Moksliniai tyrimai atliekami, siekiant gauti informacijos apie Europos Bendrijai svarbių moliuskų rūšių bei plačiažnyplio vėžio (Astacus astacus) populiacijų, kurių būklė po invazinių ir svetimžemių rūšių plitimo yra neaiški, būklės ir buveinių savybių pokyčius antropogeninių veiksnių poveikyje. Sukaupta informacija sudarys sąlygas identifikuoti jautriausias Europos biologinės įvairovės sritis ir užkirsti kelią jos nykimui.
Lietuvoje yra aptinkamos 83 rūšys sausumos sraigių ir 68 rūšys vandens moliuskų. Buvo vertinama Europos Bendrijos svarbos moliuskų rūšių populiacijų būklė 13-je Lietuvos vietovių Natura 2000 tinkle ir už jos ribų.
2008 m. pirmą kartą Lietuvoje atliktas plačiažnyplio vėžio monitoringas. Lietuva yra įsipareigojusi saugoti plačiažnyplius vėžius ir užtikrinti tvarią jų populiacijų būklę. Tarptautinėje Raudonojoje knygoje jie priskiriami „pažeidžiamoms“ rūšims ir jų statusas skirtingose šalyse apibrėžiamas intervale nuo „pažeidžiama reikalinga globos“ iki „išnykstanti“ rūšis. Praeito šimtmečio antroje pusėje Lietuvos vidaus vandenyse atsirado dvi svetimkraštės vėžių rūšys: žymėtasis vėžys (Pacifastacus leniusculus) ir rainuotasis vėžys (Orconectes limosus). Šios vėžių rūšys yra atsparios vėžių marui ir gali būti jo nešiotojoms, todėl jos yra pavojingos plačiažnypliams vėžiams.
Priedai:
