Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių naujojoje redakcijoje įtvirtintas reikalavimas tam tikras veiklos rūšis vykdantiems ūkio subjektams nuo 2021 m. sausio 1 d. turėti naują specialiąją taršos leidimo dalį „Kvapų valdymas“, kurioje nustatytos veiklos sąlygos padės efektyviau kontroliuoti nemalonių kvapų sklidimą iš įmonių teritorijų. Tačiau iki šiol tik maža dalis įmonių kreipėsi į Aplinkos apsaugos agentūrą dėl specialiosios dalies gavimo, todėl veiklos vykdytojai raginami suskubti ir teikti paraiškas jai gauti.

Aplinkos apsaugos agentūra skelbia pripažinto nereikalingu arba netinkamu (negalimu) naudoti turto viešąjį aukcioną.

Koronaviruso pandemija iššaukė plastiko gamybos ir vartojimo pokyčius bei išaugusį šių atliekų kiekį. Su COVID-19 siejami produktai, tokie kaip vienkartinės kaukės ir pirštinės, yra naujas objektas, randamas mūsų jūros pakrantėje, ir nuo šių metų yra įtrauktas į Europos pakrantes teršiančių šiukšlių sąrašą.    

Nuo šiol Nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos konvencijos (CITES) leidimus, sertifikatus ar kitus dokumentus galima pateikti elektroniniu būdu.

Kartu su kitomis aplink Baltijos jūrą išsidėsčiusiomis Europos Sąjungos šalimis, Lietuva yra atsakinga už Jūrų strategijos pagrindų direktyvos įgyvendinimą, mažinant Baltijos jūros taršą bei eutrofikaciją. Vandens telkinyje susiformavusios dumblių biomasės surinkimas yra tiesioginė priemonė, siekiant sumažinti eutrofikacijos pasekmes. Šis metodas remiasi tuo, kad iš ekosistemos pašalinant tam tikrą dumblių kiekį, bus pašalinama ne tik organinė medžiaga, bet ir dumbliuose sukaupti azoto ir fosforo junginiai.

Aplinkos apsaugos agentūra sulaukė padėkos iš VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos už bendradarbiavimą aplinkosaugos klausimais. Direkcija dėkoja už Aplinkos apsaugos agentūros iniciatyvą „Klaipėdos uostas – Žaliasis uostas“ ir tyrimus, siekiant mažinti kietųjų dalelių sklaidą uosto ir gretimose teritorijose.

Nuo 2021 m. sausio 1 d. visi nauji produktai, kuriuose yra žmogaus sveikatai kenksmingų cheminių medžiagų ir kurie parduodami naudotojams ES, turi turėti UFI kodą. UFI – tai unikalus mišinio identifikatorius, šešiolikos simbolių kodas, kurį galima pamatyti ant tam tikrų produktų, kurie gali būti kenksmingi sveikatai, pakuočių.

Sumažinti maistmedžiagių patekimą į jūros aplinką – vienas iš aplinkosauginių tikslų, siekiant geros Baltijos jūros būklės. Todėl Aplinkos apsaugos agentūra bendradarbiaudama su Klaipėdos universitetu atlieka mikrobiologinių ir biogeocheminių procesų įtakos maistmedžiagių balansui Kuršių mariose ir jų prietakai į Baltijos jūrą vertinimą. Tyrimų rezultatai leis išvengti nepagrįstų spėliojimų apie galimą marių įtaką medžiagų ir energijos srautams joje ir eutrofikacijos požymiams Baltijos jūroje bei padės rengti priemones aplinkos būklės gerinimui Kuršių mariose ir Baltijos jūros priekrantėje.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) yra paskelbusi kvietimą teikti paraiškas finansavimui gauti pagal Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo programos Aplinkos oro apsaugos 3.2.2. kryptį „projektai, susiję su ūkinėje veikloje nemetaninių lakiųjų organinių junginių (NMLOJ) išsiskyrimo mažinimo priemonių taikymu".

Valstybinio aplinkos monitoringo metu gegužės mėnesį vykdomi Kuršių marių ir Baltijos jūros makrozoobentoso tyrimai. Pastaraisiais metais pagal makrozoobentoso rodiklius – rūšių skaičių, makrobestuburių kokybės indeksą – Kuršių mariose ir Kuršių marių vandenų išplitimo Baltijos jūroje zonoje būklė nesiekė geros, nors ji gerėja. Gera jūros būklė buvo pasiekta priekrantėje ir teritorinėje jūroje.

Daugiausia nelaimingų atsitikimų įvyksta dėl netinkamo degiojo kepsninių skysčio naudojimo. Todėl siekiant apsaugoti žmonių sveikatą ir ypač labiausiai pažeidžiamas asmenų grupes – vaikus nuo šių skysčių keliamos nepriimtinos rizikos, visoje Europos Sąjungoje degiajam kepsninių skysčiui buvo nustatytas apribojimas.

Europos Sąjungoje apie 90 % vaikų iki 3 metų amžiaus naudoja vienkartines sauskelnes. Atlikus tyrimus, sauskelnėse buvo rastos tokios medžiagos kaip policikliniai aromatiniai angliavandeniliai (PAH), furanai, dioksinai, formaldehidas ir polichlorinti bifenilai (PCB). 

Dėl šalyje paskelbto karantino Aplinkos apsaugos agentūra klientus aptarnauja tik nuotoliniu būdu.

Aplinkos apsaugos agentūros direktorius Rimgaudas Špokas gegužės 21 d. išeina iš pareigų agentūroje. 

Įgyvendindama Jūrų strategijos pagrindų direktyvą, 2020 m. Aplinkos apsaugos agentūra kartu su moksliniais Lietuvos ekspertais atliko Lietuvos jūros rajono būklės ir poveikių vertinimą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas apeliacine tvarka išnagrinėjo bylą pagal UAB „Raguvilė" apeliacinį skundą dėl atrankos išvados panaikinimo ir š. m. balandžio 28 d. priėmė neskundžiamą nutarimą, kad atrankos išvada yra teisėta ir pagrįsta. 

Aplinkos apsaugos agentūra peržiūrėjo AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ išduoto taršos leidimo sąlygas, įvertino nuo gegužės 1 d. taikomus Minimalius reikalavimus dulkėtumui mažinti laikant, kraunant, vežant palaidas kietąsias medžiagas ir jais papildė leidimo sąlygas.    

Pernai Lietuvos teritorijoje oro kokybės rodikliai buvo geresni nei 2019 m. Viena iš geresnės oro kokybės priežasčių – sumažėję transporto srautai ir teršalų išmetimai dėl šalyje įvesto karantino. 

Milžiniški plastiko pakuočių, kaip atliekų, kiekiai jau keletą metų neramina aplinkos apsauga besirūpinančius žmones ir organizacijas. Kaip viena iš alternatyvų plastikui rinkoje neretai siūlomos popierinės pakuotės. Ar popierius iš tiesų mažiau kenksmingas aplinkai? Atsakymas gali nustebinti. 

Šiandien eutrofikacija – viena opiausių ir sunkiai valdomų problemų Baltijos jūros regione, kurią sukelia padidėjusios biogeninių junginių – azoto ir fosforo – koncentracijos vandenyje. Nepaisant bendrai mažėjančių biogeninių junginių apkrovų į Baltijos jūrą, apie 97 % jos ploto yra eutrofikuota. Iš Lietuvos į centrinę Baltijos jūros dalį patenkanti azoto apkrova yra vis dar beveik dvigubai didesnė nei leistina maksimali tarša, o pastaruoju dešimtmečiu stebima jos didėjimo tendencija.

Valstybinio aplinkos monitoringo 2010–2020 m. duomenys parodė, kad policiklinių aromatinių angliavandenilių junginių koncentracijos vandenyje apie 90 % mėginių buvo žemesnės nei kiekybinio įvertinimo riba, tai yra, medžiagų nebuvo aptikta. Tačiau tyrimų laikotarpiu buvo nustatyti keli aplinkos kokybės standartų vandenyje viršijimai Malkų įlankoje, ties Šventosios upės žiotimis, uoste iškasto grunto laidojimo jūroje rajone. Į aplinką policikliniai aromatiniai angliavandeniliai patenka nepilnai sudegus iškastiniam kurui ir kitai organinei medžiagai, taip pat – išgaunant, transportuojant naftos produktus.    

Žemės ūkis yra pagrindinis paviršinio vandens taršos šaltinis Lietuvoje. Siekdama greičiau sumažinti teršalų patekimą į vandens telkinius, Aplinkos apsaugos agentūra dirbamuose laukuose įrengė bandomąsias žemės ūkio taršą mažinančias inžinerines priemones: drenažo nuotėkio valdymo sistemas, sedimentacinius tvenkinėlius ir šlapynę. Gauti pirmieji tarpiniai 2020 m. tyrimų rezultatai rodo, kad šios priemonės gali efektyviai mažinti taršą ir gerinti paviršinio vandens kokybę.

Praėjusiais metais didžiuosiuose Lietuvos miestuose – Vilniuje ir Kaune – oro kokybė buvo geresnė, palyginti su 2019-aisiais. Sumažėjo kietųjų dalelių KD10 ir KD2,5, azoto dioksido, anglies monoksido, kai kurių sunkiųjų metalų, policiklinių aromatinių angliavandenilių koncentracijos aplinkos ore. Viena iš sumažėjusios oro taršos priežasčių – gyventojų mobilumo pokyčiai dėl pandemijos metu įvesto karantino. Tą atskleidė Aplinkos apsaugos agentūros vykdyti oro kokybės tyrimai Kauno ir Vilniaus aglomeracijose.

Europos Komisijai pateiktoje Lietuvos šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekio prognozių, klimato kaitos politikos ir priemonių ataskaitoje matyti, kad su planuojama politika ir priemonėmis ŠESD kiekis 2030 m. sumažės 33 procentais, palyginti su 2005-aisiais.

Lietuvoje vykdyti eksperimentiniai projektai Platelių ežere ir Kuršių mariose parodė, kad ant įrengtų auginimo sistemų dvigeldžiai moliuskai sėkmingai įsikuria ir auga, šalindami iš vandens ekosistemos azotą ir fosforą. Aplinkos apsaugos agentūra, bendradarbiaudama su Klaipėdos universiteto ekspertais, vykdo tyrimą, kuris leis įvertinti tinkamiausius dreisenų auginimo scenarijus, rizikas ir galimybes.

Aplinkos apsaugos agentūros užsakymu atliekamas žmogaus veiklos paveiktose upėse įrengtų pilotinių renatūralizavimo priemonių efektyvumo vertinimas. Juo siekiama nustatyti renatūralizavimo priemonių poveikį žmogaus pakeistos vagos morfologijos atsistatymui, biotos atsikūrimui upėje ir upės vandens fizikiniams-cheminiams rodikliams.

Aplinkos apsaugos agentūra kartu su Gamtos tyrimų centro mokslininkais šiuo metu atlieka Baltijos jūroje žiemojančių vandens paukščių tyrimus. Šiemet pirmą kartą paukščių monitoringas vykdomas ne tik nuo kranto, bet ir laivu atviroje jūroje.

Esminis dalykas siekiant pagerinti Vievio ežero ekologinę būklę – užkardyti šio ežero taršą. Šiandien Aplinkos apsaugos agentūros Hidrografinio tinklo skyriaus specialistai susitikime su Elektrėnų savivaldybės atstovais aptarė Vievio ežero taršos problematiką. 

Rengiant upių baseinų rajonų valdymo planų projektus buvo preliminariai išskirti 333 vandens telkiniai, kurių būklei poveikį daro vagų reguliavimas. Dėl šios priežasties 319 vandens telkinių nėra geros ekologinės būklės. Reguliuotoms upėms būdinga ne tik skurdi vandens telkinio bioįvairovė, bet ir dėl priežiūros stokos spartus dugno dumblėjimas bei upių vagų užaugimas pertekline vandens augmenija.   

Aplinkos apsaugos agentūros atliktas monitoringas parodė, kad Kuršių marių ir Baltijos jūros ekologinė būklė 2017–2019 metų laikotarpyje 10 vietų buvo vidutinė, 6 – bloga, o 3 – labai bloga. Tyrimai kasmet daryti 19-oje Kuršių marių ir Baltijos jūros priekrantės monitoringo vietų.

Vyriausybė priėmė nutarimą, kuriuo tobulinama cheminių medžiagų ir cheminių mišinių tvarkymo priežiūros sistema. Atskyrus ir apibrėžus atsakingų institucijų funkcijas, bus efektyviau užtikrinama daugybės pavojingųjų cheminių medžiagų ir jų turinčių gaminių sauga.    

Žuvų migracijos sąlygoms ir upių vientisumui pagerinti Aplinkos apsaugos agentūra siūlo bendrąsias ir specifines priemones.

Aplinkos apsaugos agentūros atliktas monitoringas parodė, kad ftalatai plačiai paplitę Kuršių marių ir Baltijos jūros vandenyje – per dešimtmetį iki 2020 m. koncentracijų viršijimai nustatyti visame tiriamame rajone.

Šiuo metu Lietuvoje pajudėję ledonešiai ir kylantys upių potvyniai – vis retesnis reiškinys. Dėl visuotinio perkaitimo sukeltos klimato kaitos ateityje potvyniai dažniau kils po stichinių liūčių. Aplinkos ministerija potvynių žemėlapiams tikslinti ir grėsmėms iš naujo įvertinti prašo ir visuomenės indėlio.

Remiantis Europos aplinkos agentūros duomenimis, daugiau nei pusėje Europos upių ir ežerų gera ekologinė būklė ar potencialas nepasiektas. Tam didelę įtaką turi žmogaus sukurtos dirbtinės migracijos kliūtys: užtvankos, slenksčiai bei hidroelektrinės, kurios kelia grėsmę ne tik vandens telkinių ekologinei būklei, bet ir saugomų bei retų žuvų ištekliams.

Aplinkos apsaugos agentūros Oro kokybės vertinimo skyrius kasmet vykdo nacionalinę į aplinkos orą išmetamų teršalų apskaitą, pagal direktyvos (ES) 2015/2284 (toliau - Direktyva) bei Tolimųjų Tarpvalstybinių Oro Teršalų Pernašų Konvencijos (TTOTPK) ir jos protokolų reikalavimus. Pagrindinių teršalų – azoto oksidų (NOx), smulkiųjų kietųjų dalelių (KD2,5), ne metaninių lakiųjų organinių junginių (NMLOJ), sieros dioksido (SO2), amoniako (NH3) - apskaita apima laikotarpį nuo 2005 m. iki x-2  (x yra einamieji metai).

Aplinkos apsaugos agentūros 2014-2019 m. vykdyto valstybinio aplinkos monitoringo duomenys parodė platų teršiančių medžiagų Kuršių mariose ir Baltijos jūroje paplitimą.

Dažniausiai teršiančių medžiagų koncentracijos nustatytus aplinkos kokybės standartus (AKS) vandenyje ir dugno nuosėdose viršijo centrinėje Kuršių marių dalyje ir Klaipėdos sąsiauryje.

Aplinkos apsaugos agentūra informuoja, jog vasario 22 d. šalyje labai padidėjo oro užterštumas kietosiomis dalelėmis bei azoto dioksidu. Visuose miestuose 1-2 kartus viršyta kietųjų dalelių KD10 paros ribinė vertė (50 µg/m³).

Vasario 19 d. Aplinkos apsaugos agentūros Cheminių medžiagų skyrius kartu su Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos politikos grupe surengė nuotolinį seminarą-konsultaciją „Cheminių medžiagų ir mišinių ataskaitų teikimo aktualijos“. Sulaukus didelio susidomėjimo, buvo surengtos dvi seminaro sesijos, kuriose iš viso dalyvavo daugiau nei 200 dalyvių.

Aplinkos apsaugos agentūros specialistai vasario 3 d. penkiose Klaipėdos sąsiaurio monitoringo stotyse paėmė paviršinio vandens mėginius fizikinių-cheminių rodiklių tyrimams bei išmatavo hidrometeorologinių rodiklių vertes.

Informacinės sistemos AIVIKS (IS AIVIKS) duomenų teikėjams, kurie kasmet teikia ataskaitas apie chemines medžiagas ir mišinius, parengta mokomoji medžiaga, kuri padės tinkamai vykdyti duomenų ir informacijos reikalavimus.

Aplinkos apsaugos agentūros vykdomo monitoringo metu Baltijos jūroje randamos įvairios patvarios cheminės medžiagos. Vienos iš jų – perfluorinti junginiai PFOS ir PFOA. Tai medžiagos, kurios dėl savo patvarumo anksčiau buvo plačiai naudojamos pramonėje, tačiau kartu turėjo ir neigiamą poveikį aplinkai.

Skalbiant drabužius ir kitus tekstilės gaminius, kuriuose yra nonilfenoletoksilatų (NPE), jų likučiai per nuotekas patenka į gamtą ir kelia pavojų aplinkai, o ypač – paviršiniame vandenyje gyvenantiems gyviesiems organizmams.

Aplinkos apsaugos agentūra informuoja, jog šiuo metu oro kokybė visoje Lietuvoje yra gera – nei viena iš 17 šalyje įrengtų oro kokybės tyrimų stočių nefiksuoja padidėjusių teršalų koncentracijų aplinkos ore.

Upės ypač svarbios užtikrinant tvarų ekosistemų funkcionavimą, tačiau jos yra ir vienos labiausiai nualintų ekosistemų pasaulyje. Lietuvoje upių tinklas taip pat patyrė ženklias transformacijas: dėl žmogaus veiklos, ypač dėl sausinamosios melioracijos, išlikusių natūralių vagų ilgis šiuo metu sudaro tik ~17% bendro upių ilgio.

Aplinkos apsaugos agentūra vasario 4 d. priėmė sprendimą dėl VšĮ Kauno regiono atliekų tvarkymo centro Komunalinių atliekų mechaninio – biologinio apdorojimo įrenginio (Kauno MBA) planuojamos ūkinės veiklos. Norint vykdyti šią ūkinę veiklą turi būti atliktas poveikio aplinkai vertinimas.

Aplinkos apsaugos agentūra informuoja, kad dėl šaltų orų suintensyvėjus kūrenimui šildant patalpas, miestuose fiksuojamas padidėjęs aplinkos oro užterštumas kietosiomis dalelėmis KD10 ir azoto dioksidu.

Dėl fiksuojamų sistemos veikimo sutrikimų laikinai neveikė GPAIS (Vieninga gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinė sistema) nuo 2021-02-02 10 val. ryto iki 13 val.

GPAIS pasiekiamas: https://www.gpais.eu/

Aplinkos apsaugos agentūra parengė upių baseinų rajonų (toliau – UBR) valdymo planų projektus, kuriais siekiama identifikuoti vandens telkinių ekologinės būklės problemas ir priežastis bei nustatyti priemones, kuriomis iki 2027 m. turi būti pasiekta gera visų vandens telkinių ekologinė būklė.

Primename, jog nuo 2021 sausio 1 d. mišinių importuotojams ir tolesniems naudotojams, tiekiantiems rinkai mišinius, kurie dėl žmogaus sveikatai keliamų pavojų klasifikuojami kaip pavojingi, taikoma pranešimo teikimo apsinuodijimų biurams prievolė.

Aplinkos apsaugos agentūros Cheminių medžiagų skyriaus specialistai parengė video instrukciją, kaip duomenų teikėjams prisijungti prie IS AIVIKS.

Praėjusių metų pabaigoje Aplinkos apsaugos agentūros Aplinkos tyrimų departamentas (toliau – ATD) persiakreditavo naujo standarto (LST EN ISO/IEC 17025:2018) reikalavimų atitikčiai ir gavo tai patvirtinantį akreditavimo pažymėjimą. Tai ypač reikšmingas ženklas, žymintis Agentūros veiklos kokybę ir neleidžiantis abejoti atliekamų aplinkos laboratorinių tyrimų patikimumu.

Šių metų vasario 19 d., 10 val. Aplinkos apsaugos agentūros Cheminių medžiagų skyrius kartu su Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos politikos grupe organizuoja nuotolinį seminarą – konsultaciją.

Aplinkos apsaugos agentūra, bendradarbiaudama su Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų institutu, nuo 2019 m. atlieka vertinimus, skirtus nustatyti žvejybinių dugno tralavimų poveikį Baltijos jūros dugno vientisumui. 2020 m. buvo analizuojamas žvejybos dugniniais tralais erdvinis pasiskirstymas ir intensyvumas visame Lietuvos jūros rajone 2015-2018 m., kuris atskleidė, jog dugniniais tralais kasmet žvejojo nuo 20 iki 32 laivų.

Aplinkos apsaugos agentūra informuoja, kad nuo sausio 15 d. dėl šaltų orų suintensyvėjus kūrenimui šildant patalpas, fiksuojamas aplinkos oro užterštumo kietosiomis dalelėmis (KD10) padidėjimas visuose šalies miestuose. Sausio 17 d. kietųjų dalelių KD10 koncentracija Šiauliuose, Panevėžyje, Jonavoje bei Kaune viršijo paros ribinę vertę (50 µg/m3).

Aplinkos apsaugos agentūra informuoja, jog asmenys, turintys leidimus nelaisvėje laikyti laukinius gyvūnus, kiekvienais metais iki sausio 10 d. privalo pateikti duomenis apie aptvaruose, voljeruose ar kituose statiniuose laikomus laukinius gyvūnus Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos.

Aplinkos apsaugos agentūra, kaip atsakingoji institucija poveikio aplinkai vertinimo procese, nagrinėja UAB „Nomine Consult“ parengtą UAB „Windfarm Akmenė One“ planuojamos ūkinės veiklos – iki 15 vėjo elektrinių parko Akmenės r. sav., Kruopių sen. C1 ir C3 zonoje – poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą (toliau – PAV atskaita).

Ar klimato kaitos klausimas aktualus Lietuvos gyventojams? O gal mes manome, kad klimato pokyčiai mūsų šalyje nevyksta? Siekiant išsiaiškinti visuomenės suvokimą apie klimato kaitos reiškinį, Kauno Technologijos Universitetas (KTU) atliko reprezentatyvią apklausą, kuri parodė, jog Lietuvos gyventojai klimato kaitos reiškinį pripažįsta vieningai, tačiau susirūpinimo lygis dėl jo mūsų šalyje nėra labai aukštas.

Nuo 2021 m. sausio 5 d., įsigalioja nauja teisinė prievolė – pranešimo teikimas į SCIP duomenų bazę. Šios teisinės prievolės vykdytojai – gaminių tiekėjai: gamintojai, surinkėjai, importuotojai bei platintojai.

Aplinkos apsaugos agentūra informuoja, jog nuo 2021 m. sausio 1 d. įsigalioja nauji plastiko atliekų transportavimo reikalavimai, kurie taikomi atliekų įvežimui ir išvežimui iš Europos Sąjungos (ES) bei transportavimui tarp ES šalių narių.

Aplinkos apsaugos agentūra, vykdydama Valstybinį aplinkos monitoringą, 2020 m. atliko visos Baltijos jūros priekrantės žuvų tyrimus septyniose Lietuvos priekrantės vietose. Kartu su Gamtos tyrimų centro ekspertais atlikti tyrimai parodė, jog priekrantės ekologinė būklė pagal žuvų rodiklius yra bloga.

Gruodžio 14 d. buvo priimtas Europos Komisijos reglamentas (ES) 2020/2081, dėl tatuiruočių rašalo ir ilgalaikio makiažo priemonių gamyboje naudojamų pavojingų cheminių medžiagų apribojimo, siekiant užtikrinti saugesnį tatuiravimo procesą.

Remiantis Helsinkio komisijos (HELCOM) duomenimis, beveik visa Baltijos jūra nesiekia geros būklės dėl aukštų gyvsidabrio koncentracijų gyvuosiuose organizmuose. Tai patvirtina ir Aplinkos apsaugos agentūros atliekamas Baltijos jūros monitoringas, kuris parodė, jog gyvsidabrio koncentracijos Baltijos jūros žuvų raumenyse nemažėja ir dažniausiai viršija nustatytus aplinkos kokybės standartus.

Aplinkos apsaugos agentūra informuoja, jog, gruodžio 10 d. įvykus incidentui Suomijos Olkiluoto atominėje elektrinėje, radiacinis fonas Lietuvos teritorijoje nepakitęs.

Aplinkos apsaugos agentūra informuoja, jog oro kokybės tyrimų stotis Kėdainiuose trečią parą iš eilės fiksuoja vidutinės paros kietųjų dalelių (KD10) koncentracijos ribinės vertės viršijimus. Tikėtina, jog tarša susijusi su mieste vykdomais gatvės rekonstrukcijų darbais bei pakeltąja ir vietine oro tarša.

Gruodžio 9 d. paskelbtame miesto žaliosios erdvės indekse HUGSI Lietuvos sostinė užėmė pirmą vietą Europoje ir trečią vietą visame pasaulyje. Remiantis dirbtinio intelekto technologija pagrįstu tyrimu nustatyta, jog net 62 % viso Vilniaus ploto sudaro žaliosios zonos, neskaitant žemdirbystei skirtų plotų.

Šių metų gruodžio 9 d. Aplinkos apsaugos agentūra pradėjo informacinę kampaniją, skirtą padėti įmonėms laikytis CLP reglamento VIII priedo reikalavimų. Parengta ir paskelbta informacija padės įmonėms suprasti savo prievoles, susijusias su pavojingų mišinių pateikimu rinkai, ir jų laikytis.

Naujųjų metų sutikimą sunkiai įsivaizduojame be spalvingos fejerverkų fiestos danguje. Tačiau vertėtų susimąstyti apie tai, kad pirotechnikos gaminiai gali būti pavojingi ne tik dėl savo sprogstamosios galios, bet ir dėl didelio kiekio į aplinką patenkančių cheminių medžiagų, kurios akimirksniu sukelia oro užterštumą.

Aplinkos apsaugos agentūra nuo kitų metų pradės vykdyti nuolatinį Baltijos jūrą teršiančių šiukšlių monitoringą. Šią savaitę Agentūros specialistai pritaikė monitoringo programoje numatytą metodiką ir atliko pirmuosius tyrimus. Jų metu 100 metrų ilgio Melnragės paplūdimio atkarpoje iš viso buvo aptikta 786 vnt. šiukšlių. Toks kiekis viršija siektina geros aplinkos būklės vertė – 20 vnt./100 m.

Baltijos jūra patenka į labiausiai pasaulyje užterštų jūrų penketuką. Tam didelę įtaką daro ne tik biologinės įvairovės nykimas, klimato pokyčiai, eutrofikacija ar auganti žvejybos veikla, bet ir padidėjusi jūros tarša šiukšlėmis.

Paaiškėjo galutiniai mėginių tyrimų rezultatai dėl lapkričio 14 d. Klaipėdos jūrų uosto akvatorijoje pastebėtų teršalų. Nustatyta, kad lapkričio 16 d. iš dar vieno laivo talpyklų paimti mėginiai nesutampa su paviršiniame vandenyje aptiktais teršalais. Aplinkos apsaugos agentūra atliktų tyrimų rezultatus perduos Aplinkos apsaugos departamentui, kuris vykdys tolimesnį įvykio tyrimą.

Informacinės visuomenės plėtros komitetas prie Susisiekimo ministerijos planuoja IT infrastruktūros perkėlimą į valstybinį duomenų centrą.

Aplinkos apsaugos agentūros vykdomas Baltijos jūros monitoringas atskleidžia – žmogaus ūkinė veikla turi ilgalaikį poveikį jūros aplinkai. Ir nepaisant to, jog uždraudus žalingų cheminių medžiagų naudojimą pavyksta sumažinti neigiamą poveikį gamtai, bet tokių medžiagų likučiai jūroje gali išsilaikyti ilgą laiką.

Lapkričio 14 d. gavus informaciją apie Klaipėdos jūrų uosto teritorijoje pastebėtus teršalus, Aplinkos apsaugos agentūros specialistai nuvyko į uosto akvatoriją ir paėmė paviršinio vandens mėginius bei mėginius iš penkių laivų talpyklų. Tyrimų rezultatai rodo, jog į aplinką pateko naftos produktai, o mėginiai, paimti iš laivų, nesutampa su paviršinio vandens mėginyje aptiktais teršalais.

Nuo lapkričio 1 d. įsigaliojo draudimas Europos Sąjungos rinkai tiekti drabužius ar su jais susijusius aksesuarus, avalynę ir tekstiles gaminius, kuriuose yra kancerogeninės, mutageninės arba toksiškos reprodukcijai medžiagos.

Lapkričio 13 d. Aplinkos apsaugos agentūra dalyvavo Klaipėdos miesto savivaldybės bei Klaipėdos valstybinės kolegijos organizuotame projekte „Jaunimas Klaipėdai“, kurio metu, kartu su moksleiviais bei studentais ieškojo idėjų, padėsiančių Klaipėdai tapti „Žaliuoju uostu“.

Aplinkos apsaugos agentūra, atsižvelgdama į Vyriausybės nutarimu paskelbtą karantiną visoje šalyje, nuo lapkričio 7 d. iki karantino pabaigos gyventojus aptarnaus tik nuotoliniu būdu.

Baltijos jūros dugne po II-ojo pasaulinio karo nugulė milžiniški cheminės amunicijos kiekiai, kurių sudėtyje esančios nuodingos medžiagos kelia pavojų aplinkai ir žmonių sveikatai. Viena pavojingiausių jūroje palaidotų cheminių medžiagų – baltasis fosforas.

Pramonės įmonės jau gali pradėti teikti informaciją į Europos cheminių medžiagų agentūros (ECHA) sukurtą SCIP duomenų bazę, kurioje kaupiama informacija apie gaminiuose esančias labai didelį susirūpinimą keliančias chemines medžiagas (toliau ─ SVHC).

Klaipėdos universiteto (KU) Jūros tyrimų instituto mokslininkai šiandien surengtoje spaudos konferencijoje pirmąkart viešai pristatė tyrimo „Kietųjų dalelių kiekio ir sudėties tyrimas bei kilmės nustatymas Klaipėdos mieste“ rezultatus. Aplinkos apsaugos agentūros iniciatyva, KU mokslininkų metodika buvo pritaikyta ir analizuojant Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos KLASCO teritorijos aplinkos oro kokybę.

Dėl Vilniuje paskelbto karantino spalio 29 ir lapkričio 6 dienomis planuoti vieši Aplinkos apsaugos agentūros nenaudojamo turto pardavimo aukcionai neįvyks. Juos planuojama perkelti vėlesniam laikui. Apie naujas aukcionų datas informuosime.

Dėl Vilniuje paskelbto karantino nuo šiandien, spalio 28 d., iki jo pabaigos Aplinkos apsaugos agentūra klientus aptarnaus tik nuotoliniu būdu.

Aplinkos apsaugos agentūra parengė ataskaitą apie Kuršių marių ir Baltijos jūros cheminę būklę 2019 metais. Ataskaitoje pristatomi teršiančių medžiagų vandenyje ir dugno nuosėdose tyrimai, atlikti Valstybinio aplinkos monitoringo metu. Remiantis šių tyrimų duomenimis, Baltijos jūra ir Kuršių marios neatitiko geros cheminės būklės, tačiau teršiančių medžiagų koncentracijos šių telkinių vandenyje aplinkos kokybės standartų (AKS) neviršijo.

Spalio 22 d. Aplinkos apsaugos agentūros bei kitų aplinkosaugos institucijų darbuotojai vyko iš arti apžiūrėti vieną naujausių Agentūros įgyvendintų projektų – pirmąją Lietuvoje modernią žuvų stebėjimo ir skaičiavimo įrangą.

Aplinkos apsaugos agentūra peržiūrėjo ir Europos Komisijai pateikė atnaujintą Baltijos jūros aplinkos monitoringo programą, parengtą pagal ES Jūrų strategijos pagrindų direktyvos (toliau – Jūrų direktyva, JSPD) reikalavimus. Iki šių metų spalio 15 d. tai padaryti buvo įpareigotos visos ES šalys, įskaitant ir Lietuvą. Šiuo monitoringo programos atnaujinimu siekiama įgyvendinti pagrindinį direktyvos tikslą – pagerinti jūros būklę.

Aplinkos ministerija parengė išsamų informacinį leidinį apie poveikio aplinkai vertinimą (PAV). Plačiajai visuomenei skirtas elektroninis leidinys aiškiai ir suprantamai supažindina apie tai, kaip visuomenė gali dalyvauti PAV ir atrankos dėl PAV procesuose.

2020-10-15 dėl fiksuojamų sistemos veikimo sutrikimų laikinai neveikė GPAIS (Vieninga gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinė sistema). Sistema neveikė nuo maždaug 10 val. iki 18 val.

Aplinkos apsaugos agentūra informuoja, jog šiuo metu vyksta vienas iš Potvynių direktyvos įgyvendinimo etapų – potvynių grėsmės ir rizikos žemėlapių atnaujinimas. Siekiant gauti kuo daugiau tikslių duomenų apie naujausius reljefo pasikeitimus užliejamose teritorijose, itin svarbus aktyvus gyventojų įsitraukimas, todėl Agentūra kviečia visuomenę teikti pastabas ir pasiūlymus dėl žemėlapių atnaujinimo.

Pasirodžius pranešimams apie galimai įvykusią avarinę situaciją Baltarusijos azoto gamykloje „Grodno Azot“, Aplinkos apsaugos agentūra informuoja, kad įvertinus teršalų sklaidą matuojančio modelio rezultatus ir oro kokybės tyrimų stočių (OKT) duomenis, Lietuvoje padidėjęs oro užterštumas neužfiksuotas.

Aplinkos apsaugos agentūra spalio 8 dieną atmetė bendrovės AB „Grigeo Klaipėda“ pateiktą paraišką dėl Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (TIPK) leidimo pakeitimo. Šis sprendimas buvo priimtas išanalizavus paraiškoje pateiktą informaciją, atsižvelgus į visų procese dalyvaujančių subjektų pateiktas pastabas bei įvertinus visas aplinkybes.

Aplinkos apsaugos agentūra skelbia pripažinto nereikalingu arba netinkamu (negalimu) naudoti turto viešąjį aukcioną. Su aukciono būdu parduodamo turto sąrašu galite susipažinti čia.

Žaislai „šlykštukai“ (angl. slime) dėl savo gličios konsistencijos yra ypač populiarūs ir mėgstami vaikų. Tačiau šiuose žaisluose dažnai aptinkama nuodinga cheminė medžiaga – boraksas, kuris gali būti pavojingas mūsų sveikatai.

Aplinkos apsaugos agentūra informuoja, jog šiandien, spalio 5 d., kietųjų dalelių KD10 koncentracijos viršijimai nefiksuojami nei vienoje iš 17 Lietuvoje įrengtų oro kokybės matavimo stočių. Dėl pasikeitusių meteorologinių sąlygų nuo sekmadienio, spalio 4 d., šalyje stebimas oro kokybės gerėjimas.

Aplinkos apsaugos agentūros oro kokybės matavimo stotys fiksavo padidėjusį oro užterštumą visoje Lietuvoje.

Rugsėjo 16-23 dienomis Aplinkos apsaugos agentūra, Aplinkos apsaugos departamentas bei policijos pareigūnai šalyje vykdė akciją, kurios metu buvo atliekami teršalų kiekio automobilių išmetamosiose dujose matavimai. Iš viso akcijos metu buvo patikrintos 206 transporto priemonės, iš kurių 12 automobilių viršijo nustatytus taršos reikalavimus.

Šiais metais Europos judumo savaitės šūkis – „Judumas – be jokios taršos“. Todėl rugsėjo 16–23 d. Aplinkos apsaugos agentūra ir Aplinkos apsaugos departamentas vykdys akcijas Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių regionuose, per kurias informuos vairuotojus apie alternatyvias aplinkai nekenksmingas transporto priemones ir matuos teršalų kiekį automobilių išmetamosiose dujose.

Rugsėjo 7-ą dieną pirmą kartą minime Tarptautinę švaraus oro dieną. Švarus oras ypač svarbus žmonių sveikatai bei gyvenimo kokybei, tad ši diena skirta atkreipti dėmesį į oro taršos problemą, didinti visuomenės sąmoningumą bei skatinti oro kokybę gerinančius veiksmus.

Šiandien, Europos Komisijos „REACH“ komiteto posėdžio metu, kvalifikuota balsų dauguma pritarė „REACH“ reglamento pakeitimui, kuriuo priimtas Komisijos pasiūlymas dėl švino šaudmenų naudojimo šlapžemėse ir aplink jas apribojimo.

Rugsėjo 3 d. vyks Europos Komisijos „REACH“ komiteto posėdis, kuriame bus sprendžiamas klausimas dėl švino šaudmenų naudojimo šlapžemėse teisinio reguliavimo. Siūlomu reglamento projektu norima apriboti švino ir jo junginių naudojimą lygiavamzdžių šaunamųjų ginklų šaudmenyse, medžiojant šlapžemėse arba tose vietose, iš kurių paleisti jas galėtų pasiekti. Apribojimas apimtų ir švino šaudmenų turėjimą šlapžemėse (nustatant buferinę zoną).

Liepos 22 d. Aplinkos apsaugos agentūroje buvo atliktas kokybės vadybos sistemos, atitinkančios LST EN ISO 9001:2015 standarto reikalavimus, priežiūros auditas ir pristatyta jo ataskaita. Šio audito metu nustatyta, kad Agentūros kokybės vadybos sistema ir jos dokumentacija atitinka nurodyto standarto reikalavimus.

Aplinkos apsaugos agentūra, vykdydama nuolatinį vandens telkinių būklės stebėjimą, neseniai užfiksavo intensyvaus vandens žydėjimo reiškinį Masčio ežere ir vienoje jo pakrantėje suskaičiavo 31 nuotekų vamzdį. Įtariama, jog iš 8–10 ten esančių vamzdžių galimai teka buitinės nuotekos.

Honkongo Aplinkos apsaugos departamentas informuoja, jog atsižvelgiant į Bazelio konvencijos pakeitimą, pradeda taikyti naujus atliekų importo ir eksporto reikalavimus, skirtus veiksmingai plastiko ir popieriaus atliekų kontrolei. Naujieji apribojimai žemyninėje Kinijoje pilnai įsigalios iki 2020 m. pabaigos.

Jau visai netrukus prasidės didžiausia tvaraus judėjimo kampanija pasaulyje – Europos judumo savaitė. Darnų judumą ir aplinkos tausojimą skatinanti kampanija, kaip ir kiekvienais metais, vyks rugsėjo 16–22 dienomis. Pagrindinis šių metų Europos judumo savaitės šūkis – „Judumas – be jokios taršos!“.

Paaiškėjo paskutiniai tyrimų rezultatai dėl Klaipėdos jūrų uoste įvykusio incidento. Remiantis po teršalų surinkimo ties Melnrage, Girulius, Karkle, Palanga bei Smiltyne paimtų grunto mėginių tyrimų duomenimis, naftos produktų smėlyje neaptikta.

Paaiškėjo sekmadienį Klaipėdos jūrų uoste įvykusio incidento metu į Baltijos jūrą patekusio dyzelino koncentracija. Pirmųjų mėginių, paimtų ties I ir II Melnrage rezultatai parodė, jog iškart po įvykio tarša Baltijos jūros paviršiniuose vandenyse viršijo metinę ribinę normą.

Sekmadienį įvykus incidentui Klaipėdos jūrų uoste, Aplinkos apsaugos agentūros specialistai nuvyko į įvykio vietą ir paėmė vandens mėginius, skirtus išsiliejusių naftos produktų identifikavimui bei teršalų koncentracijai nustatyti. Pirmieji atliktų tyrimų rezultatai rodo, jog incidento metu į aplinką pateko dyzelinas.

Šiandien Aplinkos apsaugos agentūra pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Klaipėdos universitetu. Šia sutartimi siekiama suderinti ir apjungti universiteto bei agentūros veiksmus sprendžiant Klaipėdos miesto aplinkos taršos problemas bei siekiant pagerinti gamtinę bei gyvenamąją aplinką Klaipėdos regione, Kuršių mariose ir Baltijos jūroje.

Šiandien Klaipėdoje įvyko pirmasis susitikimas su valstybinio jūrų uosto direkcija dėl projekto „Klaipėdos uostas – Žaliasis uostas“ veiksmų programos. Jo metu buvo aptarti pagrindiniai projekto organizavimo, administravimo bei tolesnio bendradarbiavimo klausimai.

Nuo liepos 17 d. įsigaliojo Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių bei Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių pataisos. Įsigalioję pakeitimai susiję ir su kvapų kontrolės stiprinimu.

Nuo liepos 7 d. Europos Sąjungoje pradėtas riboti ftalatų DEHP, DBP, DIBP ir BBP naudojimas tokiuose gaminiuose kaip pripučiami vandens žaislai ir čiužiniai. Nuo šiol į rinka nebus galima teikti tokių gaminių, kuriuose kiekvieno iš šių chemikalų koncentracija arba bet kurio šių ftalatų derinio koncentracija gaminyje bus lygi arba didesnė nei 0,1 % plastifikuotos medžiagos masės.

Šiandien Neries regioniniame parke vyko Bražuolės upės užtvankos demontavimo renginys – ji tapo pirmąja gamtosauginiais tikslais išardyta užtvanka Lietuvoje. Šiame reikšmingame renginyje dalyvavo ir Aplinkos apsaugos agentūros Hidrografinio tinklo skyriaus specialistai.

Praėjusią savaitę Utenoje ir Dzūkijos nacionaliniame parke pradėjo veikti dvi naujos aerozolių mėginių ėmimo stotys, skirtos galimam Astravo atominės elektrinės poveikiui vertinti. Jos papildys Lietuvos ankstyvojo radiacinio pavojaus perspėjimo sistemą, kurią šiuo metu sudaro dar 47 gama spektrometrinės matavimo stotys.

Aplinkos ministerija patvirtino naują tvarkos aprašą, pagal kurį nustatoma bendra duomenų skaičiavimo ir ataskaitų apie atliekų susidarymą ir tvarkymą teikimo Europos Komisijai tvarka ir bendrosios duomenų skaičiavimo taisyklės.

Aplinkos apsaugos agentūros mobilioji laboratorija baigė birželio 8 d. pradėtus aplinkos oro kokybės tyrimus Jonavos rajone. Pirmojoje vietovėje, Šilų kaime, dvi savaites vykdyti teršalų koncentracijų matavimai parodė, jog oro užterštumo problema egzistuoja ne tik miestuose. Antrosios tyrimų vietos, Ruklos miestelio, oro kokybės tyrimų rezultatai tik patvirtino šias išvadas.

2020 m. birželio 29 d. Aplinkos apsaugos agentūroje pristatyta ataskaita „Oro užterštumo lygio įvertinimas difuzinių ėmiklių metodu“, kuria siekta įvertinti oro kokybę Lietuvoje, palyginti gautus duomenis su 2010-2011 m. atliktų tyrimų duomenimis bei pateikti siūlymus dėl valstybinės aplinkos oro monitoringo sistemos modernizavimo galimybių.

Aplinkos apsaugos agentūra, įgyvendindama vieną iš savo 2020 m. veiklos prioritetų „Paslaugų ir procesų skaitmeninimas“, atnaujino Tarpvalstybinių atliekų vežimų leidimų dokumentų teikimo ir išdavimo procesą. Nuo šiol dokumentų, skirtų kitų šalių kompetentingoms institucijoms, siuntimas bus vykdomas paprastesne tvarka – elektroniniu paštu.

Aplinkos apsaugos agentūra liepos 2 d. Klaipėdoje vykusio eurokomisaro Virginijaus Sinkevičiaus ir Aplinkos ministro Kęstučio Mažeikos susitikimo su valstybinio jūrų uosto vadovais metu pristatė tvarios uosto veiklos idėją „Klaipėdos uostas – Žaliasis uostas“. Šią savaitę buvo keliamos diskusijos dėl konkrečių siūlomos iniciatyvos įgyvendinimo priemonių. Liepos 7 d. vykusiame valstybinio jūrų uosto plėtojimo tarybos posėdyje Aplinkos apsaugos agentūros Jūros aplinkos vertinimo skyriaus vedėja Aistė Kubiliūtė išsamiai pristatė vieną iš kertinių projekto etapų – monitoringo programą, kuri padės nusistatyti pagrindinius tikslus bei rodiklius, siekiant pagerinti Klaipėdos miesto aplinkos kokybę.

Aplinkos apsaugos agentūra paruošė išsamią ataskaitą apie 1991 m. gruodžio 12 d. Tarybos direktyvos 91/676/EEB dėl vandens apsaugos nuo taršos nitratais iš žemės ūkio šaltinių įgyvendinimą 2016–2019 m. ir pateikė Europos komisijai. Pagal šią direktyvą, nitratams jautria zona buvo priskirta visa Lietuvos teritorija. Parengtoje ataskaitoje pateikta detali informacija apie paviršinių ir požeminių  vandens telkinių vandens kokybę pagal nitratus, jos pokyčius bei veiksmų programos įgyvendinimą.

Šiandien Klaipėdoje vyko valstybinio jūrų uosto plėtojimo tarybos posėdis, skirtas uosto aplinkosaugos stiprinimo ir taršos prevencinių priemonių koordinavimo galimybėms apsvarstyti. Jo metu Aplinkos apsaugos agentūra pristatė Klaipėdos miesto aplinkos stebėsenos ir kokybės gerinimo sistemą.

Aplinkos apsaugos agentūra vakar oficialiai kreipėsi į Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkciją su pasiūlymu inicijuoti naują Klaipėdos uosto viziją „Klaipėdos uostas – Žaliasis uostas“, kviečiant prisidėti prie būtinų į aplinkosaugą nukreiptų permainų įgyvendinimo.

Šiandien Klaipėdoje vykusio Europos Komisijos nario, atsakingo už aplinką, vandenynus ir žuvininkystę, Virginijaus Sinkevičiaus ir Aplinkos ministro Kęstučio Mažeikos susitikimo su valstybinio jūrų uosto vadovais metu pristatyta Aplinkos apsaugos agentūros parengta tvaraus uosto koncepcija „Klaipėdos uostas – Žaliasis uostas“.

Pasirodžius informacijai, jog Nemune ties Gardinu gaišta žuvys, Aplinkos apsaugos agentūros ekspertai birželio 15 d. paėmė ištirti Nemuno vandens mėginius ties Alytumi ir Druskininkais, siekiant kuo skubiau įvertinti į Lietuvos teritoriją atitekančio Nemuno vandens kokybę. Tolimesniam Nemuno vandens stebėjimui, birželio 18 d. ir 22 d. paimti papildomi kontroliniai mėginiai. Remiantis šių tyrimų rezultatais, patvirtinama ankstesnių tyrimų išvada – tarša Nemune nenustatyta.  

Nuo birželio 17 dienos, atsižvelgiant į Vyriausybės sprendimą nuo šios datos atšaukti šalyje įvestą karantiną, primename, jog gyventojų aptarnavimas Aplinkos apsaugos agentūroje vyksta įprasta tvarka.

Aplinkos ministerija pakeitė cheminių medžiagų ir mišinių apskaitos tvarką ir numatė šių medžiagų bei mišinių platintojams ir tolesniems naudotojams papildomų išimčių pildant duomenų ir informacijos apskaitos suvestinę. Pakeitimai įsigalios nuo lapkričio 1 d.

Birželio 8 d. Aplinkos apsaugos agentūros mobilioji laboratorija pradėjo aplinkos oro kokybės tyrimus Jonavos rajone. Pirmoji tyrimų vieta – Šilų kaimas, kur atlikti teršalų koncentracijų matavimai. Gauti dviejų savaičių duomenys parodė, jog oro užterštumo problema, pasirodo, gali egzistuoti ne tik miestuose.

Pasirodžius informacijai, jog Nemune ties Gardinu gaišta žuvys, Aplinkos apsaugos agentūros ekspertai birželio 15 d. paėmė ištirti Nemuno vandens mėginius ties Alytumi ir Druskininkais, siekiant kuo skubiau įvertinti į Lietuvos teritoriją atitekančio Nemuno vandens kokybę. Remiantis galutiniais Nemuno vandens tyrimų rezultatais, tarša Nemune nenustatyta.

Šiandien aplinkos viceministrė Justina Grigaravičienė ir Aplinkos apsaugos agentūros direktorius Rimgaudas Špokas lankėsi Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste ir susitiko su jo naujuoju generaliniu direktoriumi Algiu Lataku.

Remiantis atliktų suspenduotų ir biogeninių medžiagų tyrimų rezultatais, padidėjusi Nemuno vandens tarša nefiksuojama. Tačiau galutiniai rezultatai paaiškės, atlikus ekotoksiškumo, sunkiųjų metalų, lakiųjų organinių junginių ir visus kitus numatytus tyrimus.

Birželio 15 d. Aplinkos apsaugos agentūros ekspertai paėmė ištirti Nemuno vandens mėginius ties Alytumi ir Druskininkais, pasirodžius informacijai, jog Nemune ties Gardinu gaišta žuvys. Atliktų pirmųjų vandens tyrimų duomenimis nustatytas sumažėjęs deguonies vandenyje kiekis, tačiau nesiekė minimalios koncentracijos ribos, t. y. deguonies trūkumas vandenyje nefiksuojamas.

Europoje populiarėjančios tatuiruočių ir ilgalaikio makiažo procedūros, kelia susirūpinimą dėl dažuose esančių cheminių medžiagų ir pigmentų poveikio žmogaus organizmui. Vis dėl to gegužės 13 d. Europos Komisijos vykusiame REACH Komiteto susitikime nepavyko priimti vieningo sprendimo dėl tatuiruočių ir ilgalaikio makiažo dažuose naudojamų pavojingų cheminių medžiagų apribojimų bei reikalavimų šias procedūras atliekantiems asmenims.

Birželio 8 d. Aplinkos apsaugos agentūros mobilioji laboratorija pradėjo aplinkos oro kokybės tyrimus Jonavos rajone. Keturių savaičių trukmės tyrimai bus atliekami dvejose vietose - Šilų kaime ir Ruklos miestelyje. Tyrimai bus atliekami po dvi savaites kiekvienoje iš šių vietovių.

Atsižvelgiant į sušvelnintas karantino režimo sąlygas, gyventojai bus aptarnaujami ne tik nuotoliniu būdu.

Kasmet birželio 5 d. minime pasaulinę aplinkos dieną. Ši diena skirta atkreipti dėmesį į globalias aplinkos prolemas, paraginti kiekvieną imtis veiksmų, tausojant ir saugojant savo aplinką nuo įvairių aplinkosaugos iššūkių, su kuriais šiandien susiduria pasaulis.

Įmonėje Orion Global Pet, Klaipėdoje, gegužės 22 d. įvykus sprogimui ir gegužės 26 d. incidentui pasikartojus, Aplinkos apsaugos agentūros laboratorijos darbuotojai kartu su Aplinkos apsaugos departamento pareigūnais, nuvykę į įvykio vietą, paėmė aplinkos oro mėginius lakiųjų organinių junginių koncentracijoms nustatyti. Dviejų dienų tyrimų rezultatai rodo, jog incidentų gamykloje metu tam tikrų lakiųjų organinių junginių koncentracijos buvo žymiai padidėjusios ar viršijo teršalams nustatytą ribinę vertę.

Kiekvieną dieną vartotojai visoje Europoje nusiperka milijoną produktų manydami, kad jie yra saugūs. Dažniausiai taip ir yra, tačiau pasitaiko atvejų, kai į rinką vis dėl to patenka produktai, kurie, yra pavojingi žmonių sveikatai ir aplinkai, pavyzdžiui, dėl savo cheminės sudėties. Europos Sąjungoje siekiama maksimaliai užtikrinti vartotojų saugumą, todėl sukurta skubaus įspėjimo apie pavojingus ne maisto produktus sistema – „Safety Gate“. Naudojantis šios sistemos duomenimis, kiekvienas ES vartotojas gali pasitikrinti, ar jo įsigytas produktas nėra iš rinkos pašalintų produktų sąraše.

2020 m. birželio 2 d. 9:00 val. kviečiame prisijungti prie Europos cheminių medžiagų agentūros organizuojamos nemokamos internetinės konferencijos, kur sužinosite, kodėl saugesnės cheminės medžiagos yra tokios svarbios žiedinei ekonomikai ir kodėl turime žinoti apie susirūpinimą keliančias chemines medžiagas gaminiuose.

Daugelyje pasaulio šalių prasidėjus Covid-19 pandemijai ir šalims įvedus griežtus kasdienio gyvenimo apribojimus, siekiant sustabdyti viruso plitimą, stebimas oro taršos sumažėjimas. Lietuvoje prasidėjus karantinui ir sulėtėjus gyvenimui, miestuose taip pat fiksuojama pagerėjusi oro kokybė.

Šiandien Aplinkos apsaugos agentūra, bendradarbiaujant su Klaipėdos universitetu, pradėjo Klaipėdos jūrų uosto taršos kompleksinį tyrimą. Šių tyrimų tikslas – išanalizuoti ant paviršių nusėdančių kietųjų dalelių kiekius, sudėtį ir teršalų galimą kilmę, siekiant įvertinti Klaipėdos jūrų uosto teritorijoje išsiskiriančių teršalų sklaidą ir įtaką oro kokybei.

Gegužės 22 d. buvo gautas pranešimas, jog įmonėje „Orion Global Pet“ įvyko sprogimas. Kartu su Aplinkos apsaugos departamento pareigūnais nuvykę į įvykio vietą Aplinkos apsaugos agentūros specialistai paėmė aplinkos oro mėginius lakiųjų organinių junginių koncentracijai nustatyti.

Aplinkos ministerija parengė minimalių reikalavimų dulkėtumui mažinti laikant, kraunant, vežant birias kietąsias medžiagas projektą.

Neabejotinai kiekvienas iš mūsų esame susidūrę su perfluoralkilintomis ir polifluoralkilintomis medžiagomis  (PFAS). Jos yra naudojamos daugelyje plataus kasdienio vartojimo gaminiuose, suteikdamos jiems įvairių naudingų savybių, dėl ko mūsų buitis tampa lengvesnė ir paprastesnė. Tačiau PFAS yra itin patvarios medžiagos, kurios kaupiasi aplinkoje, o kai kurios iš jų – ir mūsų organizmuose. Dėl tokių savo ypatybių PFAS dažnai vadinamos amžinomis cheminėmis medžiagomis.

Gegužės 19 d. Aplinkos apsaugos agentūra priėmė sprendimą išduoti Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą (TIPK leidimas) UAB „Vilniaus kogeneracinė jėgainė“ eksploatuoti kogeneracinę jėgainę, esančią Jočionių g. 13, Vilnius. Planuojama vykdyti veikla – nepavojingų po rūšiavimo likusių netinkamų perdirbimui komunalinių atliekų ir biokuro deginimas.

Gegužės 16 d. yra minima Pasaulinė žuvų migracijos diena. Šią dieną daugelyje pasaulio šalių organizuojami renginiai, kuriais siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į migruojančių žuvų išnykimo grėsmę bei tuo pačiu į blogėjančią vandens ekosistemų būklę.

Gerokai įsibėgėjęs pavasaris ir gražūs orai reiškia, jog iškylavimo gamtoje ir grilio sezonas sugrįžta. Kepsninėms naudojami degieji skysčiai palengvina medžio anglių ar laužo uždegimą, tačiau neatsargus jų naudojimas gali sukelti pavojų žmogaus sveikatai ar net gyvybei.

Nuo birželio 8 d. Aplinkos apsaugos agentūra vykdys keturių savaičių tyrimus Jonavos rajone – bus atliekami oro užterštumo matavimai, papildomai naudojantis mobilia laboratorija. Toks sprendimas priimtas, atsižvelgiant į Jonavos rajono savivaldybės prašymą suteikti ekspertinę pagalbą, jai siekiant atnaujinti savivaldybės lygmens aplinkos oro monitoringo programą.

Šiandien Vyriausybė pritarė siūlymui optimizuoti dviejų institucijų atliekamas funkcijas. Nuo 2021 m. sausio 1 d. Aplinkos apsaugos agentūra radiologinio monitoringo funkcijas perduoda Radiacinės saugos centrui.

Šiuo metu alergiškų žmonių yra daugiau nei kada nors anksčiau. Alergines reakcijas gali sukelti ne tik natūralioje aplinkoje esantys alergenai, pavyzdžiui, žiedadulkės, augalai ir maisto produktai, bet ir kai kurios dirbtinės cheminės medžiagos.

Bazelio konvencijos Plastiko atliekų partnerystės grupė skelbia tarptautinį nuotraukų konkursą, kurio tikslas – atkreipti dėmesį į pasaulinę plastiko atliekų krizę, didinti visuomenės švietimą ir sąmoningumą šia tema. Konkurso metu norima akcentuoti ne vien tik plastiko atliekų problemą, bet ir galimus būdus jai spręsti, padarytą pažangą, iššūkius bei galimybes.

Balandžio 19 d. Ukrainos atsakingosios institucijos informavo, kad toliau tęsiami gaisro gesinimo darbai bei imamasi visų įmanomų priemonių, kad būtų užkirstas kelias esamiems gaisrams plisti bei naujiems gaisrų židiniams atsirasti, skelbia Radiacinės saugos centras. Atitinkamai Aplinkos apsaugos agentūra ir toliau stebi radiacinio fono pakitimus Lietuvos teritorijoje ir teikia galimos taršos pernašos krypties modeliavimus.

Balandžio 16 d. dėl stiprių vėjo gūsių, gaisrai Černobylio zonos teritorijoje atsinaujino, praneša Radiacinės saugos centras. Aplinkos apsaugos agentūros valdomos radiacinio monitoringo ir ankstyvojo perspėjimo stočių duomenimis, nuo vakar radiacinis fonas visoje Lietuvoje yra nepakitęs.

Pagal balandžio 15 d. Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos sekretoriatui (JT BKKK) pateiktą Lietuvos nacionalinę šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitos ataskaitą, 2018 m. Lietuvoje į atmosferą buvo išmesta 20,3 mln. tonų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) – apie 1,7 proc. mažiau nei 2017 m.

Informuojame, jog, Lietuvos teritorijoje nuolat veikiančių Aplinkos apsaugos agentūros valdomų radiacinio monitoringo ir ankstyvojo perspėjimo stočių duomenimis, nuo gaisrų Černobylio atominės elektrinės zonoje pradžios, radiacinis fonas Lietuvoje nepakitęs.

Atsižvelgiant į Vyriausybės nutarimą pratęsti karantino laikotarpį iki balandžio 27 d., Aplinkos apsaugos agentūroje darbas ir gyventojų aptarnavimas ir toliau bus vykdomas nuotoliniu būdu iki karantino laikotarpio pabaigos.

Aplinkos apsaugos agentūra stebi ne tik oro kokybę, bet ir radiacinio fono pakitimus. Naudodama pažangią automatizuotą jonizuojančios spinduliuotės gama dozės galios matavimo sistemą, ji užtikrina nepertraukiamą radiacinio fono duomenų stebėjimą Lietuvoje. Nepaisant praeitą savaitę Ukrainoje kilusio gaisro miškingoje zonoje aplink 1986-aisiais sprogusį Černobylio atominės elektrinės reaktorių, Lietuvoje radiacinis fonas išlieka nepakitęs.

Sveikiname su Šv. Velykomis!

Nors šiemet gražiausia pavasario šventė yra kiek neįprasta, tačiau, svarbiausia, viltingai žvelgti į ateitį. Linkime pavasarinio džiaugsmo, šilumos ir artumo jūsų namams. Būkite įkvėpti naujų idėjų ir turėkite jėgų naujiems prasmingiems darbams.

Siekdama įgyvendinti vieną iš pagrindinių politikos siekių - apsaugoti aplinką nuo taršos plastiku ir skatinti žiedinės ekonomikos augimą, Europos Sąjunga priėmė strategiją, pagal kurią visos ES rinkoje esančios plastikinės pakuotės iki 2030 m. turėtų tapti perdirbamos bei būtų sumažintas vienkartinių plastikų naudojimas. Atsižvelgiant į tai, Europos cheminių medžiagų agentūra (ECHA) pasiūlė plačiu mastu apriboti sąmoningą mikroplastiko naudojimą ES / EEE rinkai pateikiamuose gaminiuose, siekiant išvengti arba sumažinti jo patekimą į aplinką.

Nuo š. m. lapkričio 1 d.  laboratorijos turės turėti leidimą ėminių ėmimui arba būti akredituotos šiai veiklai. Šie nauji reikalavimai įvedami 2020 m. sausio 28 d. pasikeitus Aplinkos monitoringo įstatymui, nustatančiam leidimų atlikti taršos šaltinių išmetamų į aplinką teršalų ir teršalų aplinkos elementuose (ore, vandenyje, dirvožemyje) laboratorinius tyrimus ir matavimus išdavimą, atnaujinimą, sustabdymą ar panaikinimą.

Europos Komisija paskelbė viešąją konsultaciją ir kviečia visus gyventojus bei valdžios institucijas, verslo ir akademinę bendruomenes, nevyriausybines ir kt. organizacijas pateikti savo nuomonę apie ES siekį padidinti kovos su klimato kaita užmojus iki 2030 m. ir siūlymus, kaip tai įgyvendinti.

Aplinkos apsaugos agentūra dėl šalyje paskelbto karantino nuo 2020 m. kovo 16 d. laikinai neatlieka laboratorijų, turinčių leidimą atlikti taršos šaltinių išmetamų į aplinką teršalų ir teršalų aplinkos elementuose matavimus ir tyrimus, veiklos patikrinimų. 2020 m. veiklos patikrinimų plane numatytos laboratorijos bus tikrinamos karantino laikotarpiui pasibaigus, patikrinimo datą suderinant su laboratorija.

2020 m. kovo 17 d. Europos cheminių medžiagų agentūra (ECHA) suorganizavo praktinį internetinį seminarą „SCIP duomenų bazės prototipo pristatymas“, skirtą įmonėms, tiekiančioms į Europos Sąjungos rinką gaminius, savo sudėtyje turinčius pavojingų medžiagų. Šios įmonės privalės teikti informaciją į SCIP duomenų bazę nuo 2021 m. sausio 5 d. Seminaro įrašas skelbiamas viešai ir prieinamas visiems.

Prasidėjus padangų keitimo sezonui, gamtoje randamos krūvos išmestų padangų ir kitų automobilinių atliekų. Todėl primename, kokiu būdu gyventojai šias atliekas gali priduoti nemokamai.

Lietuvos statistikos departamentas kviečia naudotis COVID-19 pandemijai skirtu interaktyviu žemėlapių rinkiniu, kuriame teikiama oficiali informacija realiu laiku.

Didėjant COVID-19 pandemijai išaugo dezinfekavimo priemonių poreikis. Siekiant padidinti šių priemonių gamybą ir tiekimą rinkai, ES kompetentingos institucijos taiko nuo reikalavimų biocidiniams produktams leidžiančią nukrypti nuostatą.

Aplinkos apsaugos agentūra nuo kovo 24 d. fiksuoja kietųjų dalelių KD10 ir KD2,5 koncentracijos padidėjimą visuose miestuose. Kovo 26 d. kietųjų dalelių KD10 koncentracija Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje ir Kėdainiuose vėl viršijo paros ribinę vertę (50 µg/m3).

Atsižvelgiant į Vyriausybės nutarimą pratęsti karantino laikotarpį, Aplinkos apsaugos agentūroje darbas ir gyventojų aptarnavimas ir toliau bus vykdomas nuotoliniu būdu iki karantino laikotarpio pabaigos.  

Primename, jog prašymus, pranešimus ir kitus dokumentus galima pateikti elektroniniu paštu aaa@aaa.am.lt.

Aplinkos apsaugos agentūros informacijos telefonai: 8 682 72171 arba 8 682 48499.

Į Aplinkos apsaugos agentūros specialistus prašome kreiptis jų elektroniniu paštu.

EUCLEF – tai nauja Europos Cheminių medžiagų agentūros (ECHA) siūloma internetinė paslauga, suteikianti įmonėms nemokamą prieigą prie ES cheminių medžiagų teisės aktų, įskaitant aplinkos, darbuotojų sveikatos ir saugos, gaminių kontrolės ir daugelio kitų teisės aktų rinkinius.

Aplinkos ministerija, kaip institucija, kuri įgaliota koordinuoti valstybės ir savivaldybių institucijų veiklą atliekų tvarkymo srityje, parengė rekomendacijas dėl komunalinių atliekų tvarkymo COVID-19 (koronavirusinės infekcijos) plitimo grėsmės laikotarpiu.

Aplinkos apsaugos agentūra informuoja, jog iki nustatyto karantino laikotarpio pabaigos, leidimai/sprendimai (pvz., taršos ar taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (TIPK) leidimai, leidimai laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus, saugomų rūšių ir laukinių gyvūnų naudojimo leidimai, leidimai vykdyti grunto kasimo ir šalinimo darbus jūrų ir jūsų uosto akvatorijoje ir kt.) bus išduodami elektroniniu būdu, t. y. pasirašomi elektroniniu parašu ir išsiunčiami klientams elektroniniu paštu arba per e. pristatymo sistemą (elektroninės siuntos).
Dokumentai leidimams išduoti ir/ar pakeisti pasirašyti ir skenuoti arba pasirašyti el. parašu teikiami Aplinkos apsaugos agentūrai elektroniniu paštu aaa@aaa.lt.

Visoje šalyje paskelbus karantiną, natūraliai sumažėjo transporto srautai, o tai turi tiesioginę įtaką mūsų miestų oro kokybei. Pastarosiomis dienomis Aplinkos apsaugos agentūros oro kokybės tyrimų stotys visoje Lietuvoje rodo, kad užterštumas yra žemas arba labai žemas. Bendra oro kokybė miestuose yra geresnė nei įprastai kovo mėnesį.

Kadangi pagal esamą teisinį reglamentavimą taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (TIPK) leidimų ir taršos leidimų išdavimas yra galimas tik popierinių dokumentų forma, Aplinkos apsaugos agentūroje iki nustatyto karantino laikotarpio pabaigos atidedamas TIPK ir taršos leidimų paraiškų priėmimas, TIPK ir taršos leidimų išdavimas ir/ ar pakeitimas.

Aplinkos apsaugos agentūra, atsižvelgdama į Vyriausybės nutarimu paskelbtą karantiną visoje šalyje, nuo kovo 16 d. iki kovo 30 d. gyventojus aptarnaus tik nuotoliniu būdu.

Prašymus, pranešimus ir kitus dokumentus bus galima pateikti elektroniniu paštu aaa@aaa.am.lt.

Aplinkos apsaugos agentūros informacijos telefonai: 8 682 72171 arba 8 682 48499.

Į Aplinkos apsaugos agentūros specialistus prašom kreiptis jų elektroniniu paštu.

Kovo 13 dieną Aplinkos apsaugos agentūroje vyko susitikimas su Klaipėdos universiteto prorektoriumi dr. Dariumi Dauniu ir Jūros tyrimų instituto ekspertais, siekiant suderinti instituto ir agentūros veiksmus sprendžiant Baltijos jūros eutrofikacijos problemą.

Svarbi informacija žemės savininkams, norintiems tvarkyti jų teritorijoje esančių vandens telkinių pakrantes: kovo 15 dieną įsigalios draudimas atlikti vandens telkinių tvarkymo darbus.

Aplinkos apsaugos agentūros bendruomenė sveikina Lietuvą su jubiliejine Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena. Su laisvės gimtadieniu, Lietuva!

VAIZDO SVEIKINIMAS.

Kaip Baltijos jūrą veikia žmogaus veiklos keliamas triukšmas? Triukšmas – tai įvairaus pobūdžio nepageidaujamas arba žalingas išorinis garsas. Triukšmas girdimas ir juntamas ne tik mūsų gyvenamojoje aplinkoje, bet ir po vandeniu.

Jūrą teršiančios šiukšlės aptinkamos jūros pakrantėje, plaukioja vandens paviršiuje ar nusėda ant jūros dugno. Tarša šiukšlėmis sukelia neigiamas pasekmes tiek žmogui, tiek aplinkai. Šiukšlėmis užteršti paplūdimiai mažiau patrauklūs turistams, dėl to patiriami ekonominiai nuostoliai.

Žiemojantys jūriniai paukščiai – tai dar viena sritis, pagal kurią vertinama Baltijos jūros būklė. Ties Lietuvos krantais Baltijos jūroje žiemojantys jūros paukščiai – ypač mobilūs jūros ekosistemos plėšrūnai, kurių dauguma peri plačiai pasklidę atokiose perimvietėse šiaurėje, o žiemoti dažniausiai susirenka į gausias sankaupas jūriniuose vandenyse.

Sukurta mobilioji programėlė, kuri leis patikrinti dominantį gaminį ir sužinoti, ar jame nėra sveikatai ir aplinkai pavojingų medžiagų.

Kokia yra Baltijos jūros žuvų išteklių būklė? Žuvų išteklių būklė  labai svarbi atliekant bendrą Baltijos jūros būklės vertinimą. Svarbiausios tiriamos žuvų rūšys yra menkės, strimelės, brėtlingiai, plekšnės, lašišos, šlakiai. Vertinamas jų kiekis, neršiančių išteklių biomasė, amžinė ir dydžių struktūra ir kiti rodikliai. Vertinamuoju 2012-2017 m. laikotarpiu komerciniams tikslams naudojamų žuvų – strimelių ir brėtlingių – išteklių būklė buvo gera, o menkių išliko bloga ir netgi dar pablogėjo palyginti su ankstesniu 2006-2011 metų laikotarpiu.

Kokia yra dabartinė Nemuno būklė ir kas daro jai didžiausią įtaką? Nemuno upės ir Kuršių marių ekologinė būklė pilnai buvo įvertinta 2010-2013 metais, kai buvo rengiami antrieji upių baseinų rajonų valdymo planai 2016-2021 m. laikotarpiui. Tuomet būklė įvertinta visapusiškai, įtraukiant ne tik medžiagų koncentracijas vandenyje, bet ir biologinių kokybės elementų vertes.

Kokia yra Baltijos jūros būklė pagal eutrofikacijos mastą? Eutrofikacija – tai vandens telkinio biologinio produktyvumo augimas dėl padidėjusios maistingųjų medžiagų – azoto ir fosforo junginių – prietakos. Vandens „žydėjimas“ – labiausiai matomas eutrofikacijos požymis. Dėl eutrofikacijos stebimi ir kiti neigiami pokyčiai: didėjant dumblių masei paviršiniame sluoksnyje, sumažėja vandens skaidrumas, į gilesnius sluoksnius nebeprasiskverbia saulės šviesa, mažėja biologinė įvairovė, nyksta žuvų nerštavietės ir mažėja žuvų ištekliai.

Kokia yra Baltijos jūros būklė, vertinant cheminę taršą? Baltijos jūra yra gana uždara, žemos temperatūros, o vandenys atsinaujina kas 25-30 metų, todėl patekę teršalai aplinkoje skyla lėtai, ilgiau išlieka aplinkoje, kaupiasi ne tik vandenyje, grunte, bet ir gyvuosiuose organizmuose, kuriuos vėliau žmonės vartoja maistui.

Vasario 27 dieną Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmuose vyko seminaras „Cheminių medžiagų rizikos valdymo aktualijos tiekėjams ir naudotojams“, skirtas chemijos pramonės įmonėms, kurios naudoja chemines medžiagas produktų gamybai arba mišinių ruošimui. Seminare dalyvavo daugiau nei 40 įmonių atstovų.

Aplinkos apsaugos agentūra, kartu su moksliniais ekspertais, atliko išsamų Baltijos jūros aplinkos būklės vertinimą, kuriame analizuotas 2012-2017 metų laikotarpis. Tarp vertintų poveikių buvo ir žvejyba dugniniais tralais. Tad koks jos poveikis Baltijos jūros dugnui?

Atkreipiame dėmesį, kad nuo vasario 8 d. įsigaliojo nauja Cheminių medžiagų ir cheminių mišinių įstatymo redakcija.

Aplinkos apsaugos agentūra, kartu su moksliniais ekspertais, atliko išsamų Baltijos jūros aplinkos būklės vertinimą, kuriame analizuotas 2012-2017 metų laikotarpis. Atliktas vertinimas apima hidrologinių sąlygų (vandens temperatūros, druskingumo) apžvalgą, taršą maistingosiomis medžiagomis ir eutrofikacijos pokyčius, cheminių teršalų koncentracijas, žuvų išteklių būklę ir žvejybos poveikį rūšims ir buveinėms, žiemojančių paukščių ir jūrinių žinduolių populiacijas, invazinių rūšių paplitimą ir kitus svarbius rodiklius.

Nuo 2021 m. sausio 5 d. įmonės, tiekiančios į ES rinką gaminį, kuriame yra labai didelį susirūpinimą kelianti cheminė medžiaga, o jos koncentracija gaminyje didesnė nei 0,1 proc. gaminio masės, privalės pateikti pranešimą į SCIP duomenų bazę. SCIP (Substances of Concern In articles as such or in complex objects Products) duomenų bazė – tai susirūpinimą keliančių medžiagų esančių, gaminiuose ar sudėtiniuose produktuose, duomenų bazė. Jos tikslas – skatinti labai didelį susirūpinimą keliančių medžiagų pakeitimą saugesnėmis alternatyvomis ir perėjimą prie žiedinės ekonomikos.

Jeigu esate įmonė, tiekianti gaminius į Europos Sąjungos rinką, išsiaiškinkite, ar Jums nuo 2021 m. sausio 5 d. bus taikomas teisinis įpareigojimas teikti pranešimą į Europos cheminių medžiagų agentūros (ECHA) SCIP duomenų bazę. Pranešimą privalės teikti tos įmonės, kurių gaminiuose, tiekiamuose į ES rinką, yra labai didelį susirūpinimą kelianti cheminė medžiaga, o jos koncentracija gaminyje didesnė nei 0,1 % gaminio masės.

