Pirmasis puslapis > Teminė informacija > Aplinkos monitoringas > Invazinių kraujasiurbių mašalų populiacijos būklės monitoringas

 

Invazinių kraujasiurbių mašalų populiacijos būklės monitoringas

Moksliniai tyrimai atliekami, siekiant įvertinti invazinių kraujasiurbių upinių mašalų (Diptera, Simuliidae) rūšių populiacijų būklę įvairiose Lietuvos upėse.

Lietuvoje yra žinomos 28 upinių mašalų rūšys, tačiau kaip kraujasiurbės registruotos tik 9 upinių mašalų rūšys. Upiniai mašalai – maži, į museles panašūs, Dvisparnių būriui priklausantys vabzdžiai. Jų įkandimai yra pavojingi, nes seilėse yra pakankamai daug medžiagų, galinčių iššaukti įvairias nepageidaujamas organizmo reakcijas. Dėl šių medžiagų, kurios patenka į organizmą kraujo siurbimo metu ir dėl didelio šių vabzdžių gausumo, kai kuriuose regionuose kyla daug problemų gyvulininkystei, paukštininkystei, turizmui ar net žmonių sveikatai. Kraujasiurbių upinių mašalų agresyvumo padidėjimas siejamas su padidėjusiu vandens drumstumu arba su staigiu vandens atšilimu pavasarį. Šis reiškinys aiškinamas tuo, kad šiltame vandenyje mašalų lervos vystosi greičiau ir nespėja sukaupti pakankamai maisto medžiagų kiaušinių subrandinimui.

Biologiniai kraujasiurbių upinių mašalų gausumo reguliavimo būdai Lietuvoje pradėti naudoti 1998 m. pirmaisiais metais buvo naudotas preparatas Baktokulicid. Nuo 1999 m. buvo naudojamas biologinis preparatas VectoBac 12AS. Nuo 2001 m. pavasario įvairaus dydžio upėse buvo pradėtas visų upinių mašalų rūšių monitoringas, nes kiekviena jų yra potenciali kraujasiurbė rūšis. Nuo 2005 m. upinių mašalų rūšių populiacijų būklės monitoringas atliekamas tik Neryje ir Nemune.


Priedai: