Kokius tvarkomuosius darbus galima vykdyti paviršiniame vandens telkinyje ir/ar jo pakrantėje?

Paviršiniame vandens telkinyje ir/ar jo pakrantėje galimi vykdyti tvarkomieji darbai:

• vandenyje augančios vandens augalijos pjovimas;

• vandens telkinio valymo darbai (t. y. vandens telkinio dugne susikaupusių dugno nuosėdų šalinimas jas visas ar dalį jų iškasant ar išsiurbiant ir kiti susiję darbai: sėsdintuvų įrengimas, vamzdžių tiesimas, dugno nuosėdų transportavimas iki sandėliavimo aikštelių, sandėliavimo aikštelių įrengimas, minėtų nuosėdų tvarkymas ir panaudojimas);

• maudyklos įrengimas ar tvarkymas paskleidžiant mineralinį gruntą (smėlį, žvyrą ir pan.) vandens telkinio dugne, nekeičiant kranto linijos;

• biomanipuliacija (t.y. mokslinių tyrimų duomenimis pagrįstas vandens telkinio ekosistemos būklės gerinimo arba stabilizavimo būdas, kai įveisiamos ar pašalinamos tam tikros žuvų ar kitų vandens organizmų rūšys);

• teršalų izoliavimas, stabilizavimas, surišimas vandens telkinyje;

• dirbtinai ištiesintos upės atkarpos atstatymo (renatūralizavimo) darbai.

Ką daryti norint susitvarkyti paviršinio vandens telkinio dalį ir/ar jo pakrantę (t. y. norint išpjauti vandenyje augančią vandens augaliją (nendres), išvalyti vandens telkinio dugną ir/ar norint įsirengti maudyklą, norint atlikti vandens telkinio biomanipuliaciją, teršalų izoliavimą stabilizavimą, surišimą, ar dirbtinai ištiesintos upės atkarpos atstatymo (renatūralizavimo) darbus)?

Paviršinių vandens telkinių ir jų pakrančių tvarkymo darbai turi būti vykdomi vadovaujantis Paviršinių vandens telkinių tvarkymo aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr. D1-1038 „Dėl paviršinių vandens telkinių tvarkymo reikalavimų aprašo patvirtinimo" (toliau - Aprašas). Vandens telkinių tvarkymo darbai, atsižvelgiant į jų rūšį ir mastą (plotą, ilgį ir k t.) vykdomi gavus atsakingos institucijos pritarimą Projektui arba Projekto pakeitimui arba pateikus Pranešimą, Pranešimo pakeitimą ir gavus išvadą dėl planuojamų darbų, arba be šių dokumentų. Vandens telkinio tvarkymo darbai, kada būtina teikti Pranešimą arba gauti pritarimą Projektui, nurodyti Aprašo 1 priede.

Paviršinių vandens telkinių tvarkymo reikalavimų aprašą galima peržiūrėti šioje nuorodoje:

Kur reikėtų kreiptis ir ką turi pateikti asmuo, organizuojantis paviršinių vandens telkinių ir jų pakarančių tvarkymo darbus?

Asmuo, organizuojantis paviršinių vandens telkinių ir jų pakrančių tvarkymo darbus, pateikia Aplinkos apsaugos agentūrai (toliau - atsakinga institucija) arba saugomos teritorijos direkcijai (toliau - direkcija), jei planuojamas tvarkyti vandens telkinys ar jo dalis yra valstybiniame parke ar biosferos rezervate, valstybinio rezervato ar valstybinio parko buferinės apsaugos zonoje, taip pat Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo nustatyta tvarka jai priskirtuose valstybiniuose draustiniuose, biosferos poligonuose, atkuriamuosiuose ar genetiniuose sklypuose, gamtos paveldo objektuose, taip pat tinklo „Natura 2000" teritorijose, vieną iš šių dokumentų:

- pasirašytą Pranešimą raštu, vykdant vandens telkinio tvarkymo darbus pagal Aprašo 1 priedo antrojoje skiltyje nurodytus darbų mastus:

atsakingai institucijai - kai tvarkomas vandens telkinys ar jo dalis nėra Saugomoje teritorijoje;

direkcijai - kai tvarkomas vandens telkinys ar jo dalis yra Saugomoje teritorijoje.

- pasirašytą Projektą (raštu ir kopiją skaitmeniniu formatu) pateikia atsakingai institucijai, vykdant vandens telkinio tvarkymo darbus pagal Aprašo 1 priedo trečiojoje skiltyje nurodytus darbų mastus, nepriklausomai ar tvarkomas vandens telkinys ar jo dalis yra Saugomoje teritorijoje, ar nėra Saugomoje teritorijoje.

Kokią informaciją ir dokumentus reikia pateikti rengiant Pranešimą, ar Pranešimo pakeitimą?

Rengiant Pranešimą, Pranešimo pakeitimą, teikiama informacija ir dokumentai:

1. asmens, organizuojančio tvarkymo darbus, kontaktinė informacija (fizinio ar juridinio asmens vardas, pavardė / pavadinimas, gyvenamosios vietovės / buveinės adresas, telefono numeris, elektroninis paštas);

2. planuojamo tvarkyti vandens telkinio pavadinimas;

3. vietovės adresas;

4. tvarkytinos vietos centro taško koordinatės LKS 94;

5. sklypo planas ar kita kartografinė medžiaga apie vietą, kurioje numatomi tvarkymo darbai;

6. nuosavybę patvirtinančių dokumentų, kuriuose nurodyta tikslinė žemės naudojimo paskirtis, nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, kopijos;

7. darbų vykdymo pradžios ir pabaigos data;

8. vandenyje augančios augalijos pjovimo plotas, jei numatomas augalijos pjovimas;

9. vandens telkinio valymo darbų plotas, jei numatomi valymo darbai;

10. maudyklos įrengimo ar tvarkymo plotas, vandens telkinio dugne paskleidžiant mineralinį gruntą plotas ir pilamo grunto sluoksnis, jei numatomas maudyklos įrengimas ar tvarkymas;

11. schema ar schemos su pažymėtomis žemės sklypo ir paviršinio vandens telkinio apsaugos juostos ribomis, taip pat atsižvelgiant į numatomas veiklas atitinkamai schemoje (-se) turi būti pažymėtas numatomas vandenyje augančios augalijos pjovimo plotas, vandens telkinio valymo plotas, augalijos ir dugno nuosėdų sandėliavimo, šalinimo ar paskleidimo plotas ir maudyklos įrengimo ar tvarkymo, vandens telkinio dugne paskleidžiant mineralinį gruntą, plotas;

12. vandenyje augančios augalijos pjovimo, šalinimo, vandens telkinio valymo, maudyklos įrengimo ar tvarkymo, paskleidžiant mineralinį gruntą (smėlį, žvyrą ir pan.) vandens telkinio dugne, technologijos aprašymas (kokie darbai bus vykdomi vandens telkinio dalyje, kaip bus šalinama vandenyje auganti vandens augalija, kaip bus valomos vandens telkinio dugno nuosėdos, kokiu būdu numatoma transportuoti pašalintą vandens augaliją ir išvalytas vandens telkinio dugno nuosėdas į jų sandėliavimo ir (ar) kompostavimo vietą, kokia bus naudojama technika atliekant planuojamus vandens telkinio tvarkymo ir/ar maudyklos įrengimo ar tvarkymo darbus ir pan.);

13. numatomas dugno nuosėdų, pašalintos augalijos panaudojimas (kaip bus tvarkoma ir/ar panaudojama pašalinta vandens augalija, išvalytos dugno nuosėdos, priimančio asmens sutikimas, jei numatoma nuosėdas perleisti kitam asmeniui, ir pan.);

14. vietovės fotonuotraukos (ne senesnės kaip pusės metų, darytos prieš vandens telkinio tvarkymo darbus, kuriose būtų aiškiai matomas vandens telkinys ar jo dalis);

15. vandens telkinio savininko (-ų) sutikimas (-ai) dėl vandens telkinio tvarkymo darbų;

16. Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos pažyma, kad numatomame tvarkyti vandens telkinyje nėra išžvalgyto ir aprobuoto naudingųjų iškasenų telkinio.

Kokią informaciją ir dokumentus reikia pateikti rengiant Projektą?

Rengiant Projektą teikiama informacija ir dokumentai:

1. bendroji dalis, kurioje informuojama apie:

1.1. tvarkymo darbų užsakovą (fizinio ar juridinio asmens vardas, pavardė / pavadinimas, gyvenamosios vietovės/buveinės adresas, telefono numeris, elektroninis paštas);

1.2. planuojamą tvarkyti vandens telkinį (pavadinimas, identifikavimo kodas, koordinatės pagal LKS 94 koordinačių sistemą, vietovės adresas);

1.3. darbų vykdymo pradžios ir pabaigos terminus;

1.4. darbų vykdymo priežastis ir tikslą;

1.5. vietą, kurioje numatoma vykdyti planuojama veiklą, numatomą tvarkyti plotą, maudyklos įrengimo plotą, vandens telkinio pakrantės dalies tvarkymo plotą, planuojamos tvarkyti teritorijos, maudyklos įrengimo ilgį ir plotį;

1.6. iškastų dugno nuosėdų, pašalintos augalijos apdorojimui ar panaudojimui numatomą vietą;

1.7. iškastų dugno nuosėdų, pašalintos augalijos kiekį, iškastų dugno nuosėdų tvarkymo technologiją ir panaudojimą;

1.8. būsimus darbus, jų organizavimą, priemones sumažinti neigiamą poveikį aplinkai arba kompensuoti;

1.9. galimų avarinių situacijų, jų prevencijos ir avarijų likvidavimo būdus;

1.10. Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos pažyma, kad numatomame tvarkyti vandens telkinyje nėra išžvalgyto ir aprobuoto naudingųjų iškasenų telkinio;

1.11. vandens telkinio savininko (-ų) susitikimas (-ai) dėl vandens telkinio tvarkymo darbų;

2. technologinė dalis - pateikiami vandens telkinio tvarkymo darbų reikalavimai - vandens telkinio ir (ar) jo pakrantės tvarkymo ir (ar) maudyklos įrengimo būdas (aprašoma tvarkymo technologija) ir technika, parenkama vieta sėsdintuvų įrengimui, projektuojamos privažiavimo vietos ir užbaigiamieji darbai (sėsdintuvų, laikinų privažiavimo vietų ir statinių panaikinimas, numatoma vandens kokybės stebėsena ir jos gerinimo priemonės, pvz., makrofitų pjovimas, įžuvinimas ir pan.);

3. vietovės schema: vandens telkinio ar jo dalies schema, kurioje pažymima planuojama tvarkymo vieta, jo gretimybės (ne senesnės kaip 5 metų), paviršinio vandens telkinio apsaugos juostos ir kitos teritorijos, kurioms nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, vandens gylis, dumblo storis ir teritorijos prie vandens zonos topografinis planas (M 1:500), kiti planai ir brėžiniai, susiję su tvarkymo darbais, fotonuotraukos (ne senesnės kaip pusės metų, darytos prieš vandens telkinio tvarkymo darbus, kuriose būtų aiškiai matomas planuojamas tvarkyti vandens telkinys ar jo dalis);

4. nuosavybę patvirtinančių dokumentų, kuriuose nurodyta tikslinė žemės naudojimo paskirtis, nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, kopijos;

5. planuojant naudoti ar perduoti kitam asmeniui dugno nuosėdas tręšimui žemės ūkyje, turi būti atlikti Aprašo 13 punkte numatyti tyrimai. Jei numatoma dugno nuosėdas perleisti kitam asmeniui, turi būti priimančio asmens sutikimas;

6. jei vandens telkinyje ar pakrantėje, kur numatomi vandens telkinio tvarkymo darbai, randama saugomų rūšių, Projekte ar Projekto pakeitime turi būti numatytos saugomų rūšių radaviečių ir augaviečių apsaugos priemonės;

7. išvada dėl poveikio Europos ekologinio tinklo „Natura 2000" teritorijoms reikšmingumo, jei nustatyta tvarka turėjo būti atliktos reikšmingumo nustatymo procedūros;

8. atrankos išvada dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo arba sprendimas dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių ir atrankos išvados ar sprendimo viešinimo dokumentai, kai pagal Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo nuostatas turi būti atliktos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procedūros;

9. Projektą, projekto pakeitimą rengiančių specialistų kvalifikaciją ir patirtį įrodantys dokumentai.

10. Projektas turi būti rengiamas vadovaujantis Aprašo 2 priede nustatytais reikalavimais.

11. Dirvožemio, dugno nuosėdų ir vandens tyrimus turi atlikti laboratorijos, akredituotos teisės aktų nustatyta tvarka arba turinčios leidimus atlikti taršos šaltinių išmetamų į aplinką teršalų ir teršalų aplinkos elementuose matavimus ir tyrimus, išduotus Leidimų atlikti taršos šaltinių išmetamų į aplinką teršalų ir teršalų aplinkos elementuose matavimus ir tyrimus išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-711 „Dėl Leidimų atlikti taršos šaltinių išmetamų į aplinką teršalų ir teršalų aplinkos elementuose matavimus ir tyrimus išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo", nustatyta tvarka.

12. Projektą, Projekto pakeitimą gali rengti specialistai, turintys aukštąjį universitetinį ar jam prilygintą biomedicinos mokslų studijų srities biologijos, geografijos, geologijos ar ekologijos ir aplinkotyros krypties arba technologijos mokslų studijų srities aplinkos inžinerijos krypties išsilavinimą. Projektų, Projektų pakeitimų rengėjų patirtis - dalyvavimas rengiant ne mažiau kaip 1 vandens telkinio tvarkymo ir (arba) valymo projektą.

Ką daryti, jeigu suderintame Projekte arba patvirtintame Pranešime keičiasi iškastų dugno nuosėdų tvarkymo technologija, vandens telkinio valymo technologija, darbų vykdymo pradžios ir pabaigos data, ir pan.?

Kai dėl objektyvių priežasčių Projekte keičiasi dugno nuosėdų apdorojimui ar panaudojimui numatoma vieta ir (ar) iškastų dugno nuosėdų tvarkymo technologija ir panaudojimas ir (ar) vieta sėsdintuvų įrengimui ir (ar) privažiavimo vietos ir (ar) numatomi užbaigiamieji darbai (sėsdintuvų, laikinų privažiavimo vietų ir statinių panaikinimas, vandens kokybės stebėsena ir jos gerinimo priemonės), asmuo, organizuojantis vandens telkinio tvarkymo darbus, pateikia atsakingai institucijai arba direkcijai prašymą suderinti Projekto pakeitimą, Pranešimo pakeitimą - kai keičiasi vandens telkinio tvarkymo darbų vykdymo pradžios ir pabaigos data, numatomas tvarkyti plotas, vandens telkinio valymo technologija, dugno nuosėdų panaudojimas.

Prašyme turi būti nurodoma (-os) priežastis (-ys), dėl ko teikiamas derinti Projekto pakeitimas ar Pranešimo pakeitimas. Prie prašymo turi būti pridedamas Projekto pakeitimas ar Pranešimo pakeitimas.

Ką daryti, jeigu nespėjai atlikti vandens telkinio tvarkymo darbų per Projekte, Projekto pakeitime, Pranešime ar Pranešimo pakeitime nustatytą terminą?

Neatlikus vandens telkinio tvarkymo darbų per Projekte, Projekto pakeitime, Pranešime ar Pranešimo pakeitime nustatytą terminą, tvarkymo darbus organizuojantis asmuo, nurodydamas vėlavimo priežastis, apie tai raštu informuoja atsakingą instituciją arba direkciją, kurios suderina naują Projekto, Projekto pakeitimo, Pranešimo ar Pranešimo pakeitimo įgyvendinimo terminą, priima sprendimą dėl nebaigtų tvarkymo darbų atlikimo termino ir apie tai informuoja Projektą, Projekto pakeitimą, Pranešimą ar Pranešimo pakeitimą nagrinėjusias institucijas ir atitinkamo regiono (pagal vandens telkinio buvimo vietą) aplinkos apsaugos departamentą.

Kada draudžiama vykdyti vandens telkinio tvarkymo darbus?

Vandens telkinio tvarkymo darbus draudžiama vykdyti:

• Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatyme nustatytais atvejais;

• vandens paukščių perėjimo laikotarpiu (t. y. nuo kovo 15 d. iki birželio 30 d.), išskyrus miestų, miestelių teritorijose esančius rekreacijai svarbius vandens telkinius ar jų dalis, kurie teritorijų planavimo dokumentais arba savivaldybių tarybų sprendimais priskirti rekreacinėms teritorijoms;

• žuvų neršto ir migracijos laikotarpiu (t. y. nuo kovo 15 d. iki birželio 30 d.), išskyrus vykdomus tvarkymo darbus miestų, miestelių teritorijose esančiuose rekreacijai svarbiuose vandens telkiniuose ar jų dalyse, kurios teritorijų planavimo dokumentais arba savivaldybių tarybų sprendimais priskirti rekreacinėms teritorijoms. Vandens telkiniuose, priskirtuose lašišiniams vandens telkiniams ir galimuose priskirti lašišiniams vandens telkiniams, kurių sąrašas patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. 362 „Dėl Vandens telkinių suskirstymo", papildomai draudžiami vandens telkinio tvarkymo darbai nuo rugsėjo 15 d. iki gruodžio 31 d.

• vandens telkinio valymo darbus draudžiama vykdyti vandens telkinyje, kai jame detaliai išžvalgytas ir nustatyta tvarka aprobuotas naudingųjų iškasenų telkinys.

Planuojant ir vykdant vandens telkinių tvarkymo darbus, būtina vengti žalos saugomoms rūšims, jų buveinėms ar saugomoms natūralioms buveinėms. Jeigu žalos išvengti neįmanoma, darbus atlikti leidžiama, jei Projekte, Projekto pakeitime, Pranešime ar Pranešimo pakeitime pateikiama įrodanti informacija, kad numatomas tvarkymo darbų teigiamas poveikis visiškai kompensuos tvarkymo darbų metu padarytą žalą (pvz., padidėjusį vandens drumstumą šalinant susikaupusias dugno nuosėdas ar paskleidžiant mineralinį gruntą ant vandens telkinio dugno) pagerindamas minėtų saugomų objektų būklę.

• ·         Kur kreiptis, norint pranešti apie aplinkos oro teršėją?

Pastebėję neleistinus aplinkinių veiksmus ir norėdami pranešti apie pažeidimą skambinkite bendruoju pagalbos telefonu 112, kur Jus sujungs su atsakingu aplinkos apsaugos specialistu.

• ·         Kokios priežastys lemia oro užterštumą?

Oro užterštumas tam tikroje teritorijoje priklauso nuo to kiek teršalų išmetamų teršalų kiekio (iš transporto, energetikos ir pramonės įmonių, individualių namų šildymo įrenginių, dėl miškų gaisrų, pavasarinių ar rudeninių žolės ir žemės ūkio atliekų deginimo, natūralių taršos šaltinių, tokių, kaip dėl sausros savaime užsidegę durpynai) ir meteorologinių sąlygų. Kai vyrauja nepalankios meteorologinės sąlygos teršalų išsisklaidymui (nėra vėjo, kritulių, vyrauja labai šalti/karšti orai), teršalai neišsklaidomi/nenusodinami, o kaupiasi priežemyje  ir oro užterštumas didėja. Kai vyrauja permainingi, vėjuoti arba lietingi orai, į aplinką patekę teršalai paprastai greitai išsklaidomi ir didesnio poveikio oro kokybei neturi.

• ·         Kaip elgtis esant padidėjusiam oro užterštumui?

Padidėjus oro užterštumui reikėtų vengti aktyvios fizinės veiklos lauke (nedirbti sunkių fizinių darbų, nesportuoti). Ikimokyklinio amžiaus vaikams, senjorams, žmonėms, sergantiems kvėpavimo takų, širdies ir kraujagyslių ligomis derėtų stengtis likti patalpose. Vėdinant patalpas esant prastai aplinkos oro kokybei, patariama orlaides pridengti drėgnu audiniu, dažnai valyti paviršius drėgnu būdu.

