Siekdamos prisidėti prie ekonominių ir socialinių skirtumų mažinimo Europos ekonominėje erdvėje (EEE), Norvegijos Karalystė, Islandijos Respublika ir Lichtenšteino Kunigaikštystė sukūrė EEE finansinį mechanizmą ir Norvegijos finansinį mechanizmą. EEE finansinio mechanizmo lėšos skiriamos 15 šalių: 2004 m. į ES įstojusioms Čekijai, Estijai, Kiprui, Latvijai, Lietuvai, Vengrijai, Maltai, Lenkijai, Slovėnijai, Slovakijai, 2007 m. įstojusioms Rumunijai ir Bulgarijai, taip pat ES  šalims Graikijai, Ispanijai bei Portugalijai. Norvegijos finansinio mechanizmo parama skiriama tik šalims, kurios į ES įstojo 2004 m. ir 2007 m.
Finansinių mechanizmų paramos administravimą prižiūri Norvegijos Užsienio reikalų ministerijos ir Finansinių mechanizmų komiteto įsteigta Finansinių mechanizmų valdyba (FMO)
Parama Lietuvai teikiama pagal Norvegijos ir Lietuvos Susitarimo memorandumą dėl Norvegijos finansinio mechanizmo bei Lichtenšteino, Islandijos, Norvegijos ir Lietuvos Susitarimo memorandumą dėl EEE finansinio mechanizmo. Pagal EEE finansinį mechanizmą 2009 - 2014 m. Lietuvai bus skiriama 38,4 mln. eurų (arba 35,52 mln. eurų paramos lėšų), pagal Norvegijos finansinį mechanizmą - 45,6 mln. eurų (arba 42,18 mln. eurų paramos lėšų).
2009 - 2014 m. EEE ir Norvegijos finansinių mechanizmų parama skiriama 14-ai programų. Daugiau informacijos galite rasti www.eeagrants.lt bei www.norwaygrants.lt


Sužinok daugiau apie Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinius mechanizmus

Aplinkos apsaugos agentūra (Projektų vykdytojas) projektus „Jūros ir vidaus vandenų valdymo stiprinimas – I dalis“ ir „Jūros ir vidaus vandenų valdymo stiprinimas – II dalis“ įgyvendina pagal programą „LT02 Integruotas jūros ir vidaus vandenų valdymas“.
Programos operatorius – Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija (www.am.lt).
Projektus prižiūrinti institucija – Centrinė projektų valdymo agentūra (www.cpva.lt).

Apie projektą "Jūros ir vidaus vandenų valdymo stiprinimas – I dalis"

Aplinkos apsaugos agentūra įgyvendina projektą „Jūros ir vidaus vandenų valdymo stiprinimas – I dalis“. Projektas įgyvendinamas pagal 2009–2014 m. Europos ekonominės erdvės finansinio mechanizmo LT02 programą „Integruotas jūros ir vidaus vandenų valdymas".

Šio projekto tikslas – optimizuota pavojingų medžiagų monitoringo ir inventorizacijos sistema. Šiam tikslui įgyvendinti projekto metu bus identifikuoti potencialūs taršos šaltiniai ir pavojingų medžiagų kiekiai. Tai užtikrins efektyvią vandenų būklės kontrolę tiek nacionaliniu, tiek Europos Sąjungos lygmeniu. Atlikus pavojingų medžiagų patekimo į vandens telkinius šaltinių ir kiekių inventorizaciją, atlikus Europos Sąjungos mastu svarbių, tačiau iki šiol Lietuvoje netirtų pavojingų medžiagų monitoringą ir atsižvelgiant į gautus rezultatus, parengus pavojingų medžiagų stebėsenos (monitoringo) vandens telkiniuose programą bus prisidėta prie programos „Integruotas jūros ir vidaus vandenų valdymas“ bendro tikslo – pagerinti Europos jūrų ir vidaus vandenų būklę.

Įgyvendinant projektą baigtos Pavojingų medžiagų inventorizacijos ir monitoringo programos optimizavimo paslaugų viešojo pirkimo procedūros ir 2015 m. sausio mėn. 16 d. pasirašyta paslaugų pirkimo - pardavimo sutartis su konkurso laimėtoju Valstybine įmone UAB „Latvijos aplinkos, geologijos ir meteorologijos centras“. Sutarties dalykas – pavojingų medžiagų inventorizacijos ir monitoringo programos optimizavimo paslaugos. Sutarties trukmė – iki 2017-01-31. Bendra Sutarties kaina - 4 279 252, 00 Lt (Keturi milijonai du šimtai septyniasdešimt devyni tūkstančiai du šimtai penkiasdešimt du litai ir 00 centų) arba 1.239.357,04 eurai ir 04 centai (Vienas milijonas du šimtai trisdešimt devyni tūkstančiai trys šimtai penkiasdešimt septyni eurai ir 04 centai).

Įgyvendinant projektą „Jūros ir vidaus vandenų valdymo stiprinimas – I dalis“ baigtos vykdyti šios projekto veiklos:

"Pavojingų medžiagų patekimo į vandens telkinius šaltinių ir kiekių inventorizacijos atlikimas" - remiantis turima informacija, buvo atlikta pavojingų medžiagų patekimo į vandens telkinius inventorizacija. Susisteminti, išanalizuoti ir nustatyti pavojingų medžiagų kiekiai pagal penkių anksčiau įvykdytų pavojingų medžiagų vandens aplinkoje projektų tyrimų rezultatus ir, remiantis 2014 m. ūkio subjektų cheminių medžiagų naudojimo ir nuotekų tvarkymo 2010-2014 m. duomenimis, nustatyti ūkio subjektai kurie išleidžiamose nuotekose potencialiai gali turėti pavojingų medžiagų. Atliktas Prioritetinių medžiagų charakteristikų vertinimas siekiant nustatyti, kur jos patenka po nuotekų išvalymo: kaupiasi dumble, ar su nuotekomis išteka į paviršinius vandenis ir teka su vandeniu arba susikaupia paviršinių vandenų dugno nuosėdose. Įvertintas kasmetinis oro iškritų poveikis, buvo atlikti skaičiavimai BSAP – medžiagoms Baltijos jūros regione ir galimų iškritų lygiai Lietuvoje. Identifikuoti pavojingų medžiagų kiekiai kurie patenka į aplinka pagal AKS direktyvą, naudojantis 2000 – 2014 m. patenkančių į aplinką iš taršos šaltinių (pramonės, komunalinių ir namų ūkių nuotekos) duomenimis.

„Aktualių ES mastu, tačiau iki šiol netirtų pavojingų medžiagų išmetimo, išleidimo ir nutekėjimo į LR paviršinius vandens telkinius tyrimai ir inventorizacija” - Siekiant atlikti šią veiklą buvo sudarytas 74 teršalų sąrašas, kuriame buvo 33 BVPD (bendroji vandens politikos direktyva) prioritetinės medžiagos, taip pat kai kurie kiti teršalai nurodyti BVPD VIII priede ir I, ir II Pavojingų medžiagų direktyvos sąraše, taipogi sąraše buvo nustatyta papildomai šiek tiek daugiau fizinių – cheminių rodiklių. Iš viso, sąraše medžiagų skaičius - 102. Siekiant projekto tikslų, buvo parinkta 80 išleistuvų (ūkio subjektų), kaip vietos stebėti nuotekas (paviršiniai vandenys, dumblas ir dugno nuosėdos). Vietos buvo pasirinktos vadovaujantis esamais 2010– 2014 m. duomenimis, projektų “Pavojingų medžiagų stebėjimas LT vandenyse” ir “Baltijos šalių veiksmai siekiant sumažinti Baltijos jūros užterštumą prioritetinėmis pavojingomis medžiagomis (BaltAct Haz)” gautais rezultatais. Taip pat projekto metu buvo paimti ir išanalizuoti vandens, dugno nuosėdų ir biotos (žuvų ir moliuskų) mėginiai upėse, Kauno mariose, Baltijos jūroje ir Kuršių mariose. Gauti tyrimų rezultatai buvo įvertinti. Naudojant gautus bei daugiamečius pavojingų medžiagų koncentracijų aplinkoje tyrimų duomenis nustatyta upių, jūros ir marių cheminė būklė. Visa informacija pateikta galutinėje ataskaitoje.

"Pavojingų medžiagų stebėsenos vandens telkiniuose programos parengimas" - Remiantis veiklos „Atlikti pavojingų medžiagų išmetimo, išleidimo ir nutekėjimo į LR vandens telkinius tyrimų inventorizacija” rezultatais, kurie buvo susisteminti ir įvertinti, parengtos vidaus vandenų, Kuršių marių bei Baltijos jūros pavojingų medžiagų stebėsenos (monitoringo) programos. Taip pat atlikta kitų Europos Sąjungos šalių, tokių kaip Vokietija, Estija, Lenkija, paviršinių vandens telkinių pavojingų medžiagų monitoringo programų apžvalga. Paviršinių vandens telkinių pavojingų medžiagų stebėsenos (monitoringo) programa 2016-2021 m. periodui pateikta galutinėje projekto ataskaitoje.

Projekto ataskaita

Ataskaitos priedai

Projekto pradžia – 2014 m. birželio 13 d.

Projekto pabaiga – 2017 m. balandžio 30 d.

Biudžetas – 1 605 595,95 eurai (5 543 801,68 Lt)

2016 m. balandžio 7 dienos projekto viešinimo renginio skaidrės : Priority substances inventorization and monitoring programme optimization

2017 m. sausio 10 dienos projekto viešinimo renginio skaidrės : Pavojingų medžiagų monitoringo ir inventorizacijos sistemos optimizavimas