ologinės įvairovės apsaugai mūsų šalyje užtikrinti yra skirti keli specialūs teisės aktai – Laukinės augalijos, Laukinės gyvūnijos ir Saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymai. Juos įgyvendinant sudaroma Lietuvos raudonoji knyga, steigiamos saugomos teritorijos, vykdomos įvairios apsaugos programos. Dabar šalyje priskaičiuojama apie 20,5 tūkst. gyvūnų, 1,8 tūkst. augalų ir 6,1 tūkst. grybų rūšių. Iš jų 767 rūšys priskirtos retoms ir nykstančioms, todėl jos itin saugomos ir įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą.
Biologinė įvairovė, įskaitant genetinę, rūšių ir ekosistemų įvairovę, sudaro gyvenimo pagrindą ir yra labai svarbi žmogaus sveikatos, gyvenimo kokybės ir gerovės požiūriu. 2002 metais vyriausybės visame pasaulyje įsipareigojo iki 2010 metų sulėtinti biologinės įvairovės nykimą. Europos Sąjunga žengė dar vieną žingsnį ir pažadėjo iki 2010 metų visiškai sustabdyti biologinės įvairovės nykimą Europoje. Nežiūrint pasaulinių įsipareigojimų reikšmingai mažinti biologinės įvairovės nykimą ir toliau stebimas nuolatinis padėties blogėjimas, o Europos Sąjungos tikslas nebus pasiektas. Ir iš tikrųjų biologinė įvairovė nyksta didžiuliu greičiu. Kadangi minėtas tikslas nebuvo pasiektas, Europos Sąjunga jau pradėjo rimtai svarstyti, kokių veiksmų reikia imtis biologinei įvairovei išsaugoti.
Biologinė įvairovė nyksta itin greitai, daugiausia dėl to, kad mes netinkamai naudojame gamtos išteklius, norėdami gaminti, vartoti prekes ir prekiauti globalizuotos ekonomikos pasaulyje. Ekosistemos paslauga – tai gamtos mums teikiami ištekliai ar jos vykdomas procesas, iš kurio mes turime naudos. Ekosistemos paslaugos apima maisto, geriamojo vandens bei kuro tiekimą, klimato stabilumą, augalų bei javų apdulkinimą ir kultūrines paslaugas, pavyzdžiui, pramogas ir dvasinį poilsį.
Žmogaus gamtinių išteklių naudojimas, gyvenamosios aplinkos naikinimas, klimato kaita, per didelis laukinių rūšių išnaudojimas ir darniai raidai kenkianti neteisėta prekyba laukine gyvūnija bei augmenija vis intensyvėja ir jau dabar labai apsunkina ekosistemos paslaugas. Biologinės įvairovės nykimas destabilizuoja ekosistemas ir silpnina jų gebėjimą atsispirti stichinėms nelaimėms, tokioms kaip potvyniai, sausros, uraganai bei žmonių veiklos įtakojamiems reiškiniams, tokiems kaip tarša ar klimato kaita.
Jungtinių Tautų Generalinė asamblėja 2010-uosius paskelbusi Tarptautiniais biologinės įvairovės metais, ragina valstybes nares, tarptautines aplinkosaugines organizacijas ir institucijas bei viso pasaulio žmones prisidėti prie metų renginių, skirtų didinti visuomenės supratimą apie biologinės įvairovės svarbą, saugoti gamtos turtus ir mažinti biologinės įvairovės nykimą.
Europos aplinkos agentūra minėdama Tarptautinei biologinei įvairovei skirtus 2010 metus, sausio 11 d. pradėjo leisti seriją trumpų, teminių biologinės įvairovės vertinimo pranešimų. Pirmasis iš šių „10-ties pranešimų 2010 metams“ atspindi tarpusavio sąveiką tarp klimato kaitos ir biologinės įvairovės. Šį pranešimą galite rasti adresu http://www.eea.europa.eu/publications/10-messages-for-2010
Europos aplinkos agentūra po vieną teminį pranešimą apie biologinę įvairovę publikuos kiekvieną mėnesį iki spalio mėnesyje vyksiančios dešimtos Šalių (COP) konferencijos, skirtos Jungtinių Tautų konvencijai dėl Biologinės įvairovės. Daugiau informacijos galite rasti adresu http://www.eea.europa.eu/highlights/biodiversity-is-life-biodiversity-is-our-life
Pirmas Europos aplinkos agentūros pranešimas. Klimato kaita ir biologinė įvairovė
| Pirmasis iš šių „10-ties pranešimų 2010 metams“ atspindi tarpusavio sąveiką tarp klimato kaitos ir biologinės įvairovės. Mūsų gyvenimo įvairovę sudaro socialinė ir ekonominė gerovė, kuri kuo toliau, tuo labiau augs ir taps svarbiausia kovojant su klimato kaita
Šį pranešimą galite rasti adresu http://www.eea.europa.eu/publications/10-messages-for-2010 |
Antras Europos aplinkos agentūros pranešimas. Saugomos teritorijos
|
Saugomos teritorijos užtikrina platų paslaugų spektrą didėjančios apkrovos bei greitai besikeičiančios aplinkos kontekste. Pasauliniu mastu Europoje yra daugiausiai saugomų teritorijų, tačiau palyginti nedidelių savo apimtimi. Natura 2000 tinklas unikalus bei pakankamai nesenai sukurtas ir Emerald ekologinis tinklas yra Europos internacionaliniai saugomų teritorijų tinklai skirti skatinti biologinės įvairovės apsaugą.
|
Trečias Europos aplinkos agentūros pranešimas. Gėlųjų vandens telkinių ekosistemos
|
Europoje esančios gėlųjų vandenų ekosistemos turtingos biologine įvairove, tačiau nuolat patiria pavojų. Biologinė įvairovė, esanti šiose ekosistemose užtikrina esmines žmonėms teikiamas paslaugas, tokias kaip: vandens valymas, potvynių prevencija, maisto tiekimas, energijos aprūpinimas bei gėlo vandens išteklių reguliavimas.
|
Ketvirtas Europos aplinkos agentūros pranešimas. Jūrų ekosistemos
|
Jūrų ekosistemos aprūpina tiek globaliomis, tiek vietinėmis paslaugomis, kurios užtikrina pagrindinius mūsų planetos gyvybės elementus. Tačiau jūrų ekosistemų biologinė įvairovė patiria ypatingai daug neigiamų veiksnių.
Pastaraisiais metais dėl klimato kaitos pasaulinis vandenynas tapo rūgštesnis ir tai įtakojo jūrų ekosistemų biologinės įvairovės pasikeitimus. Dauguma dabartinių jūrų ekosistemų problemų buvo prognozuotos jau prieš keletą metų. Nežiūrint to, šioje srityje vis dar trūksta integruotų duomenų bei informacijos, kad būtų sugriežtinti bei papildyti šias problemas nusakantys sprendimai.
|
Penktas Europos aplinkos agentūros pranešimas. Miškų ekosistemos
|
Miškai dengia didelę dalį Europos, tačiau tankumas šių ekosistemų visos Europos mastu yra labai skirtingas. Miškai vykdo daugybę funkcijų, užtikrinančių ekonominę, socialinę ir aplinkosauginę naudą žmonijai, įskaitant biologinės įvairovės išsaugojimą.
Biologinės įvairovės bei gamtinės anglies išsaugojimui labiausiai vertingos sengirės bei pusiau natūralūs miškai. Pagrindines Europos miškų ekosistemų grėsmes sudaro nedarnus miškų valdymas, fragmentacija, ore esantys teršalai ir klimato kaita. Šių veikiančių jėgų sąveika, kuri įtakoja miškų ekosistemose esančias rūšis ir jų buveines, svarbi visos Europos mastu. Pasitelkdamos saugomas teritorijas bei kitus valdymo būdus, Europos valstybės saugo bei atkuria miškų ekosistemų biologinę įvairovę.
|
Šeštas Europos aplinkos agentūros pranešimas. Miesto ekosistemos
|
Didžioji žmonių dauguma gyvena miesto tipo teritorijose, todėl siekiant stabdyti biologinės įvairovės mažėjimą, svarbiausia užduotimi tampa biologinės įvairovės ir urbanizuotų teritorijų tarpusavio ryšio išsaugojimas.
Miestuose žmonių gyvenimo kokybė priklauso nuo akis traukiančios žalumos, o laukinės gamtos atstovų – nuo jiems palankių sąlygų čia išgyventi. Tačiau lygiai taip pat miestuose gyvenimo kokybei svarbu ekosistemos paslaugos, kurias teikia biologinė įvairovė esanti ir už miesto ribų.
Daugiau informacijos adresu http://www.eea.europa.eu/publications/10-messages-for-2010-urban-ecosystems |
Septintas Europos aplinkos agentūros pranešimas. Žemės ūkio ekosistemos
|
Priėmus Europos Bendrąją žemės ūkio politiką, pastaruosius 50 metų buvo stebimas labai padidėjęs dėmesys biologinei įvairovei, tačiau tolimesnių aiškių bei konkrečių veiksmų numatyta nebuvo.
Tačiau biologinė įvairovė esanti žemės ūkio ekosistemose patiria didelę apkrovą dėl intensyvios žemdirbystės ir žemės naudojimo. Todėl biologinės įvairovės išsaugojimas ir atkūrimas užtikrintų pagrindines žemės ūkio ekosistemų teikiamas paslaugas. |
|
Aštuntas Europos aplinkos agentūros pranešimas. Kalnų ekosistemos
|
Europos kalnuotieji regionai užtikrina pagrindines ir svarbiausias ekosistemų paslaugas žemumų regionams, be to jie pasižymi didele buveinių bei rūšių įvairove, kurios yra prisitaikiusios išlikti ekstremaliomis klimato sąlygomis. Kalnų ekosistemos yra labai trapios ir vertingos, tačiau joms dar tenka susidurti ir su tokias pavojais kaip: nedirbamos žemės, intensyvėjantis žemės ūkis, taip pat patirti poveikį atsirandantį vystantis infrastruktūrai, netausojančiam eksploatavimui bei atlaikyti klimato kaitos poveikį.
Daugiau informacijos adresu http://www.eea.europa.eu/publications/10-messages-for-2010-mountain-ecosystems |
|
Devintas Europos aplinkos agentūros pranešimas. Priekrantės ekosistemos
|
Priekrantės zona jungianti sausumą ir jūrą, svarbi tuo, kad aprūpina gyvybiškai reikalingais ištekliais laukinę gamtą, tačiau ne mažiau svarbi ir ekonomikai, bei žmonių sveikatai ir gerovei. Priekrantės ekosistemas veikia daugybė veiksnių: buveinių praradimas ir degradacija, tarša, klimato kaita ir perteklinė žuvininkystė. Europos priekrančių buveinių tipams ir bendrijų rūšims gresia išnykimo pavojus, todėl du trečdaliai priekrančių buveinių tipų ir daugiau kaip pusė bendrijų rūšių turi saugomų teritorijų statusą. Integruotas ir ekosistemų pagrindu paremtas požiūris užtikrins tausojantį priekrančių valdymą ir vystymą, socialinį- ekonominį vystymąsi, biologinę įvairovę ir ekosistemų paslaugas. Todėl tik koordinuoti veiksmai pasauliniu, regioniniu ir vietiniu lygmenimis galės užtikrinti tausojantį priekrančių ekosistemų valdymą.
Daugiau informacijos adresu http://www.eea.europa.eu/publications/10-messages-for-2010-coastal-ecosystems |
|
Dešimtas Europos aplinkos agentūros pranešimas. Kultūrinių kraštovaizdžių ir bioįvairovės paveldas
|
Skirtingos klimatinės sąlygos, įvairi geologija ir morfologija bei šimtmečiais pramoninėms reikmėms naudojama žemė Europoje sukūrė skirtingų mozaikų kultūrinius ir natūralius kraštovaizdžius praturtintus biologine įvairove. Europos kraštovaizdžiai tapo labai suskaldyti ir kelia pavojų juose esančiai biologinei įvairovei bei įtakoja jos įvairiapuses funkcijas. Valdydama tausojančiai daugiafunksinius kultūrinius-istorinius kraštovaizdžius ir juose esančią biologinę įvairovę, Europa gali užtikrinti vertingas ekosistemų paslaugas jei sugebės išsaugoti kultūrinį ir natūralų paveldą.
Europos kraštovaizdžių biologinės įvairovės paveldui išsaugoti paruošta daug teisinių dokumentų bei numatytos atitinkamos iniciatyvos. Siekiant išsaugoti Europos biologinės įvairovės paveldą ir daugiafunkcinius kraštovaizdžius, būtina įtraukti šiuos dokumentus ir iniciatyvas į regioninį ir vietinį planavimą bei pritraukti vietines bendrijas.
Daugiau informacijos adresu http://www.eea.europa.eu/publications/10-messages-for-2010-2013 |
|