• ·         Kaip sužinoti, kokia oro kokybė šiandien?

Automatinėse oro kokybės tyrimų stotyse teršalų koncentracijos kas valandą matuojamos šalies didžiuosiuose miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje),  pramonės centruose (Mažeikiuose, Kėdainiuose, Jonavoje, Naujojoje Akmenėje) ir kaimo foninėse stotyse,  veikiančiose Aukštaitijos, Žemaitijos ir Dzūkijos nacionaliniuose parkuose.

Naujausią informaciją apie oro kokybę rasite adresu http://193.219.53.11/ap3/. Čia nurodomas oro kokybės užterštumo indeksas kiekvienoje tyrimų stotyje. Paspaudę  ant stoties laukelio sužinosite joje matuojamų teršalų koncentracijas, rasite ir daugiau detalesnės informacijos .

Praėjusios paros ar dar vėlesnės datos statistinius duomenis, įvertintus lyginant su teisės aktais nustatytomis oro kokybės normomis, pateikiame ČIA.  Informacija atnaujinama kiekvieną darbo dieną kartu pateikiant ir oro užterštumo prognozę ateinančioms dviem paroms.

• ·         Kur galėčiau rasti oro užterštumo žemėlapius?

Miestų (Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Kėdainių, Jonavos, Alytaus, Mažeikių) oro užterštumo žemėlapiai gaunami naudojant ADMS-Urban modeliavimo programinę įrangą. Atliekant kiekvieno miesto aplinkos orą teršiančių medžiagų sklaidos modeliavimą naudojama: meteorologinė informacija, transporto srautų duomenys, stacionarių oro taršos šaltinių (pramonės įmonių, elektrinių, katilinių) fiziniai parametrai bei įmonių pateikti metiniai į aplinkos orą išmetamų teršalų kiekiai, taip pat duomenys apie gyventojų būstų skaičių, jų šildymo tipus bei šildymui naudojamo kuro rūšis.  Teršalų sklaidos žemėlapius rasite ČIA.

Kokie reikalavimai taikomi ir kokie leidimai yra reikalingi norint vykdyti automobilių ardymą, kaip juos gauti, kiek visa tai užtrunka? Ar būtinai turi būti UAB ar užtenka indvidualios veiklos?

Ardant naudotus automobilius turi būti laikomasi Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo taisyklių reikalavimų, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 metų gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 710 „Dėl Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo taisyklių reikalavimų patvirtinimo“ (galiojančią redakciją galite rasti: https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.2A6571CD23AB/JcuNdXsfoj).

Norint vykdyti minėtą veiklą, būtina gauti Taršos leidimą, vadovaujantis 2014-03-06 Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-259 patvirtintomis Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklėmis (toliau – Taršos taisyklės), kadangi ši veikla atitinka Taršos taisyklių 1 priedo 3 punktą. Informuojame, kad Taršos leidimus išduoda Aplinkos apsaugos agentūra (toliau - Agentūra). Atkreipiame dėmesį, kad vadovaujantis Taršos taisyklių 11 punktu, ,,leidimas gali būti išduodamas ar pakeičiamas tik atlikus planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procedūras (atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo ir (ar) poveikio aplinkai vertinimas), kai vadovaujantis Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymu (toliau – PAV įstatymas) tokios procedūros yra privalomos.“ Pažymime, kad Jūsų planuojama vykdyti veikla atitinka PAV įstatymo 2 priedo 11.20 papunktyje nurodytą veiklą ir taip pat gali atitikti 2 priedo 11.8 papunktyje nurodytą veiklą, todėl prieš teikiant paraišką Taršos leidimui gauti privalėsite atlikti atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo procedūras. Papildomai atkreipiame Jūsų dėmesį, kad paraišką Taršos leidimui gauti galėsite pateikti nagrinėjimui, kai atlikus atrankos dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procedūrą bus priimta atrankos išvada, kad planuojamai ūkinei veiklai poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas. Pažymime, kad tuo atveju, jeigu būtų priimta atrankos išvada, kad planuojamai ūkinei veiklai poveikio aplinkai vertinimas privalomas, paraišką Taršos leidimui gauti Agentūrai galėtume pateikti, tik gavę atsakingos institucijos (t.y. Agentūros) sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos leistinumo.

Šios procedūros gali užtrukti preliminariai apie 2 – 5 mėnesius, tai priklausys nuo dokumentų pateikimo spartos ir pateiktų dokumentų kokybės.

Taip pat gavus Taršos leidimą būtina gauti Pavojingų atliekų tvarkymo licenciją pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003-12-19 įsakymą Nr. 684 ,,Dėl pavojingų atliekų tvarkymo licencijavimo taisyklių patvirtinimo“ ir registruotis Atliekų tvarkytojų valstybės registre ATVR (https://atvr.am.lt).

Atsakydami į klausimą dėl ūkinės veiklos formos informuojame, kad ūkinės veiklos forma gali būti įvairi: UAB, individuali įmonė ir pan.

Kur skelbiami paviršinių vandens telkinių valstybinio monitoringo duomenys?
Pagal Valstybinę aplinkos monitoringo programą kasmet vykdomas upių ir ežerų valstybinis monitoringas, kurio metu matuojami/ištiriami fizikinių–cheminių kokybės elementų rodikliai, biologinių kokybės elementų (fitoplanktono, vandens floros (makrofitų ir fitobentoso), bestuburių (makrozoobentoso), žuvų) rodikliai ir pavojingos medžiagos. Upių fizikinių–cheminių kokybės elementų rodiklių ir pavojingų medžiagų vidutiniai metų duomenys, taip pat vandens kokybės pagal biologinius elementus įvertinimo duomenys skelbiami Aplinkos apsaugos agentūros tinklalapyje adresu http://vanduo.gamta.lt/cms/index?rubricId=6adeeb1d-c902-49ab-81bb-d64b8bccefdd,
ežerų – http://vanduo.gamta.lt/cms/index?rubricId=8ea41f73-9742-4d71-aa10-0a5988713fe5.

Kas yra paviršinio vandens telkinio ekologinė būklė?
Paviršinio vandens telkinio ekologinė būklė apibūdina fizikinių–cheminių kokybės elementų (maistingųjų  ir organinių medžiagų, prisotinimo deguonimi, vandens skaidrumo, specifinių teršalų) ir vandens telkinio hidromorfologinių kokybės elementų (hidrologinio režimo ir morfologinių sąlygų) poveikį telkinio biologiniams elementams (fitoplanktonui, vandens florai, bestuburiams, žuvims). Ekologinė būklė vertinama pagal vandens kokybės elementų rodiklių verčių nuokrypius nuo etaloninių sąlygų, kur žmonių ūkinės veiklos poveikis yra minimalus.
Paviršinio vandens telkinio ekologinė būklė klasifikuojama į penkias klases: labai gerą, gerą, vidutinę, blogą ir labai blogą.

Kas yra paviršinio vandens telkinio cheminė būklė?
Paviršinių vandens telkinių cheminė būklė nustatoma pagal pavojingų medžiagų koncentracijas. Upių ir ežerų cheminės būklės vertinimo kriterijai yra Nuotekų tvarkymo reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. D1-236 (toliau – Nuotekų tvarkymo reglamentas), 1 priede ir 2 priedo A dalyje nurodytų medžiagų aplinkos kokybės standartai (toliau – AKS) paviršiniuose vandenyse.
Cheminė būklė yra klasifikuojama į gerą būklę ir neatitinkančią geros būklės. Vandens telkinio cheminė būklė yra neatitinkanti geros būklės, jeigu bent vienos Nuotekų tvarkymo reglamento 1 priede ir 2 priedo A dalyje nurodytos medžiagos koncentracija viršija AKS pagal metų vidurkį (MV-AKS) ir/arba didžiausią leidžiamą koncentraciją (DLK-AKS), ir/arba AKS biotoje.

Kokių vandens telkinių būklė gali būti vertinama pagal Paviršinių vandens telkinių būklės nustatymo metodiką?
Paviršinių vandens telkinių būklės nustatymo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. balandžio 12 d. įsakymu Nr. D1-210 „Dėl Paviršinių vandens telkinių būklės nustatymo metodikos patvirtinimo“, taikoma vertinant paviršinių vandens telkinių, kuriems nustatyti vandensaugos tikslai, būklę, t. y. ežerų (tarp jų ežerų, priskirtų prie labai pakeistų vandens telkinių, tvenkinių, karjerų), kurių paviršiaus plotas didesnis kaip 0,5 km2 ploto ir upių (tarp jų upių, priskirtų prie labai pakeistų vandens telkinių, ir kanalų), kurių baseino plotas yra didesnis kaip 30 km2.

Ar gali būti kasmet vertinama paviršinių vandens telkinių būklė pagal Paviršinių vandens telkinių būklės nustatymo metodiką?
Vertinimas pagal Paviršinių vandens telkinių būklės nustatymo metodiką pagrįstas Upių baseinų rajonų valdymo plano laikotarpio (6 metų periodo) tyrimų įvertinimu ir yra kompleksinis, apimantis ne tik fizikinių–cheminių kokybės elementų (maistingųjų ir organinių medžiagų, prisotinimo deguonimi, vandens skaidrumo, specifinių teršalų) rodiklius ir biologinių kokybės elementų (vandens floros, fitoplanktono, bestuburių, žuvų) rodiklius, bet ir hidromorfologinių kokybės elementų (hidrologinio režimo, upės vientisumo, morfologinių sąlygų) rodiklius, o taip pat pavojingas medžiagas. Kasmet gali būti įvertinama ne paviršinio vandens telkinio būklė, o vandens kokybė pagal atskirus kokybės elementų rodiklius.

Užduoti klausimą galite šiais el. p. - chemija@aaa.am.lt  ir reachclp@aaa.am.lt arba telefonus galite rasti čia.

Ūkio subjektų konsultavimo laikas telefonu:

• Pirmadieniais – ketvirtadieniais konsultuojame nuo 9 val. iki 11 val. ir nuo 14 val. iki 16 val.;
• Penktadieniais konsultuojame nuo 9 val. iki 11 val. ir  nuo 14 val. iki 15 val.; 
• Pertrauka tarp konsultacijų – nuo 11 val. iki 14 val.

CHEMINĖS MEDŽIAGOS - DAŽNIAUSIAI UŽDUODAMI KLAUSIMAI

Atliekų tvarkytojų valstybės registro klausimais konsultuoja Atliekų prevencijos skyrius

Kontaktai

Viešoje paieškoje

1. Kaip rasti įmonės duomenis ir informaciją ATVR?

2. ATVR Registro objekto duomenyse galima matyti visas įmonės atliekų tvarkymo vietas, tiek išregistruotas, tiek ir šiuo metu registruotas (aktualias). Ar galima padaryti taip, kad būtų matomos tik aktualios atliekų tvarkymo vietos?

3. Ką daryti, jei paspaudus įmonės ATVR kodo nuorodą, atsidariusiame lange matau tik bendrus įmonės duomenis, bet nematau nei tvarkymo vietų, nei atliekų sąrašo arba matau bendrus duomenis ir tvarkymo vietas, bet nematau atliekų sąrašo?

4. Ar galima paieškoje rasti įmones pagal tvarkomas atliekas?

5. ATVR Registro objekto duomenyse nurodyta atliekų tvarkymo vieta, bet nematau nei vienos tvarkomos atliekos?

6. Ką reiškia įrašas paslėpti stulpeliai?

Teikiant paraišką

7. Kas turi registruotis ATVR?

8. Kaip prisijungti prie ATVR?

9. Kaip prisijungti prie ATVR, jei pasirenkant prisijungimo tipą „Juridinis asmuo“ atsidariusiame lange nėra įmonės banko nuorodos?

10. Ar reikia registruotis ATVR, jei atliekų tvarkytojas buvo registruotas ATĮR?

11. Ką daryti, jei įmonės duomenys ATVR yra neteisingi, pvz., neatitinka atliekų tvarkytojo Registro objekto šiuo metu vykdomos atliekų tvarkymo veiklos, neteisingai nurodytas tvarkymo vietos adresas, pasenę kontaktiniai duomenys?

12. Ką daryti, jei ATVR Registro objektas nebevykdo atliekų tvarkymo veiklos?

13. Kaip papildyti ATVR Registro objekto atliekų sąrašą nauja atlieka, atliekų tvarkymo vietų sąrašą nauja atliekų tvarkymo vieta?

14. Kokia informacija turi būti įrašyta stulpelyje „Padalinys“, suvedant informaciją apie atliekų tvarkymo vietą?

15. Ką daryti, jeigu paraiška užpildyta ir išsaugota, tačiau jos pateikti neįmanoma, nes neaktyvus mygtukas „Pateikti“?

16. Ką daryti, jeigu paraiška užpildyta ir išsaugota, tačiau jos pateikti neįmanoma, nes sistema neleidžia pateikti paraiškos (meta klaidą)?

17. Ar galima išsaugoti paraiškoje suvestus duomenis, jei paraiška nebus pateikta, o aš atsijungsiu nuo ATVR?

18. Ar galima rengiamoje paraiškoje nurodytas atliekas perkelti į Excel dokumentą?

19. Paraiškoje suvedžiau daug atliekų, bet matau tik kelias eilutes. Kaip galėčiau peržiūrėti, ar suvedžiau visas reikalingas atliekas?

20. Neaktyvus atliekų zonoje mygtukas „Sukurti“, negaliu suvesti atliekų.

21. Ne visada suprantu, ar sistema išsaugojo mano suvestus duomenis apie tvarkomą atlieką?

22. Kaip prie paraiškos prisegti dokumentą?

Kokią veiklą vykdantys atliekų tvarkytojai gali būti įrašomi į Turinčių teisę išrašyti įrodančius dokumentus atliekų tvarkytojų sąrašą (toliau - Tvarkytojų sąrašas)?

Į Tvarkytojų sąrašą įrašomi: gaminių ir (ar) pakuočių atliekų surinkėjai; gaminių ir (ar) pakuočių atliekų eksportuotojai; gaminių ir (ar) pakuočių atliekų naudotojai (perdirbėjai); mišrių komunalinių atliekų apdorotojai, kurie atskiria gaminių ir (ar) pakuočių atliekas su tikslu jas perdirbti ir (ar) kitaip panaudoti

Ar yra nustatyta prašymo įrašyti į Tvarkytojų sąrašą forma?

Taip, prašymo forma yra nustatyta. Prašymo formą galite rasti Turinčių teisę išrašyti gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus atliekų tvarkytojų sąrašo sudarymo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003-04-27 įsakymu Nr. 184 „Dėl Turinčių teisę išrašyti gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus atliekų tvarkytojų sąrašo sudarymo tvarkos aprašo patvirtinimo" (toliau - Tvarkos aprašas) 1 priede (parsisiųsti).

Kaip galima pateikti prašymą įrašyti atliekų tvarkytoją į Tvarkytojų sąrašą ?

Prašymą kartu su dokumentais galite pateikti Jums patogiu būdu: el. paštu aaa@aaa.lt; paštu adresu Aplinkos apsaugos agentūra, Juozapavičiaus g. 9, Vilnius; pristatyti tiesiogiai į Aplinkos apsaugos agentūros raštinę, adresu Juozapavičiaus g. 9, Vilnius (raštinė yra 9 aukšte).

Įmonė yra įrašyta į Tvarkytojų sąrašą kaip metalinės pakuotės atliekų surinkėja. Papildomai norime įsirašyti į Tvarkytojų sąrašą kaip metalinės ir plastikinės pakuotės atliekų eksportuotoja. Ar pateikiant Prašymą reikia nurodyti visas veiklas, t.y. ir tas veiklas kurios jau yra įrašytos į Tvarkytojų sąrašą, ar tik naujas veiklas, kuriomis norime papildyti Tvarkytojų sąrašą?

Tuo atveju, jei įmonė jau yra įrašyta į Tvarkytojų sąrašą, Prašyme reikia nurodyti tik tas veiklas, kuriomis norite papildyti Tvarkytojų sąrašą. Jūsų konkrečiu atveju, Prašyme nurodykite metalinės ir plastikinės pakuotės atliekų eksportą.

Esame gaminių ir (ar) pakuočių atliekų tvarkytojai, apdorojantys surinktas mišrias komunalines atliekas, atskiriant gaminių ir (ar) pakuočių atliekas su tikslu jas perdirbti ir (ar) kitaip panaudoti. Prašome pasakyti kokią informaciją, t. y. kokias atliekas nurodyti Prašymo 1 stulpelyje ?

Prašymo formos 2 stulpelyje nurodykite mišrių komunalinių atliekų srauto kodą 20 03 01 ir tvarkymo veiklos kodą, kuriuo tvarkomos mišrios komunalinės atliekos, t. y. S5 ir (ar) R12. Prašymo 1 stulpelyje pildomos tik tos eilutės, kuriose nurodytos tos atliekų rūšys, kurios susidaro atliekant mišrių komunalinių atliekų apdorojimą pav. plastikinės pakuotės atliekos (15 01 02), stiklinės pakuotės atliekos (15 01 07), popierinės ir kartoninės pakuotės atliekos (15 01 01) ir pan.;

Ar Prašymo  2 stulpelyje „Tvarkytojo vykdoma atliekų tvarkymo veikla*" reikia nurodyti visas įmonėje vykdomas atliekų tvarkymo veiklas?

Ne, Prašyme nereikia nurodyti visų atliekų tvarkytojo vykdomų atliekų tvarkymo veiklų.  Prašymo  2 stulpelyje nurodykite tik tas atliekų tvarkytojo vykdoma veiklas, kurias vykdant  atliekų tvarkytojas nori išrašyti atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus.

Įmonė yra įrašyta į Tvarkytojų sąrašą. Pasikeitė informacija nurodyta Prašyme, t. y. įmonė sudarė naują sutartį su svėrimo paslaugas teikiančiu tvarkytoju, kuris turi metrologiškai patikrintą svėrimo įrenginį. Parašome pasakyti, ar įmonė turi pateikti naują Prašymą?

Ne, pasikeitus Tvarkytojų sąraše esančios įmonės duomenims (pvz. kontaktiniams duomenims, naudotojui (perdirbėjui) su kuriuo sudaryta sutartis dėl atliekų eksporto, svėrimo paslaugą teikiančia įmone ar pan.), naujo Prašymo teikti įmonei nereikia. Vadovaujantis Tvarkos aprašo 14 punktu, pasikeitusi informacija Aplinkos apsaugos agentūrai pateikiama raštu. Tuo atveju, jei pasikeitė užsienio partneris, kuris panaudoja (perdirba) gaminių ir (ar) pakuočių atliekas papildomai privaloma pateikti tai patvirtinančius dokumentus (Tvarkos aprašo 6.2 ir 6.3 papunkčiai).

Prašome nurodyti dokumentus kuriuos turi pateikti įmonė, kuri pageidauja būti įrašyta į Tvarkytojų sąrašą kaip gaminių ir (ar) pakuočių atliekų naudotoja ( perdirbėja)?

Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų naudotojai ( perdirbėjai) kartu su Prašymu pateikia:

Laisvos formos technologinio proceso, kurio metu pagaminamas produktas, aprašymas;

Dokumentus, įrodančius, kad:

-technologinio proceso metu iš gaminių ir pakuočių atliekų pagamina produktą, kuris atitinka tarptautinius, nacionalinius, įmonės standartą ar gamintojo specifikaciją ir pan.

-pagamintas produktas turi paklausą ir rinką (Produkto pirkimo/pardavimo sutartis, sąskaitos faktūros, produkto pirkėjo patvirtinimas, kad savo technologiniame procese naudoja produktą ir pan.).

-savo teritorijoje turimo svėrimo įrenginio metrologinės patikros sertifikatą.

Tuo atveju, jei gaminių ir (ar) pakuočių atliekos yra panaudojamos energijai gauti (atliekų naudojimo veiklos kodas R1)

-laisvos formos technologinio proceso, kurio metu pagaminamas produktas (energija) aprašymas.

-savo teritorijoje turimo svėrimo įrenginio metrologinės patikros sertifikatą.