Dirbamų laukų kultūrinė ir piktžolių augalija užima daugiau kaip pusę Lietuvos teritorijos ploto. Todėl segetalinių bendrijų įvairovės, struktūros ir kitimo tendencijų monitoringas svarbus keliais aspektais:
- žymią teritorijos dalį užimančios augalų bendrijos turi didelę reikšmę natūralios augalinės dangos susiformavimui ir funkcionavimui,
- segetalinių bendrijų komponentų ir parametrų keitimasis indikuoja agrofono savybes ir atspindi žemdirbystės kultūros lygį,
- segetalinių bendrijų ir jų komponentų kitimo prognozės gali padėti planuojant ekonominius žemės ūkio veiklos rodiklius (cheminių piktžolių kontrolės priemonių poreikį, žemės dirbimo technikos naudojimą ir kt.).
Darbo tikslas: laukų (segetalinės) augmenijos rūšių ir bendrijų įvairovės kaitos pagrindinių tendencijų vertinimas ir prognozės.
Uždaviniai:
1. Parengti laukų augmenijos monitoringo schemą ir augimviečių charakteristikas pasirinktuose poligonuose;
2. Atlikti pirminius laukų augmenijos rūšių ir bendrijų tyrimus;
3. Pateikti stebėjimų duomenis duomenų bazėms ir atlikti surinktos medžiagos analizę.
Metodika
Tyrimo vietų parinkimas
Laukų augmenijos stebėjimo vietos išdėstytos pagrindiniuose šalies landšafto, dirvožemio, klimato ir potencialios augalijos tipuose. Vietovės taip pat atspindi įvairų kraštovaizdžio sukultūrinimo laipsnį ir žemdirbystės kultūros lygį (1 pav.).
1 pav. Segetalinės augmenijos monitoringo teritorijų išdėstymo schema
Stebėjimo teritorija yra pagal geografines koordinates išskirtas apie 100 km2 ploto kvadratas, kurio kraštinių ilgis yra 00°10' šiaurės platumos ir 00°06' rytų ilgumos. Teritorija apima vieną kvadratą, naudojamą botaninių duomenų kartografavimui.
Kiekvienai teritorijai parengiama vientisa vietovės kartografinė schema (M 1:10 0000). Teritorija schematiškai padalijama į 100 tyrimo kvadratų po 1 km2 . Visi laukų augmenijos tyrimai atliekami penkiasdešimtyje nelyginių sąlyginai išskirtų tyrimo kvadratų (2 pav.).
2 pav. Teritorijos padalijimo į tiriamuosius kvadratus schema
Tyrimo objektas
Tiriama segetalinės (aptinkamos ariamuose laukuose ir pirmų metų dirvonuose) piktžolių rūšys ir bendrijos. Stebėjimo objektais nėra pakelėse, panamėse ir kitose antropogeninėse teritorijose pasitaikantys augalai.
Tyrimų laikas
Lauko stebėjimai atliekami segetalinių bendrijų fenologinio klestėjimo metu, paprastai žieminių javų žydėjimo fazės pabaigoje.
Lauko darbų metodika
Matuojami šie parametrai: rūšių dažnumas; rūšių gausumas; bendrijų biologinis produktyvumas (papildomas parametras).
Rūšių dažnumas (rūšis yra; rūšies nėra) stebimas kiekvieno tyrimo kvadrato pagrindinių kultūrinių augalų grupių (žieminiai javai; vasariniai javai; kaupiamieji) laukuose ir pirmi metai dirvonuojančiuose laukuose. Tuo atveju, kai tyrimo kvadrate nėra visos minėtos segetalinių augimviečių įvairovės, piktžolių rūšys gali būti registruojamos ir mažesniame pasėlių tipų skaičiuje. Tuo atveju, kai tyrimo kvadrate apskritai nėra ariamos žemės, stebėjimai tais metais neatliekami. Stebėjimo vietos pažymimos kartografinėje medžiagoje ir nustatomos jų geografinės koordinatės.
Rūšių gausumas įvertinamas kiekvieno tyrimo kvadrato tipingoje segetalinėje augimvietėje (bendrijoje). Nesant tokios, rūšių gausumo tyrimai tais metais tame kvadrate neatliekami. Rūšių gausumas matuojamas pagal fitocenologinę gausumo ir padengimo skalę (Braun-Blanquet, 1951).
Bendrijų biologinis produktyvumas (papildomas parametras) nustatomas teritorijos dešimties tyrimo kvadratų tipingose segetalinės augimvietėse (bendrijose). Iš atsitiktinai išskirtų trijų 1 m2 laukelių paimama visa antžeminė piktžolių ir kultivuojamų augalų masė (atskirai rūšimis). Pavyzdžiai išdžiovinami ir pasveriami.
Kiekvieno tyrimo kvadrato būdingoje segetalinėje augimvietėje paimamas jungtinis dirvožemio pavyzdys, kuriame nustatomi pagrindiniai augimvietės cheminiai rodikliai (pH, judrus K ir P, laisvas N, CaCO2, pasotinimas bazėmis).
Duomenų analizė
Rūšių dažnumas ir biologinis produktyvumas išreiškiamas vidutinėmis vertėmis kiekvienai teritorijai. Duomenys laikomi ir apdorojami kompiuterinėje duomenų bazėje (ACCESS programos pagrindu).
Rūšių gausumas išreiškiamas parodant jų pasiskirstymą pagal gausumo rodiklį. Duomenims laikyti ir apdoroti naudojama LitTURBOVEG fitocenologinių duomenų tvarkymo bazė.
Tyrimų periodiškumas
Pagrindinių parametrų stebėjimai atliekami kas 3 metai. Papildomo parametro – biologinės produkcijos – tyrimai galimi būti kasmetiniai.
Laukų augmenijos monitoringo teritorijų charakteristika
2001 metais įrengtos 6 laukų (segetalinės) augmenijos monitoringo teritorijos įvairiuose pagal gamtines sąlygas (reljefą, dirvožemį, klimatą, potencialią augaliją) ir ūkininkavimo ypatumus šalies rajonuose:
Veiviržėnai. Kvadrato pietvakarinio kampo koordinatės: 55°36' š. pl. ir 21°30' r. ilg.; botaninis kvadratas 4309. Teritorija yra Vakarų Žemaičių lygumos ir Vakarų Žemaičių plynaukštės fizinių geografinių rajonų sandūroje.
Varniai. Kvadrato pietvakarinio kampo koordinatės: 55°36' š. pl. ir 22°20' r. ilg.; botaninis kvadratas 4314. Teritorija yra Vidurio Žemaičių aukštumos fizinio geografinio rajono centrinėje dalyje.
Joniškėlis. Kvadrato pietvakarinio kampo koordinatės: 56°00' š. pl. ir 24°00' r. ilg.; botaninis kvadratas 3924. Teritorija yra Žiemgalos lygumos fiziniame geografiniame rajone.
Perloja. Kvadrato pietvakarinio kampo koordinatės: 54°12' š. pl. ir 24°20' r. ilg.; botaninis kvadratas 5726. Teritorija yra Pietryčių lygumos fiziniame geografiniame rajone.
Semeliškės. Kvadrato pietvakarinio kampo koordinatės: 54°36' š. pl. ir 24°40' r. ilg.; botaninis kvadratas 5328. Teritorija yra Pietų Lietuvos aukštumos fiziniame geografiniame rajone.
Linkmenys. Kvadrato pietvakarinio kampo koordinatės: 55°18' š. pl. ir 25°50' r. ilg.; botaninis kvadratas 4635. Teritorija yra Aukštaičių aukštumos fiziniame
Priedai:
