Valdymo patogumui Lietuvoje išskirti 4 upių baseinų rajonai (UBR), sudaryti iš vieno ar kelių upių baseinų:
- Nemuno UBR, kuriam priskiriama Lietuvos teritorijoje esanti Nemuno upės baseino dalis, Pajūrio upių baseinų dalis (išskyrus Šventosios ir Bartuvos upių baseinus), Priegliaus upės baseino dalis, Kuršių marių dalis ir Baltijos jūros pakrantės vandenys;
- Lielupės UBR, kuriam priskiriama Mūšos (Lielupės) upės baseino dalis, esanti Lietuvos teritorijoje;
- Ventos UBR, kuriam priskiriama: Ventos, Bartuvos ir Šventosios upių baseinų dalys, esančios Lietuvos teritorijoje;
- Dauguvos UBR, kuriam priskiriama Dauguvos upės baseino dalis, esanti Lietuvos teritorijoje.
Upės baseinu (pagal Bendrąją vandens politikos direktyvą) vadinama ta teritorija, iš kurios paviršinis vanduo upėmis ir ežerais nuteka į jūrą vienos upės žiotimis. Lietuvos teritorijoje išskiriami 7 upių baseinai (Nemuno, Lielupės, Dauguvos, Ventos, Bartuvos, Šventosios, Priegliaus). Mažų, tiesiogiai į Baltijos jūrą ir Kuršių marias įtekančių upelių baseinai yra apjungti į vieną, Lietuvos pajūrio upių baseiną.
Didžiausią plotą užimantį Nemuno upių baseino rajoną sudaro 10 pabaseinių, antrą pagal dydį Lielupės upių baseino rajoną – 3 pabaseiniai ir t.t.
Merkio pabaseinis
Nemuno mažųjų intakų (su Nemunu) pabaseinis
Žeimenos pabaseinis
Šventosios pabaseinis
Nevėžio pabaseinis
Dubysos pabaseinis
Šešupės pabaseinis
Jūros pabaseinis
Minijos pabaseinis
Priegliaus baseinas
Lietuvos pajūrio upių baseinas
Tarpiniai ir priekrantės vandenys
Lietuvoje yra Nemunėlio aukštupys, vidurupyje upė teka Lietuvos-Latvijos pasieniu, o žemupys jau yra Latvijoje. Lietuvoje yra apie 47 % viso baseino ploto. Lietuviškosios baseino dalies ežeringumas – tik 0,4 %. Iš viso yra apie 40 ežerų, didesnių kaip 0,5 ha, bet jų bendras plotas – tik 8,4 km2.
Vidutinis metų nuotėkio hidromodulis įvairiose baseino dalyse kinta nuo 5,8 l/s iš km2 Apaščios baseine iki 9,2 l/s iš km2 Vyžuonos baseine. Vidutinis lietuviškosios baseino dalies metų nuotėkio hidromodulis yra apie 7 l/s iš km2. Lietuvoje surenkamas Nemunėlio debitas ties pasieniu yra 13,2 m3/s.
Lielupės UBR sudaro:
Mūšos pabaseinis
Lielupės mažųjų intakų pabaseinis
Nemunėlio pabaseinis
Dauguvos baseino lietuviška dalis yra Sėlių aukštumoje. Tai Dysnos, Laukesos-Nikajos ir Ilukstės upių baseinų dalys.
Upių tinklo tankumas Dauguvos intakų baseine palyginti retas (apie 0,9 km/ km2). Baseine yra nemažai ežerų, tarp jų ir didelių – Dysnų , Drūkšių, Ažvinčio, Smalvo, Apvardų, Prūto, Visagino, Erzvėto. Daugiausiai ežerų yra Dysnos intako Drūkšos drenuojamo Drūkšių ežero baseine: kartu su pačiu Drūkšių ežeru baseino ežeringumas yra net 15,5 %. Miškų išlikę nedaug (Dysnos baseino miškingumas 11,2 %).
Laukesa-Nikaja vadinama dvigubu vardu, nes iš Auslo ežero ištekanti Nikaja, pratekėjusi pro Zaraso ežerą, virsta Laukesa, kuri, pratekėjusi pasienyje esantį Laukeso ežerą, virsta Lauce, kuri jau teka Latvijos teritorijoje ir ten įteka į Dauguvą. Laukesos-Nikajos baseinas labai ežeringas (apie 9 %), didžiausias ežeras – Avilys. Vidutinis metinis nuotėkio hidromodulis yra tik 5,25 l/s iš km2, vidutinis Laukesos-Nikajos debitas Lietuvos-Latvijos pasienyje yra apie 1,6 m3/s.
Lietuvoje esanti Ilukstės dalis vadinama Lukšta. Ji išteka iš pasienyje telkšančio Lukšto ežero. Lietuviškos baseino dalies ežeringumas siekia 9 %, didžiausias ežeras – Čičirys.
Metinis nuotėkio hidromodulis baseine kinta nuo 12,3 iki 5,2 l/s iš km2, vandeningiausios upės – Varduva ir Virvyčia (atitinkamai 10,4 ir 10,3 l/s iš km2), mažiausias nuotėkis – Ringuvos ir Dabikinės baseinuose (atitinkamai 5,2 ir 5,5 l/s iš km2). Ventos vidutinis metinis debitas ties pasieniu – apie 38,5 m3/s.
Bartuvos baseinas
