Pirmasis puslapis > Teminė informacija > Naujienos > TRIUKŠMO POVEIKIS BALTIJOS JŪROS EKOSISTEMAI

 

TRIUKŠMO POVEIKIS BALTIJOS JŪROS EKOSISTEMAI

Kaip Baltijos jūrą veikia žmogaus veiklos keliamas triukšmas? Triukšmas – tai įvairaus pobūdžio nepageidaujamas arba žalingas išorinis garsas. Triukšmas girdimas ir juntamas ne tik mūsų gyvenamojoje aplinkoje, bet ir po vandeniu.

 

Jūros vandenyje garsas sklinda keturis kartus greičiau ir didesniais atstumais nei ore. Foninį arba natūralų triukšmą, sukeliamą vandens dinamikos, bangavimo, trinties su jūros dugnu, gyvūnų garsų papildo garsai, skindantys nuo plaukiančių laivų, darbų, susijusių su uosto veikla, vėjo jėgainių statybomis, povandeninių inžinerinių tinklų tiesimu, vykdomų išminavimo operacijų, geologinių-geofizinių dugno tyrimų, gamtinių išteklių gavybos ir panašiai.

 

 

Apie povandeninio triukšmo lygį jūroje ir poveikį gyviems organizmams vis dar trūksta duomenų, bet žinoma, kad triukšmo poveikis gyvūnams priklauso nuo triukšmo intensyvumo ir gali sukelti komunikavimo trikdymą, elgsenos pokyčius, laikinus klausos praradimus ar apkurtimą, pažeidimus ar mirtį.

Įgyvendindamos Jūrų strategijos pagrindų direktyvą, šalys pradėjo vykdyti povandeninio triukšmo monitoringą ir tyrimus, siekdamos įvertinti esamą lygį ir nustatyti, koks lygis nedaro neigiamo poveikio gyviems jūros organizmams ir visai ekosistemai.

Lietuvoje kol kas nėra duomenų, tačiau įvertinta, kad povandeniniam triukšmui jautrios teritorijos Lietuvoje yra šiuo metu įsteigtos saugomos jūrinės teritorijos t. y. paukščiams ir dugno buveinėms svarbios teritorijos, žuvų nerštavietės ir atsiganymo zonos, teritorijos, kuriose būriuojasi ir migruoja jūros žinduoliai - ruoniai ir jūrų kiaulė.

Lietuvoje pagrindiniai impulsinio triukšmo šaltiniai – kariškių vykdyti sprogdinimai, o ateityje – triukšmai, susiję su galima jūrinės energetikos plėtra, naftos platformų statyba. Tuo metu nuolatinio žemo dažnio šaltiniai – esami intensyvios laivybos keliai.

2013-2018 m laikotarpiu vykusių dvidešimties kariškių sprogdinimų metu sukeltas garso stiprumas buvo vertinamas nuo stipraus iki labai stipraus. Taip pat buvo įvertinta, kad pavojinga garso poveikio jūros žinduoliams zona nuo sprogimo šaltinio svyruoja nuo 0,75 iki 6 km. Septyni sprogdinimai buvo įvykdyti triukšmui jautriose zonose. Tai galėjo turėti neigiamą poveikį plekšnių ir otų nerštavietėm, jauniklių sankaupom ir galimai jūros kiaulei.

Nepaisant to, kad tyrimai iki šiol nevykdyti, vertinamu laikotarpiu triukšmo tarša jūroje nepakito lyginant su 2006-2011 metais arba netgi pablogėjo dėl intensyvėjančios laivybos.

Daugiau apie triukšmo poveikį galima sužinoti šiame pranešime.