Lyginant su ankstesniais metais, 2008-aisiais oro užterštumas kietosiomis dalelėmis šalies miestuose buvo mažesnis. Daugiausia KD10 (kietųjų dalelių, ne didesnių nei 10 mikronų aerodinaminio skersmens) paros ribinės vertės viršijimų užfiksuota Vilniuje ir Kaune prie intensyvaus eismo gatvių, tačiau nė vienoje stotyje nebuvo viršyta 35 dienų per metus riba. Vilniuje, transporto įtaką atspindinčioje stotyje, užfiksuota 30 viršijimo atvejų, Kaune - 23, kituose šalies miestuose - nuo 5 iki 16.
Oro užterštumo kietosiomis dalelėmis sumažėjimą galėjo lemti savivaldybių pastangos tvarkyti ir švarinti gatves, reguliuoti transporto srautus, tačiau didžiausią įtaką tam turėjo palankios meteorologinės sąlygos - šilta, lietinga, beveik besniegė 2008 m. žiema, kai pirmaisiais metų mėnesiais nebuvo užfiksuota nė vieno viršijimo. Ypač skyrėsi teršalų išsisklaidymo sąlygomis 2007 ir 2008 m. vasario - kovo mėnesiai. 2007-ųjų vasaris pasižymėjo šaltais, žiemiškais orais su retais krituliais, nestipriais vėjais, kovo mėnesį vyravo šilti, sausi, ramūs orai. 2008 m. vasarį ir kovą orai buvo neįprastai šilti ir drėgni, dažnai vėjuoti. Sausasis pavasario periodas, kurio metu kietųjų dalelių koncentracija buvo didžiausia ir ribinės vertės viršijimų buvo užfiksuota daugiausia, 2007 - aisiais su trumpomis pertraukėlėmis tęsėsi nuo kovo vidurio iki balandžio pabaigos, o 2008 m. tokie orai vyravo tik balandžio pirmąją savaitę ir paskutinę. Nežiūrint į tai, kad balandžio mėn. per tas dvi savaites viršijimai buvo stebimi kone kasdien, bendras viršijimų skaičius vasario-balandžio mėn. tiek Vilniuje, tiek Kaune buvo gerokai mažesnis negu 2007 m. Įvertinus visų metų meteorologines sąlygas, galima teigti, kad iš viso 2007 m. 99 dienas oro sąlygos buvo nepalankios teršalų išsisklaidymui, 2008 m. tokių dienų buvo 70. Tai ir galėjo lemti oro užterštumo sumažėjimą.
