Pirmasis puslapis > Teminė informacija > Aplinkos monitoringas > Žiemojančių vandens paukščių monitoringas

 

Žiemojančių vandens paukščių monitoringas

 

Darbo tikslas: vandens paukščių monitoringas svarbiausiose Lietuvos pajūrio ir vidaus vandenų žiemavietėse, tarptautinės svarbos žiemojančių vandens paukščių sankaupų išskyrimas ir vandens paukščių mirtingumo lygio pajūrio monitoringo sektoriuose tyrimai.

Uždaviniai:

1.   Žiemojančių vandens paukščių apskaitų, atliktų tyrimų taškuose analizė.
2.   Atlikti tarptautinės svarbos vandens paukščių žiemaviečių tyrimus.
3.   Lietuvoje žiemojusių vandens paukščių populiacijų būklės įvertinimas.
4.   Žiemojančių vandens paukščių aviaapskaita Lietuvos pajūryje
5.   Vandenų teršimo naftos produktais, verslinės žvejybos ir kitų antropogeninių faktorių poveikio Lietuvos pajūryje žiemojantiems vandens paukščiams tyrimai.
6.   Vandens paukščių, žiemojančių Baltijos jūros priekrantėje, mirtingumo lygio tyrimai.

 

 

METODIKA

Tyrimai atlikti pagal standartinę, Europoje taikomą metodiką, naudojamą Lietuvos Baltijos jūros sektoriuje žiemojančių paukščių monitoringo programoje nuo 1993 m. (Švažas, AM Monitoringo ataskaitos 1993, 1998, 1999). Buvo panaudotas maršrutinių apskaitų metodas bei apskaitos pastoviuose stebėjimo taškuose, iš kurių galima stebėti plačius pajūrio arba vidaus vandens telkinių ruožus (aukštos kopos, kalvos, užtvankos ir kt.). Apskaitos buvo vykdomos visame Lietuvos pajūrio ruože nuo Nidos iki Būtingės bei visoje Lietuvai priklausančioje vakarinėje Kuršių marių pakrantėje, taip pat kai kuriuose rytinės Kuršių marių pakrantės ruožuose (Rusnės sala, Ventė-Kintai, Dreverna-Klaipėda), Klaipėdos uosto akvatorijoje, Klaipėdos ir Palangos miestų vandens telkiniuose.

Lietuvos vidaus vandenyse žiemojančių vandens paukščių apskaitos atliktos Kauno mariose ties Kauno HE ir Nemune Kauno miesto ribose tarp Kauno HE ir Jiesios upės žiočių, šiaurinėje Elektrėnų marių dalyje ir vakarinėje Drūkšių ežero pakrantėje ties Ignalinos AE paėmimo ir išmetimo kanalais (1 pav.).

Kauno marios
Kauno marios

 

Elektrėnų vandens saugykla

Elektrėnų vandens saugykla

 

Drūkšių ežeras

Drūkšių ežeras

 

1 pav. Lietuvos vidaus vandenys, kuriuose buvo atliktos žiemojančių vandens paukščių apskaitos (raudona spalva pažymėti monitoringo ruožai).

Apskaitos atliktos naudojant lauko teleskopus (x15-60) ir žiūronus 12x50.

Žiemojančių vandens paukščių aviaapskaita Lietuvos Baltijos jūros priekrantės sektoriuje, Kuršių mariose ir Nemuno deltos regioniniame parke iš lėktuvo “Piper-140” (bendras skrydžio laikas - 2 val.). Aviaapskaitos metu nustatytas žiemojančių vandens paukščių gausumas ir pasiskirstymas jūros ruože iki 5 km nuo kranto bei visoje Lietuvos Kuršių marių ir Nemuno deltos dalyje. Buvo panaudotas standartinis pilnų aviaapskaitų metodas (Švažas, AM Monitoringo ataskaitos 1993, 1998, 1999).

Apskaitų pirminiai rezultatai buvo registruojami standartiniuose apskaitų kortelėse.

Žiemojančių paukščių mirtingumo lygis kontroliniuose pakrantės ruožuose nustatytas pagal standartinę metodiką, taikomą nuo 1991 m (Vaitkus et al., 1993, 1994). Siekiant įvertinti žiemojančių vandens ir jūros paukščių mirtingumo lygį 2000 m. sausio – kovo ir spalio - gruodžio mėnesiais Lietuvos pajūrio kontroliniuose pakrantės ruožuose atlikta 16 žuvusiųjų paukščių apskaitų, o 2001 m. sausio – kovo mėn. – 10 apskaitų. Bendras žuvusių paukščių apskaitų ilgis 2000 m. buvo 395,5 km, o 2001 m. - 399,5 km.

2000 m. ir 2001 m. žuvusių paukščių apskaitos vykdytos visoje Lietuvos pakrantėje. Buvo tikrinti ne tik standartiniai monitoringo ruožai Li1, Li2 ir Li3, bet ir papildomos pakrantės atkarpos Li0A ir Li0B (2 pav.).

 

2 pav. Žuvusių paukščių apskaitų kontroliniai ruožai Lietuvos Baltijos jūros pakrantėje

Lietuvos pajūrio kranto zonoje yra 4 tarptautinės svarbos vandens paukščių žiemavietės, išskirtos ankstesniais šios programos vykdymo metais: Baltijos jūros akvatorijos ties Palanga priekrantės vandenys ties Kuršių Nerija, šiaurinė Kuršių marių dalis ir Nemuno delta. Pagal šiose žiemavietėse susitelkiančių paukščių sankaupas, minimos teritorijos atitinka Ramsaro, Berno ir Bonos konvencijų kriterijus tarptautinės svarbos teritorijoms. Lietuvai stojant į Europos Sąjungą, remiantis ES Paukščių ir Buveinių direktyvomis, šias teritorijas numatoma paskelbti NATURA 2000 teritorijomis.

 

Tarptautinės svarbos vandens paukščių žiemavietės Baltijos jūros Lietuvos priekrantėje ir Kuršių mariose

3 pav. Tarptautinės svarbos vandens paukščių žiemavietės Baltijos jūros Lietuvos priekrantėje ir Kuršių mariose

Priedai: