Kodėl gi atsirado poreikis parengti tokį nutarimą? Daugel metų nei eiliniai pirkėjai, nei valstybinės institucijos ar privačios organizacijos Produkto pirkimo niekaip nesiejo su aplinkos apsaugos klausimais, bet vystantis globaliai politikai ir ekonomikai bei subalansuotos plėtros teorijai, turi keistis ir požiūris į aplinkosaugą ir jos vietą globalios ekonomikos, socialinės atskirties tobulinimo politikoje. Esminiu subalansuotos gamybos ir vartojimo plėtros principu turėtų būti siekis, kad augant gamybai ir vartojimui, nedidėtų neigiamas poveikis aplinkai, kad didėjantis vartojimas, skatintų naujų aplinkai palankesnių technologijų kūrimą. Europos Komisija, diegdama subalansuotos gamybos ir vartojimo siekius, 2001 m. spalio 15 d. parengė rekomendacijas, siekiant sukurti valstybinių institucijų Žaliųjų pirkimų įgyvendinimo programą. Valstybiniai pirkimai Europos Sąjungoje (toliau – ES) apima apie 16 % bendrojo ES vidaus produkto, pavyzdžiui, tai sudaro pusę Vokietijos Federacinės Respublikos bendrojo vidaus produkto vertės, todėl taikant specialią Žaliųjų pirkimų programą Produkto pirkimui įmanoma svariai prisidėti prie aplinkosaugos problemų bei subalansuotos plėtros vystymo klausimų sprendimo. Žalieji pirkimai turėtų apimti Produktus, kurie leistų taupyti energiją, medieną, mažinti susidarančių atliekų kiekį, tai galėtų būti:

• pastatai su pagerinta šilumine varža;
• kompiuteriai ir kita biuro technika efektyviai naudojanti energiją;
• popieriaus produktai;
• elektros energija, pagaminta naudojant atsinaujinančius energijos gamybos šaltinius.

Žalieji pirkimai skatintų gamintojus ar importuotojus sąmoningai ES rinkai tiekti Produktus palankius aplinkai ir taupyti biudžeto lėšas skiriamas valstybiniam sektoriui ir gerinti Lietuvos aplinką ir taip būtų sudaromos palankesnes sąlygos gerinti gyventojų sveikatą, gyvenant švaresnėje aplinkoje.

Organizacijos - tiekėjos ar platintojos skatinamos savanoriškai siekti aplinkosauginių inovacijų, kurios padėtų joms tapti Žaliųjų pirkimų dalyvėmis. Aplinkosauginės inovacijos gali būti susijusios su įmonės vadybos, technologijos, įrangos, atliekų vengimo, jų tvarkymo ir antrinio panaudojimo naujovėmis, leidžiančiomis gerinti organizacijos aplinkos apsaugos rodiklius, atnaujinant produkciją ar teikiamas paslaugas, gerinant jų kokybę, plečiant produktų asortimentą ar keičiant jų asortimentą pagal besivystančios rinkos paklausos struktūrą. Šiuo metu vienu iš aplinkosauginės inovacijos indikatorių viešųjų pirkimų organizatoriui, vykdančiam Žaliuosius pirkimus, siekiant apibūdinti pirkimo objekto aplinkosauginius rodiklius, yra galimybė pageidauti, kad tiekimo organizacija turėtų įdiegtą savanoriškai pasirenkamą aplinkosaugos vadybos sistemą. Europos Sąjungoje šiuo metu yra pripažintos dviejų tipų aplinkos vadybos sistemos: tai sertifikuota aplinkosaugos vadybos sistema vadovaujantis reikalavimais pateiktais Tarptautinės standartizacijos organizacijos standarte ISO 14001 „Aplinkosaugos vadybos sistemos. Reikalavimai ir naudojimo gairės“ (toliau ISO 14001) ir sistema vadovaujantis 2001 m. kovo 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentu (EB) Nr. 761/2001 dėl organizacijų savanoriško dalyvavimo Bendrijos aplinkosaugos vadybos ir audito sistemoje (EMAS) (toliau – EMAS). Sertifikuota organizacijos Aplinkosaugos vadybos sistema yra savotiškas organizacijos aplinkosauginis prekinis ženklas parodantis, kad organizacija siekia aukšto aplinkosaugos veiksmingumo, savanoriškai pasirenka aplinkosaugos priemones, kurios užtikrina didesnį aplinkosaugos veiksmingumą nei reikalaujama teisiniuose reikalavimuose, be to, į aplinkos apsaugos veiklą įtraukia visus organizacijos darbuotojus, geranoriškai keičiasi aplinkosaugine informacija su visomis suinteresuotomis pusėmis. Todėl organizuojant Žaliuosius pirkimus pripažintų aplinkosaugos vadybos sistemų įtraukimas į viešojo pirkimo sąlygas, tai darnaus vystymosi siekis, gerinant išteklių naudojimo efektyvumą, mažinant aplinkos taršą drauge gerinant šalies ekonominio ir socialinio vystymosi rodiklius. Vyriausybės nutarimas dėl Žaliųjų pirkimų nacionalinės programos patvirtinimo turėtų skatinti geriau suvokti darnaus vystymosi esmę ir jo įgyvendinimo principus regionų savivaldybėse, siekiant, kad kuo daugiau organizacijų turėtų sertifikuotas aplinkosaugos vadybos sistemas. Lietuvoje nuolat didėja organizacijų skaičius įdiegusių formalizuotas aplinkosaugos vadybos sistemas vadovaujantis ISO 14001 (1 pav.).

