Aplinkos oro apsaugos įstatymas nustato asmenų teises į švarų orą, taip pat pareigas saugoti aplinkos orą nuo taršos, susijusios su žmonių veikla ir mažinti jos daromą žalą žmonių sveikatai bei aplinkai.
Oro tarša gali būti tiek sąlygota žmonių ūkinės veiklos (teršalų išmetimai iš energijos ir pramonės gamybos įmonių, transporto priemonių, išmetimai dėl kūrenimo šildant patalpas, atliekų tvarkymo, žemės ūkio veiklos), tiek gamtinės kilmės (savaime užsidegusių durpynų ar miškų gaisrai, organinių medžiagų irimas ir kt.). Pagrindiniai teršalai patenkantys į aplinkos orą iš įmonių vykdančių ūkinę veiklą yra sieros dioksidas, azoto oksidai, anglies monoksidas, lakūs organiniai junginiai, kietosios dalelės.
Į atmosferą patenkančios kenksmingos cheminės medžiagos gali tapti gyventojų negalavimų, didėjančio gyventojų sergamumo ir mirtingumo priežastimi. Europos Parlamento rezoliucijoje „Dėl 2004–2010 m. Europos veiksmų plano, skirto aplinkos apsaugai ir sveikatai“ pažymima, kad vienas iš trijų vaikų ligų atvejų Europos Sąjungoje gali būti susietas su aplinkos faktoriais ir, kad per paskutinius 20 metų žymiai išaugo ūminės kvėpavimo takų infekcijos – pagrindinė mažesnių kaip 5 metų vaikų mirtingumo priežastis ir yra įrodytas šių ligų ryšys su išorės bei patalpų oro tarša.
Pastarųjų metų oro kokybės tyrimų rezultatai rodo, kad didžiausia Lietuvos miestų oro kokybės problema yra užterštumas smulkiosiomis kietosiomis dalelėmis. Kietosios dalelės – tai ore esančių dalelių ir skysčio lašelių (aerozolių) mišinys, kurio sudėtyje gali būti įvairūs komponentai – rūgštys, sulfatai, nitratai, organiniai junginiai, metalai, dirvožemio dalelės, dulkės, suodžiai ir kt. Europos Sąjungos ir Lietuvos teisės aktai reglamentuoja dviejų šio teršalo frakcijų – KD10 (iki 10 mikronų aerodinaminio skersmens dalelės) ir KD2,5 (iki 2,5 mikronų, t.y., apie 30 kartų mažesnio už žmogaus plauką skersmens dalelių vertinimą). Kuo dalelės smulkesnės, tuo giliau jos gali prasiskverbti į žmogaus organizmą ir tuo didesnį neigiamą poveikį turėti sveikatai. Pačios smulkiausios dalelės gali kauptis plaučių audiniuose ir sukelti rimtus ne tik kvėpavimo organų, bet ir širdies bei kraujagyslių funkcijos sutrikimus.
Nors pastarąjį dešimtmetį bendro teršalų, išmetamų į atmosferą iš stacionarių taršos šaltinių, kiekio svyravimai šalyje rodo mažėjimo tendenciją ir daugelio teršalų koncentracija ore neviršija nustatytų normų, tačiau oro užterštumo kietosiomis dalelėmis problema išlieka viena opiausių ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje. Visuose didesniuose šalies miestuose vidutinė paros KD10 koncentracija atskiromis dienomis ar periodais viršija nustatytą ribinę vertę. Tokių atvejų kasmet užfiksuojama nuo kelių iki keliasdešimties dienų, o pagal galiojančių ES ir Lietuvos teisės aktų reikalavimus jų neturėtų būti daugiau nei 35 dienos per metus.
Įvertinus 2004-2005 m. oro kokybės tyrimų rezultatus, kai Klaipėdoje, kaip ir kituose didžiuosiuose miestuose buvo nustatyta, jog KD10 koncentracija viršijo nustatytą ribinę vertę daugiau negu 35 dienas per metus, Klaipėdos miesto savivaldybės administracija parengė aplinkos oro taršos kietosiomis dalelėmis mažinimo programą, kurioje numatytos tokios iki šiol taikomos priemonės:
- operatyviai (ne ilgiau kaip per 2 savaites) organizuoti miesto pagrindinėse gatvėse susikaupusio purvo surinkimą ir išvežimą pavasarį, nutirpus sniegui. Išvežus purvą, organizuoti šių gatvių nuplovimą.
- esant sausiems orams, kai fiksuojami KD10 du trečdaliai ribinės vertės, vykdyti pagrindinių gatvių ir žvyrkelių laistymą.
- fiksuojant kietųjų dalelių koncentracijų ribinių verčių viršijimus, vykdyti gatvių vakuuminį valymą ir plovimą.
- ūkio subjektai, vykdydami statybos ar remonto darbus, prižiūri statybos aikšteles, kelius ir greta statybos objektų esančias gatves ir šaligatvius, statybos vietose įsirengia laikiną ratų plovimo įrenginį.
- ūkio subjektai, vykdydami gatvių tvarkymo darbus, pjaustydami betono gaminius, turi naudoti vandenį drėkinimui arba naudoti dulkių rinktuvus.
Darnus atsakingų institucijų bendradarbiavimas, sėkmingas numatytų priemonių įgyvendinimas būtinas siekiant gerinti oro kokybę ir išvengti žalingo poveikio žmonių sveikatai.
Priedai:
