Aplinkos apsaugos agentūra įgyvendina projektą „Priemonių programos atnaujinimas ir priemonių gerai Lietuvos Baltijos jūros aplinkos būklei pasiekti įgyvendinimas“, kuris finansuojamas pagal Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014–2020 metų veiksmų programos šeštojo Sąjungos prioriteto „Integruotos jūrų politikos įgyvendinimo skatinimas“ priemonę „Žinių apie jūros būklę gerinimas“.

Aplinkos apsaugos agentūra įgyvendina projektą „Potvynių rizikos valdymas“.

Projektas „Vandens telkinių įžuvinimas 2018-2022 metais plėšriosiomis bei fitoplanktonu mintančiomis žuvų rūšimis"

2014-11-11 Informacinis pranešimas

Aplinkos apsaugos agentūra įgyvendina projektą „Rūšių stebėsenos (monitoringo) gebėjimų stiprinimas“. Projektas įgyvendinamas pagal 2009–2014 m. Europos ekonominės erdvės finansinio mechanizmo LT03 programą „Biologinė įvairovė ir ekosistemų funkcijos“.

Šio projekto veiklos yra skirtos suformuoti metodinį pagrindą ir surinkti duomenis bei kitą bazinę informaciją, reikalingą efektyviai vertinti Lietuvoje registruotų Europos Bendrijos svarbos augalų ir gyvūnų rūšių, kurioms išskirtos Natura 2000 tinklo teritorijos, populiacijų ir buveinių būklę, galimą gamtinių ir antropogeninių veiksnių poveikį, įvertinti invazinių augalų ir gyvūnų rūšių paplitimą, pagrindinius plitimo kelius ir esamą bei potencialią jų įtaką kitų rūšių populiacijoms. Projekto įgyvendinimo metu bus surinkti duomenys ir išanalizuota informacija apie 101 EB svarbos augalų ir gyvūnų rūšį bei 13 invazinių augalų ir gyvūnų rūšių.

Surinkti duomenys ir informacija leis parinkti priemones, užtikrinančias tinkamą rūšių apsaugos būklę. Duomenys apie didžiausią potencialų poveikį biologinės įvairovės kokybei galinčių turėti invazinių rūšių paplitimo mastą ir plitimo kelius leis parinkti atitinkamas apsaugos priemones efektyviai invazinių rūšių kontrolei. Projekto metu surinkti duomenys tarnaus kaip bazinė informacija, ateityje vertinant rūšių būklės pokyčius bei vertinti, ar vykdomi veiksmai dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos ir floros apsaugos (pagal ES direktyvas 2009/147/EB ir 92/43/EEB) yra efektyvūs.

Projektas susideda iš trijų dalių. Pirmoji dalis, vykdoma su partneriu Valstybine saugomų teritorijų tarnyba, skirta sustiprinti saugomų teritorijų direkcijų gebėjimus vertinti europinės svarbos rūšių populiacijų būklę ir jos pokyčius. Antroji dalis, vykdoma bendradarbiaujant su Gamtos tyrimų centru, skirta surinkti ir išanalizuoti duomenis apie EB svarbos augalų ir gyvūnų rūšis, jų būklę ir būklės pokyčius; o trečioji, taip pat vykdoma Gamtos tyrimų centro, skirta duomenų apie invazines rūšis rinkimui ir analizei bei jų valdymo rekomendacijų parengimui.

2015-03-06 Informacinis pranešimas apie projekto eigą

Įgyvendinant projektą „Rūšių stebėsenos (monitoringo) gebėjimų stiprinimas“ priimtos pirmosios tarpinės ataskaitos pagal projekto trečią dalį, skirtą duomenų apie invazines rūšis rinkimui ir analizei bei jų valdymo rekomendacijų parengimui.

Gamtos tyrimų centro atlikti darbai apėmė  invazinių augalų ir gyvūnų rūšių tyrimus. Pirma ataskaita skirta invazinėms bestuburių rūšims – kietašarvei šoniplaukai ir ežerinei mizidei. Antra ataskaita skirta keturioms invazinėms augalų rūšims (ilgakotis lakišius, muilinė guboja, aukštoji rykštenė ir didžioji rykštenė).

Pateikti ir išanalizuoti duomenys apie šių invazinių rūšių paplitimą, plitimo kelius, populiacijų pokyčius, pateiktos rekomendacijos šių rūšių populiacijų kontrolei.

2015-03-09 Informacinis pranešimas apie projekto eigą

Įgyvendinant projektą „Rūšių stebėsenos (monitoringo) gebėjimų stiprinimas“ atlikti pirmieji darbai (2014 m. dalis) vertinant Europos Bendrijos svarbos žuvų ir nėgių rūšių, kurių apsaugai būtina steigti teritorijas, populiacijų ir jų buveinių būklę ir pokyčius.

V. Kesmino vadovaujama tyrėjų grupė pateikė ataskaitą apie 9 žuvų ir nėgių rūšių populiacijų būklę. Mažųjų nėgių populiacijos būklė lyginant su 2008 m. yra pagerėjusi. Upinių nėgių apsaugos statusas įvertintas kaip netinkamas – blogas. Lašišų populiacijos būklė pastoviai gerėja, bendras apsaugos statusas yra tinkamas. Perpelių populiacijos rodikliai buvo prasčiausi per visą tyrimo laikotarpį, populiacijos struktūra nestabili, bendras apsaugos statusas yra blogas. Tam turėjo įtakos perteklinė išteklių žvejyba Kaliningrado sričiai priklausančioje Kuršių marių dalyje. Bendras ožkos gausumas išlieka tinkamas, populiacijos struktūra stabili. Kartuolių sutinkamumas tirtose upėse yra pakankamai aukštas, tačiau jų gausumas priklauso nuo buveinės struktūros ir mitybinių savybių. Paprastųjų kirtiklių būklė vertinama kaip labai gera, apsaugos statusas yra tinkamas. Paprastųjų kūjagalvių gausumas upėse kinta plačiose ribose, bendras apsaugos statusas vertinamas kaip pakankamas. Salačių apsaugos statusas tirtuose vandens telkiniuose yra tinkamas.

Šioje tarpinėje ataskaitoje pateiktos išvados dar gali būti tikslinamos, pilnai užbaigus projekte numatytas veiklas. 2015 metais šios gyvūnijos grupės darbai bus tęsiami toliau, vertinant Europinės svarbos žuvų ir nėgių rūšių populiacijų būklę, jų pokyčius bei veiksnius, darančius tam poveikį.

2015-06-01 Informacinis pranešimas apie projekto eigą

Vykdant projektą „Rūšių stebėsenos (monitoringo) gebėjimų stiprinimas“ 2015 m. pavasarį priimtos Europos Bendrijos svarbos rūšių tyrimo ataskaitos.

Vėjalandė šilagėlė (nuotrauka Stan Shebs/Vikipedia)

Europos Bendrijos svarbos augalų ataskaitoje pateikiami 7 induočių augalų rūšių (stačioji dirvuolė, plačialapė klumpaitė, dvilapis purvuolis, baltijinė linažolė, vėjalandė šilagėlė, pelkinė uolaskėlė, plikažiedis linlapis) ir 3 samanų rūšių (žaliasis sėmainis, žalioji dvyndantė ir žvilgančioji riestūnė) populiacijų ir buveinių būklės tyrimų, vykdytų 2014 m., rezultatai. Išsamiai aprašytos tirtų populiacijų buveinių sąlygos, populiacijų užimamos bendrijos ir jų sudėtis, demografinė sudėtis, išnagrinėta augalų morfologinių savybių priklausomybė nuo konkrečių buveinės sąlygų. Išnagrinėti populiacijų ir bendrijų pokyčiai, pateikiamos rekomendacijos, kaip turėtų būti organizuojama arba tobulinama rūšių apsauga, kad būtų sukurtos ir palaikomos palankios buveinių sąlygos, galinčios užtikrinti ilgalaikį rūšių populiacijų išlikimą įsteigtose Buveinių apsaugai svarbiose teritorijose ir už jų ribų.

Didysis auksinukas (nuotrauka Pete Eeles/UK Buterflies)

2014 m. atlikus EB svarbos vabzdžių rūšių (purpurinio plokščiavabalio, niūriaspalvio auksavabalio, Šneiderio kirmvabalio, kraujalakinio melsvio, didžiojo auksinuko, Manerheimo grybinuko) populiacijų ir buveinių būklės įvertinimą ir palyginus su ankstesnių metų stebėsena didelių neigiamų pokyčių nenustatyta. Purpurinio plokščiavabalio populiacijos vystymosi tendencijos nepranašauja rūšies būklės blogėjimo, rūšies apsaugos būklė nepakankamai palanki. Manerheimo grybinuko apsaugos būklė dėl duomenų trūkumo įvertinta kaip nežinoma. Niūriaspalvio auksavabalio apsaugos būklė patenkinama. Šneiderio kirmvabalio apsaugos būklė įvertinta kaip nepakankamai palanki, o buveinių būklė įvertinta kaip palanki ar patenkinama. Kraujalakinio melsvio rūšies apsaugos būklė įvertinta kaip nepakankamai palanki. Visose teritorijose reikalingi buveinių tvarkymo darbai. Didžiojo auksinuko rūšies apsaugos būklė įvertinta kaip palanki, tačiau visose teritorijose reikalingi buveinių tvarkymo darbai.

 Dirvinis sėjikas (nuotrauka Mike Danzenbaker)

2014 m. vykdytas 11 Europos Bendrijos svarbos paukščių rūšių, kurių apsaugai būtina steigti Natura 2000 teritorijas, monitoringas. Šių rūšių monitoringas 2014 m. vykdytas tiek paukščių apsaugai svarbiose teritorijose, tiek teritorijose, parinktose šių rūšių stebėsenai už šių rūšių apsaugai įsteigtų PAST ribų. Be to, 2014 m. vykdytas šešių migruojančių rūšių ar jų grupių sankaupų monitoringas PAST ribose – jūrinio erelio, sibirinės gagos, Baltijos jūroje žiemojančių vandens paukščių, migruojančių gervių, migruojančių vandens paukščių (išskyrus žąsis, gerves, žuvėdras ir mažuosius kirus) ir migruojančių žąsų.

Atlikta surinktų monitoringo duomenų analizė parodė, kad iš 11 paukščių rūšių keturių rūšių – juodakaklio naro, meldinės nendrinukės, rudės bei stulgio – populiacijų apsaugos būklė vertintina kaip nepalanki tiek jų apsaugai įsteigtose teritorijose, tiek už jų ribų. Dirvinio sėjiko ir švygždos populiacijų apsaugos būklė PAST vertinama kaip nepalanki, o už PAST ribų – kaip nežinoma dėl išsamios informacijos trūkumo. Dviejų rūšių (didžiojo baltojo garnio ir tikučio) populiacijų būklė jų apsaugai įsteigtose teritorijose vertinama palankiau nei už tokių teritorijų ribų. Tik gulbės giesmininkės ir jūrinio erelio populiacijų apsaugos būklė vertinama kaip palanki tiek PAST, tiek ir už jų ribų. Pagrindinės nepalankaus populiacijų apsaugos būklės įvertinimo priežastys – populiacijos ar paplitimo mažėjimas, esama ar prognozuojama buveinių degradacija, intensyvus trikdymas.

2015-09-17 Informacinis pranešimas apie įvykusius projekto viešinimo renginius

Viešinant projektą "Rūšių stebėsenos (monitoringo) gebėjimų stiprinimas" 2015 m. rugsėjo 16 d. projekto partnerio - Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos patalpose įvyko pirmieji du renginiai. Pirmojo (partnerio) renginio pradžia - 9.30, pabaiga - 12.00. Antrojo (projekto vykdytojo - Aplinkos apsaugos agentūros) renginio pradžia - 12.30, pabaiga - 15.30.

Konferencijų metu buvo pristatomi projekto tikslai, uždaviniai, veiklų rezultatai, aptariami kiti svarbūs klausimai, problemos ir galimybės. Pranešimus skaitė paslaugų tiekėjų atstovai iš Lietuvos ornitologų draugijos, Gamtos tyrimų centro. Konferencijose dalyvavo Aplinkos ministerijos, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos, Aplinkos apsaugos agentūros, Valstybinės saugomų teritorijų direkcijos, Centrinės projektų valdymo agentūros, savaitraščio "Žaliasis pasaulis", Lietuvos ornitologų draugijos, Gamtos tyrimų centro, Baltijos aplinkos forumo atstovai.

Siekdamos prisidėti prie ekonominių ir socialinių skirtumų mažinimo Europos ekonominėje erdvėje (EEE), Norvegijos Karalystė, Islandijos Respublika ir Lichtenšteino Kunigaikštystė sukūrė EEE finansinį mechanizmą ir Norvegijos finansinį mechanizmą. EEE finansinio mechanizmo lėšos skiriamos 15 šalių: 2004 m. į ES įstojusioms Čekijai, Estijai, Kiprui, Latvijai, Lietuvai, Vengrijai, Maltai, Lenkijai, Slovėnijai, Slovakijai, 2007 m. įstojusioms Rumunijai ir Bulgarijai, taip pat ES  šalims Graikijai, Ispanijai bei Portugalijai. Norvegijos finansinio mechanizmo parama skiriama tik šalims, kurios į ES įstojo 2004 m. ir 2007 m.
Finansinių mechanizmų paramos administravimą prižiūri Norvegijos Užsienio reikalų ministerijos ir Finansinių mechanizmų komiteto įsteigta Finansinių mechanizmų valdyba (FMO)
Parama Lietuvai teikiama pagal Norvegijos ir Lietuvos Susitarimo memorandumą dėl Norvegijos finansinio mechanizmo bei Lichtenšteino, Islandijos, Norvegijos ir Lietuvos Susitarimo memorandumą dėl EEE finansinio mechanizmo. Pagal EEE finansinį mechanizmą 2009 - 2014 m. Lietuvai bus skiriama 38,4 mln. eurų (arba 35,52 mln. eurų paramos lėšų), pagal Norvegijos finansinį mechanizmą - 45,6 mln. eurų (arba 42,18 mln. eurų paramos lėšų).
2009 - 2014 m. EEE ir Norvegijos finansinių mechanizmų parama skiriama 14-ai programų. Daugiau informacijos galite rasti www.eeagrants.lt bei www.norwaygrants.lt


Sužinok daugiau apie Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinius mechanizmus

Aplinkos apsaugos agentūra (Projektų vykdytojas) projektus „Jūros ir vidaus vandenų valdymo stiprinimas – I dalis“ ir „Jūros ir vidaus vandenų valdymo stiprinimas – II dalis“ įgyvendina pagal programą „LT02 Integruotas jūros ir vidaus vandenų valdymas“.
Programos operatorius – Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija (www.am.lt).
Projektus prižiūrinti institucija – Centrinė projektų valdymo agentūra (www.cpva.lt).

Apie projektą "Jūros ir vidaus vandenų valdymo stiprinimas – I dalis"

Aplinkos apsaugos agentūra įgyvendina projektą „Jūros ir vidaus vandenų valdymo stiprinimas – I dalis“. Projektas įgyvendinamas pagal 2009–2014 m. Europos ekonominės erdvės finansinio mechanizmo LT02 programą „Integruotas jūros ir vidaus vandenų valdymas".

Šio projekto tikslas – optimizuota pavojingų medžiagų monitoringo ir inventorizacijos sistema. Šiam tikslui įgyvendinti projekto metu bus identifikuoti potencialūs taršos šaltiniai ir pavojingų medžiagų kiekiai. Tai užtikrins efektyvią vandenų būklės kontrolę tiek nacionaliniu, tiek Europos Sąjungos lygmeniu. Atlikus pavojingų medžiagų patekimo į vandens telkinius šaltinių ir kiekių inventorizaciją, atlikus Europos Sąjungos mastu svarbių, tačiau iki šiol Lietuvoje netirtų pavojingų medžiagų monitoringą ir atsižvelgiant į gautus rezultatus, parengus pavojingų medžiagų stebėsenos (monitoringo) vandens telkiniuose programą bus prisidėta prie programos „Integruotas jūros ir vidaus vandenų valdymas“ bendro tikslo – pagerinti Europos jūrų ir vidaus vandenų būklę.

Įgyvendinant projektą baigtos Pavojingų medžiagų inventorizacijos ir monitoringo programos optimizavimo paslaugų viešojo pirkimo procedūros ir 2015 m. sausio mėn. 16 d. pasirašyta paslaugų pirkimo - pardavimo sutartis su konkurso laimėtoju Valstybine įmone UAB „Latvijos aplinkos, geologijos ir meteorologijos centras“. Sutarties dalykas – pavojingų medžiagų inventorizacijos ir monitoringo programos optimizavimo paslaugos. Sutarties trukmė – iki 2017-01-31. Bendra Sutarties kaina - 4 279 252, 00 Lt (Keturi milijonai du šimtai septyniasdešimt devyni tūkstančiai du šimtai penkiasdešimt du litai ir 00 centų) arba 1.239.357,04 eurai ir 04 centai (Vienas milijonas du šimtai trisdešimt devyni tūkstančiai trys šimtai penkiasdešimt septyni eurai ir 04 centai).

Įgyvendinant projektą „Jūros ir vidaus vandenų valdymo stiprinimas – I dalis“ baigtos vykdyti šios projekto veiklos:

"Pavojingų medžiagų patekimo į vandens telkinius šaltinių ir kiekių inventorizacijos atlikimas" - remiantis turima informacija, buvo atlikta pavojingų medžiagų patekimo į vandens telkinius inventorizacija. Susisteminti, išanalizuoti ir nustatyti pavojingų medžiagų kiekiai pagal penkių anksčiau įvykdytų pavojingų medžiagų vandens aplinkoje projektų tyrimų rezultatus ir, remiantis 2014 m. ūkio subjektų cheminių medžiagų naudojimo ir nuotekų tvarkymo 2010-2014 m. duomenimis, nustatyti ūkio subjektai kurie išleidžiamose nuotekose potencialiai gali turėti pavojingų medžiagų. Atliktas Prioritetinių medžiagų charakteristikų vertinimas siekiant nustatyti, kur jos patenka po nuotekų išvalymo: kaupiasi dumble, ar su nuotekomis išteka į paviršinius vandenis ir teka su vandeniu arba susikaupia paviršinių vandenų dugno nuosėdose. Įvertintas kasmetinis oro iškritų poveikis, buvo atlikti skaičiavimai BSAP – medžiagoms Baltijos jūros regione ir galimų iškritų lygiai Lietuvoje. Identifikuoti pavojingų medžiagų kiekiai kurie patenka į aplinka pagal AKS direktyvą, naudojantis 2000 – 2014 m. patenkančių į aplinką iš taršos šaltinių (pramonės, komunalinių ir namų ūkių nuotekos) duomenimis.

„Aktualių ES mastu, tačiau iki šiol netirtų pavojingų medžiagų išmetimo, išleidimo ir nutekėjimo į LR paviršinius vandens telkinius tyrimai ir inventorizacija” - Siekiant atlikti šią veiklą buvo sudarytas 74 teršalų sąrašas, kuriame buvo 33 BVPD (bendroji vandens politikos direktyva) prioritetinės medžiagos, taip pat kai kurie kiti teršalai nurodyti BVPD VIII priede ir I, ir II Pavojingų medžiagų direktyvos sąraše, taipogi sąraše buvo nustatyta papildomai šiek tiek daugiau fizinių – cheminių rodiklių. Iš viso, sąraše medžiagų skaičius - 102. Siekiant projekto tikslų, buvo parinkta 80 išleistuvų (ūkio subjektų), kaip vietos stebėti nuotekas (paviršiniai vandenys, dumblas ir dugno nuosėdos). Vietos buvo pasirinktos vadovaujantis esamais 2010– 2014 m. duomenimis, projektų “Pavojingų medžiagų stebėjimas LT vandenyse” ir “Baltijos šalių veiksmai siekiant sumažinti Baltijos jūros užterštumą prioritetinėmis pavojingomis medžiagomis (BaltAct Haz)” gautais rezultatais. Taip pat projekto metu buvo paimti ir išanalizuoti vandens, dugno nuosėdų ir biotos (žuvų ir moliuskų) mėginiai upėse, Kauno mariose, Baltijos jūroje ir Kuršių mariose. Gauti tyrimų rezultatai buvo įvertinti. Naudojant gautus bei daugiamečius pavojingų medžiagų koncentracijų aplinkoje tyrimų duomenis nustatyta upių, jūros ir marių cheminė būklė. Visa informacija pateikta galutinėje ataskaitoje.

"Pavojingų medžiagų stebėsenos vandens telkiniuose programos parengimas" - Remiantis veiklos „Atlikti pavojingų medžiagų išmetimo, išleidimo ir nutekėjimo į LR vandens telkinius tyrimų inventorizacija” rezultatais, kurie buvo susisteminti ir įvertinti, parengtos vidaus vandenų, Kuršių marių bei Baltijos jūros pavojingų medžiagų stebėsenos (monitoringo) programos. Taip pat atlikta kitų Europos Sąjungos šalių, tokių kaip Vokietija, Estija, Lenkija, paviršinių vandens telkinių pavojingų medžiagų monitoringo programų apžvalga. Paviršinių vandens telkinių pavojingų medžiagų stebėsenos (monitoringo) programa 2016-2021 m. periodui pateikta galutinėje projekto ataskaitoje.

Projekto ataskaita

Ataskaitos priedai

Projekto pradžia – 2014 m. birželio 13 d.

Projekto pabaiga – 2017 m. balandžio 30 d.

Biudžetas – 1 605 595,95 eurai (5 543 801,68 Lt)

2016 m. balandžio 7 dienos projekto viešinimo renginio skaidrės : Priority substances inventorization and monitoring programme optimization

2017 m. sausio 10 dienos projekto viešinimo renginio skaidrės : Pavojingų medžiagų monitoringo ir inventorizacijos sistemos optimizavimas

Projekto koordinatorius: Lenkijos mokslų akademijos Okeanologijos institutas (IO PAN)
Projekto trukmė: 2013 m. spalis - 2016 m. spalis
Bendras projekto biudžetas: 1,1 mln. €
Lietuvai skirtos lėšos: 78.800 €

2013 m. spalio mėn. prasidėjo NATO Science for Peace and Security (SPS) programos projektas „Palaidoto cheminio ginklo poveikio monitoringas“ (angl. „Towards the Monitoring of Dumped Munitions Threat“).
MODUM projektas tęsia CHEMSEA („Cheminio ginklo paieška ir vertinimas“) projekto metu pradėtus darbus. Suplanuotos dvi ekspedicijos su Aplinkos apsaugos agentūros mokslinių tyrimų laivu „Vėjūnas“ į cheminio ginklo laidojimo vietą Gotlando dubumoje, kurios dalis yra Lietuvos IEZ (Išskirtinė ekonominė zona). Ekspedicijų metu bus panaudotas autonominis povandeninis robotas (toliau – AUV*), kuris leis gauti daugiau naujos informacijos apie cheminio ginklo buvimą ir jo būklę jūros dugne.

Projekto tikslas – paskandinto cheminio ginklo ilgalaikio monitoringo tinklo sukūrimas Baltijos jūroje. Šiam tikslui įgyvendinti bus naudojamas AUV ir ROV** (Nuotolinio valdymo robotas), pasitelkus projekto partnerių turimus mokslinių tyrimų laivus.

Projektas susideda iš testavimo, ekspedicijų ir monitoringo etapų. Projekto metu bus sutelktas dėmesys į tris pagrindines teritorijas, kurios bus pasirinktos po pirmojo projekto etapo, ir suteiks galimybę plėsti monitoringo tinklą visame Baltijos jūros regione. Monitoringas apims buveinių būklės vertinimą, žuvų ligų tyrimus ir galimų, eroduojančio cheminio ginklo poveikio, grėsmių modeliavimą gretimose teritorijose.

* AUV (angl. Autonomous underwater vehicle)
**ROV (angl. Remotely Operated underwater vehicle)

Projekto partneriai:
Institute of Oceanology of Polish Academy of Science (IOPAS), Sopot, Poland
Shirsov Institute of Oceanology of Russian Academy of Science (IORAS), Kalliningrad, Russia
Aarhus University (AU), Roskilde, Denmark
Thunen Institute of Fisheries Ecology (THUNEN), Cuxhaven, Germany
Finnish Institute for Verification of the Chemical Weapons Convention (VERIFIN), Helsinki, Finaland
International Dialogue on Underwater Munitions (IDUM), Leitches Creek, Canada
Swedish Defense Research Agency (FOI), Umea, Sweden
Environmental Protection Agency (EPA), Klaipeda, Lithuania
Tallin University of Technology (TUT), Tallin, Estonia


Projekto svetainė: http://www.iopan.pl/projects/MODUM/

Aplinkos apsaugos agentūra įgyvendina projektą „Ekotoksiškumo kontrolės sistemos tobulinimas“ pagal 2007-2013 m. Europos Sąjungos Sanglaudos skatinimo veiksmų programos  „Vietinė ir urbanistinė plėtra, kultūros paveldo ir gamtos išsaugojimas bei pritaikymas turizmo plėtrai“ prioriteto VP3-1.4-AM-07-V priemonę „Aplinkos monitoringo, kontrolės ir prevencijos stiprinimas“ Europos regioninės plėtros fondo ir Lietuvos valstybės biudžeto lėšomis.

Aplinkos apsaugos agentūra nuo 2010 m. sausio 1 d. perėmė Valstybinės aplinkos apsaugos inspekcijos vykdytą projektą „Aplinkos kokybės kontrolės, avarijų prevencijos bei valstybinių miškų ir gyvūnijos išteklių kontrolės pajėgumų stiprinimas“.