose. Mažėjant medienos kainoms, per pastaruosius dvejus metus kirtimų apimtys šiuose miškuose sumažėjo iki 2 mln. m³. Per pastaruosius septynerius metus kirtimų apimtys valstybiniuose miškuose išlieka daugiau mažiau pastovios ir svyruoja 3,5-3,9 mln. m³ ribose.

 

Kirtimų apimtys valstybiniuose ir privačiuose miškuose mln. m³

 

Rodiklis/Metai	2002	2003	2004	2005	2006	2007	2008	2009
Valstybiniuose miškuose	3,9	3,8	3,6	3,6	3,5	3,5	3,4	3,7
Privačiuose miškuose	2,4	2,7	2,7	2,6	2,5	2,9	2,3	2,0

 

 

<Į pradžią>

 

 

5.10.  Neteisėti kirtimai privačiuose ir valstybiniuose miškuose. APKROVA

 

 

Neteisėti kirtimai privačiuose ir valstybiniuose miškuose 2002-2009 m.

Duomenų šaltinis: Valstybinė miškų tarnyba

 

    2009 m. sumažėjo neteisėtų kirtimų skaičius, tačiau padidėjo neteisėtai iškirstos medienos kiekis ir beveik pasiekė 2006 m. lygį. Taip pat sumažėjo neteisėtų kirtimų išaiškinamumas, todėl 2010 m. neteisėtų kirtimų prevencija numatyta kaip prioritetinė miškų kontrolės sritis. Labiausiai neteisėtų kirtimų apimtys padidėjo Vilniaus ir Kauno RAAD kontroliuojamose teritorijose, o sumažėjo Alytaus ir Utenos RAAD kontroliuojamose teritorijose.

 

Neteisėti kirtimai privačiuose ir valstybiniuose miškuose

 

Rodiklis/Metai	2002	2003	2004	2005	2006	2007	2008	2009
Iškirsta privačiuose miškuose, m3	40900	34300	33300	13000	16100	9930	5958	11976
Iškirsta valstybiniuose miškuose, m3	5200	8100	6200	2700	1800	1390	2272	1968
Išaiškinta kaltininkų, %	62	69	74	76	79	77	86	51

 

<Į pradžią>

 

5.11.  Gyvūnijos apsaugos reikalavimų pažeidimai. APKROVA

 

 

1) Gyvūnijos apsaugos reikalavimų pažeidimų dinamika 2006-2009 m.;

 

 

2) Gyvūnijos apsaugos reikalavimų pažeidimai atskiruose regionuose 2009 m.

Duomenų šaltinis: Aplinkos apsaugos agentūra

 

    Per 2009 m. nustatyta 15 % daugiau gyvūnijos apsaugos teisės aktų pažeidimų nei per 2008 m. – mėgėjiškos žūklės taisyklių pažeidimų išaiškinta 15 %, verslinės žvejybos taisyklių – 42 %, medžioklės taisyklių - 12 % daugiau. Atkreiptinas dėmesys, kad išaiškintų šiurkščių mėgėjiškos žūklės taisyklių pažeidimų skaičius išaugo 22 %, o šiurkščių medžioklės taisyklių pažeidimų - net 30 %. Praėjusiais metais už gyvūnijos apsaugos teisės aktų pažeidimus skirta 777,3 tūkst. Lt administracinių baudų, t.y. beveik 20 % daugiau nei 2008. Ženkliai padaugėjo atvejų, kuomet buvo padaryta žala gyvūnijai. Už gyvūnijos ištekliams padarytą žalą pateikta 384,4 tūkst. Lt civilinių ieškinių, t.y. 3 kartus daugiau nei ankstesniais metais. Tuo pačiu ženkliai daugiau konfiskuota ir pažeidimų padarymo įrankių: tinklinių žvejybos įrankių – 31 %, duriamųjų ar užkabinamųjų žvejybos įrankių - daugiau nei 2 kartus, šautuvų beveik 2 kartus, kitų draudžiamų medžioklės įrankių - 3 kartus.

    2009 m. daugiausiai gyvūnijos apsaugos reikalavimų pažeidimų buvo išaiškinta  Klaipėdos (1441) ir Kauno (905) regionuose. Tai lemia šių regionų teritorijose esantys didžiausieji Lietuvos vandens telkiniai (Kuršių marios, Nemuno delta, Kauno marios, Nemuno ir Neries upės), kuriuose nustatoma daug žuvų išteklių naudojimo reikalavimų pažeidimų. 

    Mažiausiai gyvūnijos apsaugos reikalavimų pažeidimų nustatyta Marijampolės (477) ir Panevėžio (298) regionuose.

Lyginant su 2008 m., ženkliausiai nustatytų pažeidimų skaičius išaugo Vilniaus (57 %) , Panevėžio (48 %) bei Utenos (44  %) regionuose.

 

Gyvūnijos apsaugos reikalavimų pažeidimai

 

Metai	Išaiškinta medžiojamų ir kitų gyvūnų naudojimo reikalavimų pažeidimų	Išaiškinta žvejybos taisyklių reikalavimų pažeidimų	Iš jų šiurkštūs gyvūnijos apsaugos reikalavimų pažeidimai	Viso išaiškinta gyvūnijos apsaugos teisės aktų pažeidimų
2006	630	4721	1167	5444
2007	745	4310	1111	5055
2008	689	4342	1142	5031
2009	767	5003	1391	5770

 

Gyvūnijos apsaugos reikalavimų pažeidimai atskiruose regionuose

 

Pažeidimų skaičius/Regionai	Šiurkščių gyvūnijos apsaugos teisės aktų pažeidimų	Žuvų išteklių naudojimo reikalavimų pažeidimų	Medžiojamųjų ir kitų gyvūnų išteklių naudojimo reikalavimų pažeidimų	Viso išaiškinta gyvūnijos apsaugos teisės aktų pažeidimų
Alytaus	170	487	66	569
Kauno	208	752	141	905
Klaipėdos	298	1339	89	1441
Marijampolės	82	422	49	477
Panevėžio	59	208	75	298
Šiaulių	108	531	143	682
Utenos	291	613	110	732
Vilniaus	187	549	94	666

 

<Į pradžią>

 

 

5.12.  Savavališkos statybos saugomose teritorijose. APKROVA

 

 

Savavališkos statybos valstybiniuose parkuose

Duomenų šaltinis: Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie AM

 

    Bendras nustatytų savavališkų statybų valstybiniuose parkuose skaičius 2009 m. lyginant su 2008 m., sumažėjo daugiau nei 2 kartus. 2009 m. saugomose teritorijose nebuvo užfiksuota grubių savavališkų statybų atvejų. Absoliučią daugumą iš 2009 m. valstybiniuose parkuose savavališkai pastatytų 49 statinių sudarė nesudėtingi statiniai (pavėsinės, lieptai, tvoros, kiti nesudėtingi pastatų ar sodybų priklausinių elementai). 24 savavališki statiniai buvo nugriauti.

    Didėjantis žmonių sąmoningumas, sėkminga praėjusių metų patirtis vykdant prevencinį ir inspekcinį darbą leidžia 2010 m. tikėtis dar geresnių rezultatų.

 

Savavališkos statybos saugomose teritorijose

 

Metai	Savavališkų statybų skaičius
2002	46
2003	77
2004	73
2005	157
2006	153
2007	128
2008	130
2009	49

 

<Į pradžią>

 

 

5.13.  Kraštovaizdžio apsaugos reikalavimų pažeidimai. APKROVA

 

 

1) Kraštovaizdžio apsaugos reikalavimų pažeidimų skaičiaus kaita 2004-2009 m.

 

 

2) Kraštovaizdžio apsaugos reikalavimų pažeidimų skaičiaus kaita atskiruose regionuose 2004-2009 m.

Duomenų šaltinis: Aplinkos apsaugos agentūra

 

    2009 m. kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės pažeidimai sudarė apie 10% (1770) visų aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų bei kitų teisės aktų reikalavimų pažeidimų. Už aplinkosauginių reikalavimų pažeidimus kraštovaizdžio sektoriuje 2009 m. buvo skirta baudų už daugiau kaip 114 tūkst. lt ir paskaičiuota, kad aplinkai padaryta žalos per 368000 lt. 2009 m. nustatytų pažeidimų kiekis, lyginant su 2008 m. sumažėjo vidutiniškai 33%. Šis nustatytų pažeidimų skaičiaus mažėjimas sietinas su sustiprinta ankstesniųjų metų valstybine aplinkos apsaugos kontrole.

