Pirmasis puslapis > Teminė informacija > Naujienos > Pavasarinio neršto ir žvejybos derinimas

 

Pavasarinio neršto ir žvejybos derinimas

Pavasaris - visa ko pradžia. Žvejai ir žuvininkystės specialistai pavasarinį žuvų neršto laikotarpį dažnai pavadina net „sėja mėlynuosiuose arimuose“. Taigi, „sėja“  prasidėjo, o kaip byloja dar viena gyvenimo patikrinta ir beveik iki skausmo žinoma tiesa - „Ką pasėsime tą ir pjausime“.

 

Nors nerštas ir šventas metas, žuvauti šiuo metu galima, svarbu nepamiršti apribojimų. Taigi, šiuo metu (iki balandžio 20 d.)  draudžiama žvejoti  vidaus   vandens telkiniuose  naudojant masalui žuvelę (šis draudimas netaikomas žūklei Kuršių mariose). Tuo siekiama apsaugoti intensyviai naudojamus lydekų ir starkių išteklius. Tuo pačiu tikslu draudžiama gaudyti ne tik lydekas (iki balandžio 20 d.), starkius (iki gegužės 20 d.) bet ir ES saugomus pavasarį neršiančius salačius (iki gegužės 15 d.) bei kiršlius (iki gegužės 15 d.). Savo laisvalaikį siejantys su aktyvia žvejyba pamaryje gali šiek tiek nusivilti, kadangi  nuo balandžio 20 d. iki gegužės 20 d. Nemuno deltos regioninio parko teritorijoje esančiuose vandens telkiniuose bus draudžiama gaudyti karšius. Galbūt šis sprendimas kai kam ir netikėtas, tačiau žuvų tyrėjams bei daugeliui vietinių gyventojų atrodo visiškai pagrįstas, kadangi tūkstančiai žvejų mėgėjų gali tikrai ženkliai sumažinti besibūriuojančių ir nerštui pasiruošusių karšių išteklius. Ar toks sprendimas pasiteisins, pamatysime vėliau, šiemet teks jo paisyti. Svarbu atsiminti, kad nuo gegužės 15 d. iki birželio 15 d. bus draudžiama gaudyti žiobrius. Jūroje žvejojantiems nereikėtų pamiršti, kad nuo gegužės 1 d. iki liepos 31 d.  draudžiama gaudyti otus. Tai tokie pagrindiniai pavasarinės mėgėjiškos žvejybos ribojimai.


Verslinė žvejyba šiuo metu (nuo kovo 15 d. iki birželio 30 d. ) su nedidelėmis išimtimis draudžiama visuose vidaus vandens telkiniuose, išskyrus ungurių, stintų gaudymą bei žvejybą Šilutės r. polderiuse, kuriuose žvejyba leidžiama nuo birželio 1 d. iki kovo 31 d. Kuršių mariose verslininkai gali žvejoti ne ilgiau kaip iki balandžio 20 d., tačiau jau nuo balandžio 30 d. jiems čia leidžiama statyti gaudykles. Legalūs statomi tinklai Kuršių mariose pasirodys birželio 15 d.


Vertėtų žinoti, kad visuose vidaus vandens telkiniuose nuo liepos 1 d. iki rugpjūčio 31 d., draudžiama verslinė žvejyba poilsio ir švenčių dienomis (išskyrus specializuotą seliavų žvejybą, žvejybą ežerinėmis gaudyklėmis bei žvejybą Kuršių mariose). Žvejybą galima pradėti ne anksčiau kaip 1 val. iki saulės nusileidimo paskutinę poilsio ar švenčių dieną ir užbaigti ne vėliau kaip 1 val. po saulės nusileidimo paskutinę darbo dieną prieš poilsio ar švenčių dienas. Kuršių mariose nuo liepos 1 d. iki rugpjūčio 31 d. statomaisiais tinklaičiais galima žvejoti tik tamsiu paros metu. Šiuo laikotarpiu pradėti žvejybą (pradėti statyti žvejybos įrankius) leidžiama ne anksčiau kaip 2 valandos iki saulės  nusileidimo ir išimti žvejybos įrankius ne vėliau kaip 9 val. ryto (išskyrus atvejus, kai to padaryti neįmanoma dėl nepalankių hidrometeorologinių sąlygų). Taigi, vasarą  poilsio ir švenčių dienomis jokiame ežere neturėtų būti žvejojama tinklais (išskyrus specializuotą seliavų žvejybą), o Kuršių mariose vasaros dienomis poilsiautojai taip pat neturėtų jų matyti.


Prekeivius, norinčius pasipelnyti iš neteisėtai sugautų šiuo metu draudžiamų gaudyti žuvų, įstatymai taip pat drausmina. Tai Žuvininkystes įstatymo 23 straipsnio 6 dalies nuostata  "Draudžiama gabenti, sandėliuoti, perdirbti uždraustos žvejybos metu sužvejotas šviežias žuvis ir prekiauti jomis, išskyrus dirbtinai išaugintas žuvis, kurioms turi būti tai patvirtinantys dokumentai.". Už šio reikalavimo nevykdymą gali būti skirta iki 1000 Lt bauda ir dar konfiskuota žuvis. Taigi, ne tik gaudyti bet ir pardavinėti sugautas draudžiamas gaudyti žuvis yra rizikinga. Primename, kad už neteisėtą žvejybą gali būti skirta iki 700 Lt bauda ir už kiekvieną žuvį pateiktas ieškinys, pvz., lydekai, starkiui, kiršliui, salačiui - 100 Lt/vnt.


Šių reikalavimų laikymasis griežtai kontroliuojamas. Šiam laikotarpiui aktyviai rengiasi ne vien tik brakonieriai, bet ir aplinkosaugininkai. Visi regionų aplinkos apsaugos departamentai kiek įmanoma sustiprino vandens telkinių kontrolę. Kai kurie departamentai šiuo metu rengia ir tikslines akcijas (,,Dainavos lydeka 2010“), sudaro atskirus budėjimo grafikus bei kt. Ir tai ne beprasmis darbas. Jau dabar kasdien sulaikomi brakonieriai su nudurtomis ar kitaip pražudytomis lydekomis. Sunku suvokti, kokį džiaugsmą patiria Ignalinos r. Dysnų ežero pakrantėje gyvenantis niekdarys, sunaikinęs 12 lydekų, iš kurių buvo ir vos 15 cm dydžio individų. Ką jis mano gaudyti rytoj ar palikti savo vaikams?


Prisidėti prie neršiančių žuvų apsaugos gali kiekvienas – tereikia pastebėjus neteisėtą veiklą apie tai nedelsiant pranešti regiono aplinkos apsaugos departamento darbuotojams.