Toks masinis pernykštės žolės deginimas kelia pavojų ne tik aplinkai, gyvūnijai, bet ir visiems gyventojams. Kilus gaisrui kitur, užsidegus namui, ar prireikus kitos gelbėtojų pagalbos, jie negalės operatyviai atvykti, nes gesins žolės gaisrus. Tokia situacija buvo susidariusi 2006 metais, kai dėl masinio žolės deginimo budėti buvo likusios tik kelios gelbėtojų komandos. Tais metais atvirose teritorijose kilo virš 13 tūkst. gaisrų, buvo išdeginta beveik 39 tūkst. hektarų pievų, ražienų, pakelių, ir kitų atvirų teritorijų. Labai dažnai dėl deginamos sausos pernykštės žolės kyla miškų ir durpynų gaisrai, kurių gesinimui reikia didelių materialinių ir žmogiškųjų resursų, juos labai sunku užgesinti. Taip pat dėl žolės deginimo sudega gyvenamieji ir ūkiniai pastatai, šių gaisrų metu žūsta žmonės, dėl žolės deginimo šiais metais jau sudegė 5 pastatai.
Aplinkos ministerijos padaliniai, kartu su kitomis atsakingomis tarnybomis, kiekvienais metais organizuoja specialias akcijas, siekiant užkirsti kelią šiam žalingam reiškiniui. Apie tai informuojama visuomenė, prašoma nedeginti pernykštės žolės, informuojama apie galimas pasekmes, tačiau kovoti su žolės degintojais yra labai sudėtinga. Jie neklauso ir negirdi jokių perspėjimų. Netgi antrą Šv. Velykų dieną gesinti degančių pievų gaisrininkai vyko 113 kartų, išdegė 495 ha pievų, iš jų vien Vilniaus krašte 417 ha.
Šiais metais atsakingų tarnybų pradėta ir vykdoma prevencinė veikla siekiant užkirsti kelią žolės deginimui jau įsibėgėjo. Aplinkos apsaugos, priešgaisrinės ir gelbėjimo tarnybos, policijos, pasienio, savivaldybių pareigūnai visoje šalyje pradėjo sustiprintą atvirų teritorijų patruliavimą, siekiant nustatyti padegėjus, patraukti juos administracinėn atsakomybėn. Primename ir įspėjame, kad, sugriežtinus administracinę atsakomybę, už žolės deginimą piliečiai gali būti nubausti iki 1000 litų bauda, o pareigūnai – iki 2000 litų. Be to, gali tekti atlyginti ir gamtai padarytą žalą, o ji kartais siekia ne vieną tūkstantį litų. Taip pat yra numatyta atsakomybė ir žemės savininkams, jos naudotojams ir valdytojams už nesiėmimą priešgaisrinės apsaugos priemonių pastebėjus savo žemėje žolės gaisrą – bauda gali siekti iki 600 litų.
Aplinkos apsaugos pareigūnai registruoja išdegintus žemės ūkio paskirties plotus. Duomenis apie juos bus pateikiami Nacionalinei mokėjimo agentūrai, kuri gali neskirti išmokų išdegintų žemės plotų savininkams, dėl netinkamos ūkininkavimo praktikos.
2009 metais tik aplinkos apsaugos pareigūnai sulaikė 148 padegėjus, jiems buvo skirta 15200 Lt administracinių baudų, teko padengti 18874 Lt aplinkai padarytą žalą.
Prašome visų gyventojų nedeginti pernykštės žolės ir nesitaikstyti su šiuo žalingu reiškiniu, apie padegėjus informuoti atsakingas tarnybas.