2009 m. daugiausia pažeidimų nustatyta Klaipėdos ir Alytaus regionuose. Lyginant su 2008 m. Lietuvos regionuose, išskyrus Klaipėdos, pastebimas tendencingas nustatytų pažeidimų mažėjimas. Lyginant bendrai regionų atžvilgiu 2004-2009 m. nustatytus pažeidimus, tendencingo kitimo nepastebima.

 

Kraštovaizdžio apsaugos reikalavimų pažeidimai

 

Metai	2004	2005	2006	2007	2008	2009
Pažeidimų skaičius	1457	1354	1627	1684	1770	1191

 

Regionai	2004	2005	2006	2007	2008	2009
Alytaus	224	228	201	234	210	181
Kauno	183	177	240	151	213	148
Klaipėdos	195	242	209	285	238	329
Marijampolės	154	139	142	154	100	47
Panevėžio	149	119	204	116	147	57
Šiaulių	179	128	117	99	157	116
Utenos	190	169	272	406	417	152
Vilniaus	183	152	242	239	288	161

<Į pradžią>

 

5.14.  Miškų atkūrimas ir įveisimas. ATSAKAS

 

 

1) Miškų įveisimas ir atkūrimas valstybinėje žemėje 2002-2009 m.

 

 

2) Plynais kirtimais privačiuose miškuose 2000-2005 m. iškirstų želdintinų kirtaviečių atkūrimo dinamika 2004-2009 m.

Duomenų šaltinis: Generalinė miškų urėdija prie Aplinkos ministerijos; Valstybinė miškų tarnyba

 

   2009 m. pagerėjo želdintinų kirtaviečių atkūrimas. Miškų įstatymo numatytais terminais atkurtos beveik visos 2005 m. plynos kirtavietės (laiku atkurta 99% tikrintų želdintinų kirtaviečių). Miškų urėdijos per 2009 m. sėkmingai įvykdė patvirtintas privalomąsias miško atkūrimo darbų normas ir atkūrė 8717 ha (2008 m. – 9284 ha) miško.

Iš viso privačiuose ir valstybiniuose miškuose 2009 m. įveista 3409 ha naujų miškų: miškų urėdijos įvykdė nustatytas privalomąsias normas ir įveisė 1023 ha naujų miškų (2008 m. – 1794 ha), privačių žemių savininkai iš viso įveisė 2386 ha miško (2008 metais – 2130 ha).

    Pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. programą, parama naujų miškų įveisimui teikiama tiek privačios žemės savininkams, tiek ir valstybinės žemės valdytojams, tame tarpe ir miškų urėdijoms. Iš viso 2009 m. į Nacionalinę mokėjimo agentūrą dėl šios paramos kreipėsi 571 pareiškėjai. Per 2009 m. paramos gavėjams už įveistą mišką išmokėta 18,6 mln. lt.

 

Miškų įveisimas ir atkūrimas valstybinėje žemėje 2002-2009 m.

 

Rodiklis/Metai	2002	2003	2004	2005	2006	2007	2008	2009
Atkurta miško	10611,0	9767,7	10002,7	10188,8*	9941,3	10038,3	9284,3*	8716,9
Naujai įveista miško	917,0	1162,1*	1136,3	1336,9	1278,0	1390,6	1794,3	1022,5

            *Patikslinti duomenys

 

Plynais kirtimais privačiuose miškuose 2000-2005 m. iškirstų želdintinų kirtaviečių atkūrimo dinamika 2004-2009 m.