1 pav. Organizacijų, įregistravusių aplinkos vadybos sistemas, atitinkančias tarptautinio standarto ISO 14001 reikalavimus, skaičiaus kitimas 2000 – 2009 metais.

Lietuvos Respublikos aplinkos ir ūkio ministerijos remia organizacijų siekius, diegiant sertifikuotas aplinkosaugos vadybos sistemas. Lietuvos Respublikos ūkio ministerija apmoka dalį išlaidų, susijusių su aplinkosaugos vadybos sistemų diegimu, vadovaujantis ISO 14001 ar EMAS reikalavimais. 2006 m. buvo paremtos 2 įmonės, sertifikuotas aplinkos apsaugos vadybos sistemas pagal ISO 14001,9351 Lt, 2007 m. – 3 įmonės 13950 Lt, 2008 m. – 12 įmonių 390035 Lt.

Vokiečių aplinkosaugos ekspertai juokauja, kad pas juos nei vienas meras nebūtų išrinktas, jei jis rinkimų metu ar po jų nežadėtų darnaus aplinkosaugos vadybos problemų sprendimų. O kaipgi atrodė 2008 m. Lietuvos savivaldybės, kurių teritorijose veikiančiose organizacijose yra įdiegtos sertifikuotos vadybos sistemos vadovaujantis ISO 14001 reikalavimais (pav. 2).

2 pav. 2009 m. organizacijų, įdiegusių aplinkosaugos vadybos sistemas vadovaujantis ISO 14001, pasiskirstymas Lietuvos Respublikos teritorijoje (skaičius prie pavadinimo rodo organizacijų skaičių mieste ir rajone, įdiegusių aplinkosaugos vadybos sistemas). Žemėlapį parengė K. Gurjanovaitė

Žemėlapyje matome, kad Lietuvos Respublikoje dar yra savivaldybių, „baltųjų dėmių“, kuriose nėra organizacijų besidominčių savanoriškomis aplinkosaugos vadybos sistemomis, kaip antai, Skuodo, Zarasų, Šalčininkų. Pirmauja didieji Lietuvos miestai: Vilnius, Kaunas, Klaipėda, kur yra daugiausiai organizacijų, turinčių sertifikuotas aplinkosaugos vadybos sistemas. Vadovaujantis Tarptautiniu standartu ISO 140001 įmanoma sertifikuoti daugiau nei 40 veiklos sričių, Lietuvos Respublikos verslo organizacijos yra įregistravusios 32 veiklos sričių Sertifikuotas aplinkos apsaugos vadybos sistemas, tai sudaro galimybes organizuoti Žaliuosius pirkimus, naudojant, kaip atrankos kriterijus aplinkosaugos vadybos sistemas, nediskriminuojant organizacijų (Lentelė)

Organizacijų su sertifikuotomis aplinkos apsaugos vadybos sistemomis ISO 14001 veiklos sritys, 2010-01-01

2009 m. aplinkos apsaugos vadybos sistemas daugiausiai sertifikavo statybos bei inžinerines 2009 m. aplinkos apsaugos vadybos sistemas daugiausiai sertifikavo statybos – 244 organizacijos, inžinerines paslaugas teikiančios organizacijos – 74 bei kitas paslaugas teikiančios organizacijos – 56. Taigi vykdant Žaliuosius pirkimus gali būti naudojamos aplinkosaugos vadybos sistemos kriterijus, bet ne išskirtinai tik vienai aplinkosaugos vadybos sistemai.