Po Antrojo pasaulinio karo Europoje pasiliko apie 290 000 t (bendras svoris) Vokietijos karinės pramonės pagamintų cheminių ginklų, turinčių 65 000 t (grynas svoris) kovinių nuodingųjų medžiagų. Karo pabaigoje šalys sajungininkės JAV, Didžioji Britanija, Prancūzija, TSRS nutarė cheminę ginkluotę pakrauti į baržas, pavojingąjį krovinį nuplukdyti kuo toliau į vandenyną ir paskandinti giliausiose jo vietose. Tačiau dėl nepalankių meteorologinių sąlygų visas Vokietijos sukauptas cheminis ginklas buvo paskandintas čia pat, keliose Baltijos ir Šiaurės jūros vietose. Viena jų yra už 70 jūrmylių į vakarus nuo Lietuvos krantų. Šioje vietoje, į pietryčius nuo Gotlando salos, Tarybų Sąjungos karinės pajėgos už borto iš baržų išmetė apie 2000 t bendro svorio (1000 t aktyvios medžiagos) cheminio ginklo. Aviacinės bombos, artilerijos sviediniai buvo išmėtyti 1200 km2 plote, iš kurio mažiau kaip dešimtadalis priklauso Lietuvos ekonominei zonai.
Kiekvienais metais augantis cheminės ginkluotės išsiveržimo į aplinką pavojus neramina visų aplink Baltijos jūrą išsidėsčiusių šalių gyventojus. Turimas žinių apie palaidotą cheminę ginkluotę kiekis dar neleidžia prognozuoti galimos cheminių medžiagų elgsenos jūrinėje aplinkoje, o tai kelia susirūpinimą jūrinės ekosistemos būkle ir reikalauja daugiau dėmesio skirti šios sudėtingos situacijos ištyrimui.
Aplinkos ministerijos Jūrinių tyrimų centras, įvertindamas šių problemų aktualumą ir svarbą, mokslinių tyrimų laivu "Vėjas" bei Krašto apsaugos ministerijos Karinių jūrų pajėgų (KJP) minų medžiojimo laivu M-51 "Kuršis", atliko kompleksinę karinę bei mokslinę-tiriamąją ekspediciją Lietuvos ekonominės zonos vakarinėje dalyje, 70 jūrmylių nuo Lietuvos krantų esančiame paskandintos cheminės ginkluotės kapinyno rajone.
Projekto tikslai:
1. Nustatyti, ar Lietuvos ekonominės zonos vandenyse yra palaidoto cheminio ginklo.
2. Įvertinti jūros aplinkos būklę tiriamajame rajone.
Projekto trukmė -2003-02/2004-02
