Kaštoninė keršoji kandelė – Cameraria ohridella Deschka & Dimic 1986 drugių būrio, keršųjų kandelių šeimos Gracillariidae drugys. Jos suglaustų sparnų ilgis 4-5 mm, išskėstų 08-10 mm.
Kaštoninė keršoji kandelė iš tipinės radimo vietos (Deschka G. et Dimic N.,1986) per 20 metų labai plačiai paplito Europoje (Akimov I. A. et al., 2003. Burges G., 1997, Csóka G., 2003, De Prins W. et Puplesiene J. 2000, Del Bene G.et al., 2001, Freise J.et Heitland W., 2001, Hrubik P. et Juhasova G., 1998, Ivinskis P., Rimšaitė J. 2005, KarsholtO., et Razowski J., 1996, Kerenyine-Nemestothy K. 1998, Krehan H. 1997. Labonowski G. et Soika G. 1998, Liska J. 1997, Pavan F. et al., 2003, Puchberger K.M., 1995, Stigter H. et al., 2000) ir šiuo metu jau aptikta beveik visose senojo žemyno šalyse.
Keršoji kandelė Lietuvoje nuo 2002 m. iki šių dienų praktiškai paplito visoje šalyje. Masinio keršosios kandelės plitimo pasekoje kaštonų lapai nuruduoja ir jau vasaros pabaigoje nukrinta. Esant daugybinėms minoms, lapai negali atlikti oro gryninimo funkcijos, jie nuruduoja ir nukrinta. Lapams nukritus vasaros pabaigoje, medžiai aktyvuojasi ir dažnai dar tais pat metais pražysta. Šiais metais tai buvo fiksuota Kaune.
Tiek Europos šalyse, tiek Lietuvoje, masiniuose keršosios kandelės židiniuose rudenį kaštonams pražydus antrą kartą, jie skleidžia naujus lapus, o tai labai nusilpnina augalus, jie blogiau žiemoja, prasideda pavienių šakų džiūvimas, medienos puvimas. Tokie medžiai nusilpsta ir palaipsniui pradeda džiūti.
Miesto želdiniai yra labai brangūs (vieno medžio kaina 2-3 šimtai litų), tad suprantama, kad invazinių rūšių, kenkiančių miesto žaliajam rūbui, stebėjimas ir kovos būdų paieška yra pirmalaikis uždavinys.
Darbo tikslas: įvertinti keršosios kaštoninės kandelės (Cameraria ohridella) rūšies populiacijos būklę ir plitimą įvairiuose Lietuvos miestuose.
Darbo metodika
Duomenys renkami birželio - spalio mėnesiais. Duomenys apie suaugėlius renkami apžiūrint medžių kamienus, lają. Vikšrų pasirodymo laikas fiksuojamas apžiūrint kaštonų lapus. Stipraus pažeidimo židiniuose ant medžių kamienų skaičiuojami imago.
Kaštoninės kandelės židiniai vertinami penkių balų sistema. I balas – ant augalų tik vienur kitur pavienės minos; II – ant augalų pavienės minos; III – minos ant augalų ryškiai pastebimos, ant lapų po keletą minų; IV – minos gausios; V – minos ant augalų lapų užima didesnę lapalakščio dalį. Lapą sudarantys 5-9 lapalakščiai analizuojami atskirai, suskaičiuojant minas ,vikšrus, lėliukes.
Nuo atskirų medžių laboratoriniams tyrimams imama po 10 lapų. Ant jų visos minos suskaičiuojamos ir nustatomas pažeisto lapo plotas jei pažeidimas siekia IV–V balus, t.y. kada neįmanoma suskaičiuoti minų skaičiaus.
Iš įvairių vietovių lapai dedami į insektariumus ir laikomi. Išsiritę parazitoidai surenkami ekshausteriu ir dedami į plastikinius indelius, etiketuojami.
Priedai:
