Kokie yra aplinkos apsaugos reikalavimai įrengiant automobilių plovyklą?

Automobilių plovykloms taikomi aplinkosauginiai reikalavimai yra nustatyti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. D1-405 patvirtintame Aplinkos apsaugos reikalavimų transporto priemonių techninei priežiūrai ir remontui apraše (toliau – Aprašas). Asmenys, kurie teikia transporto priemonių techninės priežiūros ir/ar remonto paslaugas, privalo vadovautis Aprašo nuostatų reikalavimais. Jei Jūs Apraše išvardintų paslaugų (tarp jų ir automobilių plovimo) neteikiate kitiems asmenims, tai Jūs privalote laikytis tik Aprašo 5.1 -5.3 punktų reikalavimų.

Atsakydami į klausimą dėl nuotekų tvarkymo, pažymime, kad automobilių plovimo metu susidaro nuotekos, užterštos pakibusiomis vandenyje dalelėmis, naftos produktų likučiais, kurias, prieš išleidžiant į aplinką arba nuotekų tinklus reikia išvalyti iki Nuotekų tvarkymo reglamente, patvirtintame Aplinkos ministro 2006-05-17 įsakymu Nr. D1-236, nustatytų reikalavimų. Taip pat pažymime, kad nuoplovos nuo automobilių, įskaitant ir purvą, negali būti tiesiai šalinamos į nuotekų surinkimo sistemą be valymo veiklos vietoje.

Atkreipiame dėmesį, kad jei išvalytų nuotekų į aplinką išleidžiama daugiau nei 5 m³ per parą, tuomet, vadovaujantis 2014-03-06 Aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-259 patvirtintų Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių 1 priedo 1.1 punktu, veiklos vykdytojas privalo gauti Taršos leidimą.

            Statybą leidžiančių dokumentų išdavimo procedūras reglamentuoja STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“. Informuojame, kad statybos leidimus išduoda vietos savivaldos institucijos.

                Žemės sklype, kurio naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos, planuojama statyti sandėliavimo ir administracinės paskirties pastatus. Sandėliavimo paskirties pastatu užstatomas plotas apie 14 000 m², administracinės paskirties pastatu užstatomas plotas apie 600 m².

               Ar šiai planuojamai ūkinei veiklai - sandėliavimo ir administracinės paskirties pastatų (bendras užstatomas plotas apie1,46 ha) statybai, turi būti atliekamos poveikio aplinkai vertinimo procedūros vadovaujantis Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 2 priedo 1 0.2 punkto nuostatomis?

   Informuojame, kad poveikio aplinkai vertinimo procedūros (atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo ir (ar) poveikio aplinkai vertinimas) atliekamos, kai vadovaujantis Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo (toliau – PAV įstatymas) 7 straipsnio 1 dalimi ir 3 straipsnio 2 dalimi tokios procedūros privalomos arba tais atvejais, kai poveikio aplinkai vertinimo proceso dalyviai to reikalauja pagal šio įstatymo 3 straipsnio 3 dalį ir atsakinga institucija nusprendžia, kad reikia atlikti atranką dėl poveikio aplinkai vertinimo.

   Informuojame, kad 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/92/ES dėl tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimo ( toliau – PAV direktyva) II priedo 10 dalies „Infrastruktūros projektai“ b punkte yra įtvirtinta projektų rūšis – „urbanizavimo projektai, įskaitant prekybos centrų ir mašinų stovėjimo aikštelių statybą“. Šią PAV direktyvos nuostatą perkelia ir detalizuoja PAV įstatymo 2 priedo 10.2 papunktis – „urbanistinių objektų (išskyrus vieno ar dviejų butų gyvenamuosius namus, kai jų statyba numatyta savivaldybių lygmens bendruosiuose planuose), įskaitant prekybos ar pramogų centrus, autobusų ar troleibusų parkus, mašinų stovėjimo aikšteles ar garažų kompleksus, sporto ir sveikatingumo kompleksus, statyba (kai užstatomas didesnis kaip 0,5 ha plotas)“. Pažymėtina, kad Europos Komisijos parengtame PAV direktyvos I ir II priedų kai kurių projektų kategorijų apibrėžimų aiškinimo vadove (paskelbta Aplinkos ministerijos interneto svetainės www.am.lt rubrikoje ,,Poveikio aplinkai vertinimas“) nurodoma, kad  „remiantis plačiu direktyvos aiškinimu, kurio reikalauja ETT, miesto plėtros projektas turi būti laikomas projektu, kurio pobūdis yra urbanistinis, nepaisant jo vietos. Į šį bendrą kriterijų reikia atsižvelgti nagrinėjant projektus, kurie yra ne miestų vietovėse, todėl reikia laikyti, kad jie priklauso II priedo 10 punkto b) papunkčiui“. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad skaičiuojant užstatymo plotą, turi būti įvertintas ir automobilių stovėjimo aikštelių bei kitų inžinerinių statinių užstatymo plotas.

           Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą ir tai, kad planuojamos ūkinės veiklos metu numatoma užstatyti didesnį kaip 0,5 ha plotą, Jūsų nurodyta planuojama ūkinė veikla atitinka PAV įstatymo 2 priedo 10.2 papunktyje nurodytą veiklą, kuriai turi būti atlikta atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo, vadovaujantis PAV įstatymo 7 straipsnio 1 dalimi.

Kokiais atvejais turi būti atliekama atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo?

Informuojame, kad atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo atliekama, kai planuojama veikla yra įrašyta į Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 2 priede nurodytą veiklos rūšių sąrašą arba tais atvejais, kai poveikio aplinkai vertinimo proceso dalyviai to reikalauja pagal šio įstatymo 3 straipsnio 3 dalį ir atsakinga institucija nusprendžia, kad reikia atlikti atranką dėl poveikio aplinkai vertinimo.

Kas yra poveikio aplinkai vertinimo subjektai?

           Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad poveikio aplinkai vertinimo subjektai yra valstybės ir savivaldybių institucijos, nagrinėjančios poveikio aplinkai vertinimo programas bei ataskaitas ir pagal savo kompetenciją teikiančios išvadas.