 

Rodiklis/Metai	(2000) 2004	(2001) 2005	(2002) 2006	(2003) 2007	(2004) 2008	(2005) 2009
Iškirstų plynais kirtimais kirtaviečių plotas, ha	8141	4677	5676	6389	7863	7161
Laiku atkurtų kirtaviečių proc. nuo tikrinto ploto	88	87	92	96	97	99
Patikrintų kirtaviečių plotas, ha	2881	3729	5322	6124	7657	6452
Atkurtų kirtaviečių plotas, ha	2543	3251	4891	5899	7468	6371

            2000-2005 m. – miško iškirtimo metai; 2004-2009 m. – miško atkūrimo tikrinimo metai

 

<Į pradžią>

 

5.15.  Saugomų teritorijų planavimo dokumentų rengimas. ATSAKAS

 

 

Saugomų teritorijų planavimo dokumentų rengimas

Duomenų šaltinis: Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie AM

 

    2009 m. patvirtinti 22 saugomų teritorijų specialiojo teritorijų planavimo dokumentai (ribų ir tvarkymo planai): tai Asvejos, Biržų, Kurtuvėnų, Krekenavos, Pagramančio, Panemunių, Pavilnių, Sartų, Veisiejų, Ventos, Verkių regioninių parkų ir jų zonų ribų planai bei Kalvarijos ir Kuršių marių biosferos poligonų ribų planai ir nuostatai ir Aukštaitijos nacionalinio parko Palūšės rekreacinio funkcinio prioriteto zonos, Ūlos valstybinio kraštovaizdžio draustinio, Žagarės, Asvejos Sartų, Veisiejų, Ventos, Verkių, Pavilnių regioninių parkų tvarkymo planai. Parengti tvirtinti 14 specialiųjų planų. Buvo tęsiami anksčiau pradėtų Gražutės regioninio parko ir jo zonų ribų ir tvarkymo planų rengimo proceso baigiamojo etapo darbai: svarstymas su visuomene ir derinimas su atsakingomis institucijomis. Įgyvendinant ES struktūrinių fondų ir valstybės biudžeto lėšomis finansuojamą projektą „Saugomų teritorijų steigimo ir planavimo dokumentų parengimas“ taip pat buvo parengti planavimo dokumentai – ribų planai 14 buveinių apsaugai svarbių teritorijų steigimui.

    2009 m. parengtos planavimo užduotys Žemaitijos nacionalinio parko, Nemuno deltos regioninio parko ir jų zonų ribų bei tvarkymo planams ir Labanoro regioninio parko tvarkymo planui rengti bei 12 planavimo dokumentų (ribų planų) paukščių ir buveinių apsaugai svarbioms teritorijoms įsteigti.

 

Saugomų teritorijų planavimo dokumentų rengimas

 

Rodiklis/Metai	2003	2004	2005	2006	2007	2008	2009
Pradėti nauji esamų saugomų teritorijų planavimo dokumentai teritorijose	11	8	36	0	18	0	0
Pradėti nauji naujų saugomų teritorijų planavimo dokumentai	40	27	16	0	21	0	0
Tęstiniai (baigiami)	9	37	43	60	39	54	27
Patvirtinti teritorijų planavimo dokumentai	0	16	31	16	4	8	22

<Į pradžią>

 

5.16.  Saugomų teritorijų gamtotvarkos planų rengimas. ATSAKAS

 

 

Gamtotvarkos planų rengimas 2009 m.

Duomenų šaltinis: Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie AM

 

    Gamtotvarkos planas – strateginio planavimo dokumentas, kuriame įvertinta ir apibūdinta saugomos teritorijos arba jos dalies ekologinė būklė, kraštovaizdžio apsaugos ir tvarkymo problemos ir galimybės, saugomos nykstančių gyvūnų, augalų ir grybų rūšys, jų buveinės ir natūralios buveinės, nustatyti teritorijos tvarkymo tikslai, tvarkymo ir apsaugos priemonės, joms įgyvendinti reikalingos lėšos ir vykdytojai.

    Gamtotvarkos planai pirmiausia rengiami „Natura 2000“ tinklo saugomoms teritorijoms, kuriose Europos Bendrijos svarbos gamtinių buveinių ir rūšių apsaugos būklė yra nežinoma arba prastėja. Jie sudaro prielaidas priemonių, reikalingų gamtinių buveinių ir rūšių palankiai apsaugos būklei išlaikyti ar atkurti, įgyvendinimui. 2009 m. aplinkos ministro įsakymais patvirtinti 4 gamtotvarkos planai. Iš viso nuo pat gamtotvarkos planų rengimo pradžios iki 2009 m. pabaigos buvo patvirtinti 56 gamtotvarkos planai. 2009 m. 2 naujų gamtotvarkos planų parengimą organizavo ir pateikė Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos derinimui kitos institucijos. 2009 m. iš viso buvo teikiamos pastabos 18 parengtų gamtotvarkos planų.

 

<Į pradžią>

 

5.17.  Turizmo infrastruktūros plėtra saugomose teritorijose. ATSAKAS

 

1) Turizmo infrastruktūros plėtra 2002-2009 m.

 

 

2) Saugomų teritorijų tvarkymas 2006-2009 m.

Duomenų šaltinis: Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie AM

 

    ES struktūrinių fondų ir valstybės biudžeto lėšomis 2006-2009 m. saugomose teritorijose buvo įrengta 15 lankytojų centrų (2006 m. – Gražutės ir Kurtuvėnų RP, 2007 m. – Aukštaitijos NP, Aukštadvario, Kauno marių, Nemuno kilpų ir Neries RP, 2008 m. – Asvejos, Biržų RP, Kamanų valstybiniame gamtiniame ir Žuvinto biosferos rezervatuose, 2009 m. – Anykščių, Krekenavos, Sartų, Tytuvėnų ir Varnių RP). 2009 m. pradėtas rekonstruoti Merkinės lankytojų centras Dzūkijos nacionaliniame parke.

    2006-2008 m. 15 saugomų teritorijų (2006 m. – Aukštaitijos ir Dzūkijos NP, Aukštadvario ir Labanoro RP, 2007 m. – Anykščių, Tytuvėnų ir Salantų RP, 2008 m. – Asvejos, Biržų, Gražutės, Kauno marių, Kurtuvėnų, Nemuno deltos, Neries ir Vištyčio RP) buvo įrengta lankytojams skirta lauko informacinė sistema, kurią sudaro nuorodos į gamtos bei kultūros paveldo objektus, pažintinius takus, kitas lankytinas vietas, prie jų pastatyti informaciniai stendai, įrengtos atokvėpio vietos su lauko baldais, apžvalgos aikštelės, kt. 2009 m. pradėta įrenginėti lauko informacinė sistema Varnių RP.

    Minėtu laikotarpiu (2006-2008 m.) ES struktūrinių fondų lėšomis atlikti tvarkymo darbai 22 „Natura 2000” teritorijose (12 valstybinių parkų, Žuvinto biosferos rezervate, 2 draustiniuose, 4 biosferos poligonuose, Kalvių atkuriamajame sklype ir kt.). 2009 m. ES struktūrinių fondų lėšomis pradėti tvarkymo darbai 8 „Natura 2000” teritorijose (2 valstybiniuose parkuose, Žuvinto biosferos rezervate, 4 valstybiniuose draustiniuose, 1 biosferos poligone, kt.).

    Be to, dalis darbų „Natura 2000” teritorijose buvo atliekami kitų valstybės ir įvairių tarptautinių finansinių šaltinių lėšomis: 2009 m. 16 regioninių parkų, 4 nacionalinių parkų, 3 valstybinių gamtinių rezervatų ir biosferos rezervato direkcijos vykdė tvarkymo darbus 45 joms priskirtose „Natura 2000” teritorijose (biosferos poligonuose, valstybiniuose draustiniuose, kt.).

Turizmo infrastruktūros plėtra 2002-2009 m.

 

Metai	Lankytojų centrai	Įrengta lauko informacinė sistema	Pradėta įrengti lauko informacinė sistema	Sutvarkytos Natura 2000 teritorijos	Pradėtos tvarkyti Natura 2000 teritorijos
2006	2	4	0	10	0
2007	5	3	0	3	0
2008	4	8	0	9	0
2009	5	0	1	0	8

 

Saugomų teritorijų tvarkymas 2006-2009 m.

 

Atlikti darbai/Metai	2002	2003	2004	2005	2006	2007	2008	2009
Pažintiniai, mokomieji, rekreaciniai takai	33	41	47	64	79	94	106	107
Turizmo trasos	35	42	45	48	56	60	65	66
Apžvalgos aikštelės	41	51	57	65	69	74	88	89
Stovyklavietės, poilsiavietės, atokvėpio vietos	149	178	239	275	354	383	89	448

<Į pradžią>