Vasario 18 d., antradienį, Aplinkos apsaugos agentūra organizavo seminarą  „Lietuvos Baltijos jūros aplinkos apsaugos valdymas: galutinis atnaujintas būklės vertinimas“, kuris vyko Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų institute. Seminaras skirtas pristatyti ir su visuomene bei suinteresuotomis institucijomis aptarti gautus tyrimų rezultatus apie cheminę taršą Lietuvos jūrinėje aplinkoje ir biotoje, maistmedžiagių prietaką ir eutrofikacijos reiškinius Lietuvos jūrinėje teritorijoje, paplūdimius ir jūrą teršiančias šiukšles, pastebėtas nevietines rūšis, povandeninio triukšmo poveikį, žvejybos poveikį bioįvairovei, žuvų išteklių būklę.

Aplinkos apsaugos agentūra, būdama atsakinga už valstybinį aplinkos monitoringą ir siekdama užtikrinti aukščiausią tyrimų ir jų vertinimo kokybę, ėmėsi iniciatyvos po vienu skėčiu suburti visas Lietuvoje veikiančias akredituotas laboratorijas ir mokslininkus, kad daugėjant situacijų, kai būtina skubiai reaguoti ir priimti sprendimus, vyktų sklandus bendradarbiavimas.

Pastarojo meto įvykiai atkreipė visuomenės ir politikų dėmesį į Kuršių marių ir Baltijos jūros būklę. Anksčiau žiniasklaidoje nematyti tyrimų duomenys apie skirtingo pobūdžio teršalų kiekius vandenyje sukėlė klausimų, ar dedama pakankamai pastangų siekiant pagerinti strateginio mūsų valstybės vandens telkinio būklę. Baltijos jūros monitoringą atliekanti Aplinkos apsaugos agentūra džiaugiasi, kad informacijos sklaida padėjo iškelti šio klausimo aktualumą tiek politikos formuotojų, tiek žmonių akyse.

Vasario 7 dieną, penktadienį, Aplinkos apsaugos agentūroje vyko susitikimas su Lietuvos vartotojų organizacijų aljanso viceprezidentu Kęstučiu Kupšiu, kuriame aptartas aplinkos oro kokybės tyrimų išplėtimas, panaudojant difuzinius ėmiklius.

Oro užterštumas išlieka didžiausia grėsme Europos gyventojų sveikatai, kasmet turinčia įtakos daugiau nei 400 tūkst. priešlaikinių mirčių, teigiama Europos aplinkos agentūros ataskaitoje „Europos aplinka. Būklė ir raidos perspektyvos 2020 m.“ (SOER 2020). Lietuvoje dėl oro užterštumo kietosiomis dalelėmis KD2,5 priešlaikinių mirčių skaičius kasmet siekia apie
3 tūkstančius.

Vasario 6 dieną Krokuvoje, Lenkijoje, prasidėjo tarptautiniai kietųjų dalelių KD2,5 bei KD10 palyginamieji matavimai, kuriuose dalyvauja Aplinkos apsaugos agentūros Aplinkos tyrimų departamento Mėginių ėmimo ir operatyvinių matavimų skyriaus darbuotojai, atsakingi už aplinkos oro kokybės matavimus Lietuvoje.

Reaguodami į „Kauno dienoje“ bei dienraštyje „Klaipėda“ pasirodžiusį straipsnį „Į Kuršių marias teka nuodų lavina“, norime paneigti kai kurią jame pateiktą informaciją.

Sausio 30 d. Vilniuje, Aplinkos ministerijoje, vyko Aplinkos apsaugos agentūros organizuotas seminaras „Duomenų ir informacijos apie chemines medžiagas ir preparatus bei ataskaitų apie fluorintas šiltnamio efektą sukeliančias dujas teikimas Aplinkos apsaugos agentūrai, naudojant informacinę sistemą „AIVIKS“.

Sulaukus Kazlų Rūdos gyventojų skundų apie iš IKEA gamyklos teritorijos sklindančius nemalonius kvapus, Aplinkos apsaugos agentūros direktorius Rimgaudas Špokas, Taršos prevencijos departamento direktorė Milda Račienė ir Taršos integruotos prevencijos ir poveikio aplinkai vertinimo skyriaus vedėja Živilė Vainienė nuvyko susitikti su įmonės atstovais ir aptarti, kokių priemonių bus imtasi mažinant medienos džiovinimo proceso metu išsiskiriančią taršą.

Aplinkos apsaugos agentūra, vadovaudamasi Vandenų srities plėtros 2017–2023 metų programos įgyvendinimo veiksmų planu, inventorizavo užtvankas, kurios avarijų atveju gali sukelti reikšmingas neigiamas pasekmes žmonių sveikatai, aplinkai, kultūros paveldui ar ekonominei veiklai.

2019-ųjų metų pabaigoje Vyriausybė priėmė ambicingą energetikos ir klimato veiksmų planą, pagal kurį Lietuva iki 2030 metų turėtų pasiekti, kad 45 proc. šalyje suvartojamos energijos būtų pagaminta iš atsinaujinančių išteklių.

Sausio 28 dieną, antradienį, Aplinkos apsaugos agentūros direktorius Rimgaudas Špokas dalyvavo Darbuotojų saugos ir sveikatos vadovų klubo sesijoje, kurioje skaitė pranešimą apie aplinkosaugą kaip kultūros dalį. Sesijoje dalyvavo tokių įmonių kaip „IKEA“, „Circle K“, „Philip Morris“, „Achema“, „Termofisher Scientific“ atstovai.

Aplinkos apsaugos departamento užsakymu Aplinkos apsaugos agentūra ištyrė UAB „Vilniaus vandenys“ nuotekų ir paviršinio vandens Neryje mėginius. Vanduo tyrimams buvo paimtas iš nuotekų išleistuvo po valymo į Nerį, iš nuotekų kanalo po valymo prieš įtekant į Nerį (100 m), taip pat pačių nuotekų prieš valymą.

Aplinkos apsaugos agentūra skelbia II-ąją Baltijos jūros aplinkos būklės vertinimo ataskaitą, kurioje įvertinta, kaip kito jūros būklė palyginti su ankstesniu 2006-2011 metų laikotarpiu, kokios yra blogėjimo priežastys.

Sausio 22-osios, trečiadienio naktį, po gautos informacijos apie galimai nuotekomis teršiamą bevardį upelį Kėdainių pramoniniame rajone, Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai surengė naktinę upelio vagos, kylančios aukštyn nuo Šerkšnio upelio, apžiūrą, per kurią rastas nedeklaruotas bendrovės „Nordic sugar Kėdainiai“ nuotekų išleistuvas su tekančiomis nuotekomis. Operacijoje dalyvavo ir Aplinkos apsaugos agentūros specialistas, kuris paėmė vandens mėginius laboratoriniams tyrimams.

Jūsų patogumui Aplinkos apsaugos agentūra pateikia glaustą teisės aktų suvestinę, kurioje rasite paviršinių vandens telkinių ir jų pakrančių tvarkymo reikalavimus ir galėsite pasitikrinti, ar jūsų planuojamiems darbams būtina gauti leidimus, teikti pranešimus ir projektus.

Aplinkos apsaugos agentūros Cheminių medžiagų ir Klimato kaitos skyriai organizuoja seminarą „Duomenų ir informacijos apie chemines medžiagas ir preparatus (mišinius) bei ataskaitų apie fluorintas šiltnamio efektą sukeliančias dujas teikimas Aplinkos apsaugos agentūrai, naudojant informacinę sistemą „AIVIKS“.

Aplinkos apsaugos agentūros direktorius Rimgaudas Špokas pritaria sausio 15 dieną, trečiadienį, pasirodžiusioms LR Specialiųjų tyrimų tarnybos išvadoms, jog taršos leidimų išdavimo tvarka turi spragų ir specialistams neduodama užtektinai laiko susipažinti su dokumentais.

Siekiant įvertinti „Grigeo Klaipėda“ galimai leistų nevalytų nuotekų poveikį Kuršių marių ir Baltijos jūros aplinkai, buvo įvertintos daugiametės maistingųjų medžiagų – bendrojo azoto ir fosforo – ir pavojingų medžiagų koncentracijų pasiskirstymo tendencijos Klaipėdos sąsiauryje, ties „Klaipėdos vanduo“ išleistuvu.

Atkreipiame dėmesį, jog žiniasklaidoje pasirodė tikrovės neatitinkančių kaltinimų Aplinkos apsaugos agentūrai dėl AB „Grigeo Klaipėda“ suteikto taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (TIPK) leidimo, esą Agentūra žinojo apie nelegalią bendrovės nuotekų išleidimo schemą.

AB „Grigeo“ atsakė į Aplinkos apsaugos agentūros kreipimąsi dėl laikino Europos Sąjungos ekologinio ženklo naudojimo stabdymo, kol bus atliekamas patikrinimas, ar įmonės gaminama minkštojo popieriaus produkcija atitinka ES ekologinio ženklo reglamente nustatytus reikalavimus.

Sausio 13 d. Vilniuje, Aplinkos ministerijoje, vyko Aplinkos apsaugos agentūros organizuotas seminaras „Lietuvos Baltijos jūros aplinkos apsaugos valdymas: atnaujintas būklės vertinimas“. Seminaras skirtas aptarti Lietuvos jūros rajono aplinkos būklę ir aplinkos apsaugos tikslus, taip pat įvertinti ūkinės veiklos ir kitus susijusius poveikius, tokius kaip eutrofikacija, tarša pavojingomis medžiagomis, laivyba ir žuvininkystė.

Sausio 14 dieną, antradienį, Aplinkos apsaugos agentūra kreipėsi į akcinę bendrovę „Grigeo“, kad būtų laikinai stabdomas įmonėje gaminamų minkštojo popieriaus produktų ženklinimas Europos Sąjungos ekologiniu ženklu (EU Ecolabel).

Sausio 9 dieną, ketvirtadienį, Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai, kartu su Aplinkos apsaugos agentūros specialistais, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento bei policijos pareigūnais atliko neplaninį UAB „Ūrus“ ir Ko veiklavietės patikrinimą Dičiūnų kaime, Utenos rajone.

Sausio 7 dieną, antradienį, prokuratūra paskelbė pradėjusi ikiteisminį tyrimą įtariant, jog gofruotą popierių ir kartoną gaminanti bendrovė „Grigeo Klaipėda“ buvo įrengusi vamzdį, kuriuo apeidamos valymo įrenginius nevalytos nuotekos patekdavo tiesiai į Kuršių marias. Iškilo klausimas, ar pagrįstai dalis šiai įmonių grupei priklausančių įmonių produktų yra ženklinami Europos Sąjungos ekologiniu ženklu (EU Ecolabel).

Aplinkos apsaugos agentūra praneša, kad atlieka taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo, išduoto AB „Grigeo Klaipėda“, sąlygų peržiūrą. Peržiūra atliekama gavus informaciją apie aplinkosauginius pažeidimus dėl galimai įmonės vykdyto neteisėto nuotekų išleidimo į Kuršių marias.

Informuojame, kad šiuo metu dėl sistemos sutrikimo neveikia:

1. a)  įrodančių dokumentų išrašymas atliekų tvarkytojams, įrašytiems į Turinčių teisę išrašyti gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus atliekų tvarkytojų sąrašą, kurie nebetinkamas naudoti padangas perdirba R3 būdu.
b) įrodančių dokumentų išrašymas atliekų eksportuotojams, kurie eksportuoja atliekas iš kitų ūkio subjektų aikštelių.
c) įrodančių dokumentų išrašymas atliekų surinkėjams už savo reikmėms sunaudotas pakuočių atliekas.
d) įrodančių dokumentų išrašymas naudotojams (rūšiuotojams), kurie išrašo įrodantį dokumentą atliekų surinkėjui, kai pakuočių atliekos 15 kodu buvo perduotos naudotojui (rūšiuotojui) tik laikymui.

Aplinkos apsaugos agentūra skelbia savo misiją, viziją ir vertybes, kuriomis vadovaudamasi vykdo savo veiklą ir siekia ilgalaikių tikslų.

Gruodžio 16 dieną Aplinkos apsaugos agentūros darbuotojai nuvyko aplankyti Alantos senelių namų (Molėtų raj.) ir nuvežti Agentūroje surinktą kalėdinę labdarą. Darbuotojai įteikė seneliams asmenines dovanas, kartu su jais gamino natūralaus vaško žvakes, giedojo kalėdines giesmes, aplankė silpnesnius ligonius jų kambariuose.

Ketvirtadienį 17 val. 10 min. Klaipėdoje ties Rimkų gatvės pervaža nuvirtus šilumvežiui su dviem dyzeliniu kuru užpildytomis cisternomis ir iš vienos iš jų išbėgus kurui, šiandien į įvykio vietą išvyko Aplinkos apsaugos agentūros laboratorijos darbuotojai paimti surinktų teršalų mėginius, pagal kuriuos bus nustatomi dyzelinio kuro kiekiai surinktuose teršaluose. Tokiu būdu siekiama kuo tiksliau įvertinti surinktą ir aplinką patekusių naftos produktų kiekius.

Žmones pasiekiant netiksliai informacijai, kad saugotis nuo radiacijos poveikio neva tinka jodo lašai ar maisto papildai su jodu, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) pabrėžia, kad branduolinės avarijos atveju vartojamas tik stabilusis jodas – kalio jodido tabletės. Tuo tikslu, kaip ir žadėta, Lietuva įsigijo 4 mln. stabiliojo jodo tablečių, kuriomis gyventojai, planuojama, bus aprūpinami bendradarbiaujant su gydymo įstaigomis, savivaldybių administracijomis.

Gruodžio 11 d., trečiadienį, kaip nurodo įmonės „Achema“ atstovai, apie 10 val. 55 min. dėl techninių priežasčių buvo sustabdytas AB „Achema“ gamybinis įrengimas. Anot įmonės atstovų, procesas truko maždaug pusantros minutės.

Farmacinių medžiagų patekimas į vandens telkinius ir Baltijos jūrą tampa vis aktualesne ekologine problema. Šios medžiagos daro žalą žuvims ir visai vandens aplinkai.

Aplinkos apsaugos agentūra, gavusi kvietimą iš Tarptautinės atominės energijos agentūros (sutrumpintai - TATENA), delegavo Oro kokybės vertinimo skyriaus vyriausiąjį specialistą Mindaugą Bernatonį dalyvauti baigiamąjame projekto „Dėl oro aerozolių (kietųjų dalelių) taršos šaltinių profilių apibūdinimo panaudojant branduolinės analizės metodus, svarbos oro kokybės valdymui“ („RER7011“) koordinavimo susitikime.

2019  m. lapkričio 18 dieną, dalyvaujant policijos pareigūnams, buvo paimti pakartotiniai nuotekų mėginiai iš keturių taškų: UAB „Ekologistika“ rūsio (oro šachtos), mazuto rezervuaro, medvilnės kombinato nuotekų valymo įrenginių ir Alytaus miesto nuotekų valymo įrenginių rezervinio aerotanko.

Rinkoje atsiranda vis daugiau produktų, kurie žymimi ekologiškais ženklais, todėl tampa svarbu su jais susipažinti ir atskirti, kurie ženklai užtikrina produktų kokybę, o kurie galimai yra tik reklaminis triukas.

Europos Sąjungos ekologinis ženklas buvo įsteigtas 1992 metais ir yra pripažįstamas ne tik Europoje, bet ir visame pasaulyje. Ženklo tikslas – skatinti įmones kurti aplinkai draugiškesnius produktus, kurie per visą būvio ciklą išmestų mažiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų, būtų pagaminti iš žmonėms ir aplinkai nepavojingų medžiagų ir lengvai perdirbami.

Siekdama ištirti dėl padangų gaisro įmonėje UAB „Ekologistika“ į paviršinius vandens telkinius galimai patekusius teršalus ir vandens kokybę, nuo pat gaisro pradžios spalio 16 dieną iki lapkričio 18 dienos Aplinkos apsaugos agentūra reguliariai ėmė mėginius trijose kontrolinėse vietose iš Nemuno, o lapkričio pradžioje paėmė vandens mėginius iš Kavalio ežero, Gulbynės karjero ir kūdrų, esančių tikėtinai labiausiai gaisro paveiktoje teritorijoje.

Lapkričio 21 dieną, ketvirtadienį, Aplinkos apsaugos agentūroje lankėsi Kosovo Respublikos delegacija, kurią sudarė aplinkos oro kokybės, visuomenės sveikatos, šeimos medicinos ir statistikos specialistai.

Atsižvelgdama į visuomenės susirūpinimą naudoti nebetinkamų padangų perdirbimo įmonių saugumu, kurį sukėlė skaudus gaisras Alytaus padangų perdirbimo įmonėje „Ekologistika“, Agentūra informuos visuomenę ir ūkio subjektus apie šio sektoriaus įmonėms taikomas sankcijas ir veiklos apribojimus.

Aplinkos apsaugos agentūra pateikia glaustą statistiką apie atliktų darbų apimtis, tiriant padangų gaisro UAB „Ekologistika“ poveikį aplinkai.

Lapkričio 7-8 dienomis Aplinkos apsaugos agentūros Hidrografinio tinklo specialistai Gintautas Sabas, Mindaugas Gudas ir Jurgita Prunskytė lankėsi Estijoje, kad išsamiau susipažintų su pavyzdiniu Pernu upės baseino atkūrimo projektu.

Nuo gaisro padangų perdirbimo įmonėje UAB „Ekologistika“ pradžios spalio 16 dieną iki lapkričio 8 dienos Aplinkos apsaugos agentūra kasdien ėmė mėginius iš Alytaus nuotekų valymo įrenginių išleistuvo. Naujausi duomenys rodo ženklią vandens kokybės gerėjimo tendenciją.

Aplinkos apsaugos agentūra pateikia apibendrintą informaciją, kaip remiantis Lietuvos teisės aktuose nustatyta tvarka vykdomos taršos leidimų išdavimo procedūros ir kokios atsakingosios institucijos dalyvauja priimant esminius sprendimus.

Aplinkos apsaugos agentūra, apibendrinusi iš tyrimus atliekančių institucijų gautus duomenimis, parengė bendrą mėginių vietų žemėlapį, kuris bus nuolat atnaujinamas. Kontrolinės mėginių ėmimo vietos numatytos remiantis nustatyta galimos taršos poveikio zona. Tyrimai atliekami, siekiant įvertinti UAB „Ekologistika“ įmonėje kilusio gaisro poveikį aplinkai. Planuojama, jog tyrimų rezultatai bus iki lapkričio 15-20 d. Susipažinti su žemėlapiu galite čia.

Spalio 22 d. ir lapkričio 5 d. Aplinkos apsaugos agentūra paėmė paviršinio vandens mėginius iš Gulbynės karjero Alytuje, šiauriniame pramonės rajone. Lapkričio 5 d. tyrimų pirminiai duomenys rodo, kad Gulbynės tvenkinio būklė, lyginant su spalio 22 d. pagerėjo. Bendro azoto ir bendro fosforo koncentracijos ženkliai sumažėjo ir priartėjo prie geros būklės ribinių verčių: Bendrasis azotas - nuo 7mg/l iki 2,7 mg/l (2,6 karto), bendrasis fosforas - nuo 0,22 mg/l iki 0,063 mg/l (3,5 karto). Ribinės vertės: bendras azotas – 2 mg/l, bendrasis fosforas – 0,06 mg/l. Kiti lapkričio 5 d. tyrimų rezultatai bus gauti iki lapkričio 13 d.

Lapkričio 5 d. Aplinkos apsaugos agentūros darbuotojai paėmė penkis paviršinių vandens telkinių mėginius iš galimai užterštos Alytaus rajono teritorijos. Mėginiai paimti iš Gulbynės karjero Alytuje, šiauriniame pramonės rajone, dviejų kūdrų Miklusėnuose, vienos kūdros Kriauniuose ir ežero Kavalys. Vandenyje bus tiriami sunkieji metalai, policikliniai aromatiniai angliavandeniliai, lakūs organiniai junginiai ir kitos neigiamą poveikį aplinkai turinčios cheminės medžiagos. Planuojama, jog tyrimų rezultatai bus iki lapkričio 13 d. Tyrimai atliekami, siekiant įvertinti UAB "Ekologistika" įmonėje kilusio gaisro padarinius aplinkai.

Dirvožemio mėginiuose bus tiriami lakūs organiniai junginiai, policikliniai aromatiniai angliavandeniliai, naftos produktai, sunkieji metalai  (švinas, cinkas, nikelis, vanadis, gyvsidabris, arsenas). Septyniuose iš šių paimtų mėginių bus tiriami dioksidai ir furanai. Tyrimai atliekami, siekiant nustatyti oru perneštą taršą, kuri galimai galėjo patekti į dirvožemį, kilus gaisrui UAB "Ekologistika" įmonėje.

Tadas Čiburas ir Kęstutis Grygelevičius

Aleksandras Panfilovas ir Marius Latvėnas

Aplinkos apsaugos agentūros mobili laboratorija

Šiaurės Lietuvos aplinkos tyrimų skyrius

Nuotraukos autorė Rasa Lapienė

Projekto „Moksleiviai – į Vyriausybę“ dalyviai – Šilalės Simono Gaudiešiaus gimnazijos abiturientas Valdas Vitartas ir Kauno technologijos universiteto gimnazijos moksleivė Gabija Vasiliauskaitė šiandien lankėsi Aplinkos apsaugos agentūroje ir trumpam tapo tikraisiais aplinkos stebėtojais - tyrėjais.

Verslas ir visuomenė kviečiami teikti pasiūlymus dėl preliminaraus viešojo sektoriaus institucijų tvarkomų atvirų duomenų sąrašo. Šis sąrašas taps pagrindu, kokius duomenis valstybės institucijos nuasmenins ir atvers visuomenei šiuo metu kuriamame Lietuvos atvirų duomenų portale.

Liepos 9 d. Vilniuje vyks susitikimas su Europos Komisijos ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos atstovais, kurio metu bus aptartos Lietuvos galimybės ir iššūkiai dėl finansavimo vandens tiekimo, vandens būklės ir potvynių apsaugos srityse. Šiame susitikime dalyvaus ir Aplinkos apsaugos agentūra.

Aplinkos apsaugos agentūra pateikė Europos Komisijai ir Europos aplinkos agentūrai oro taršos poveikio ekosistemoms stebėsenos rodiklių ataskaitą.

Remiantis vykdomo radiacinio lygio monitoringo stočių duomenimis, nustatyta, jog radiacinis fonas, lemiamas gamtinės jonizuojančios spinduliuotės ir spinduliuotės nuo dirbtinių šaltinių, Lietuvoje per paskutinį mėnesį neviršijo normos.

Birželio 6 d. vykusioje Žemės ūkio ministerijos organizuotoje diskusijoje dėl klimato kaitos švelninimo, darnaus vystymosi bei veiksmingo gamtos išteklių valdymo, Aplinkos apsaugos agentūra kartu su Aplinkos ministerija pristatė siūlymus dėl Lietuvos kaimo plėtros 2021–2027 m. programos priemonių nustatymo sekančiam finansavimo laikotarpiui, padėsiančių sumažinti žemės ūkio poveikį aplinkai ir atstatyti vandens telkinių būklę.

Birželio 3 d. Aplinkos apsaugos agentūros Aplinkos tyrimų departamente lankėsi Vilniaus „Santaros“ gimnazijos pradinių klasių mokiniai, kurie su dideliu smalsumu domėjosi, kaip vykdomas aplinkos stebėjimas, pasitelkiant įvairiausius tyrimų būdus ir priemones.

Šiandien, birželio 5 d., visam pasauliui minint pasaulinę aplinkos dieną, Aplinkos apsaugos agentūra pristato visuomenei mobiliąją aplinkos oro kokybės tyrimų laboratoriją Lukiškių aikštėje vykstančiame renginyje. Šiais metais Jungtinės Tautos išskirtinį dėmesį skiria vienai iš opiausių žmonijai problemų - oro taršai.

ATNAUJINTA - SISTEMA ATIDARYTA 2019-03-06

2019-03-05 nustatytas kritinis IS GPAIS (Vieningos gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinės sistemos) sutrikimas.

IS GPAIS uždaryta siekiant įvertinti pažeidimus ir juos spręsti.

Negalime prognozuoti, per kiek laiko bus išspręstas sutrikimas, tai gali trukti nuo kelių valandų ir ilgiau.

Apie sistemos darbo atstatymą ir pokyčius informuosime.

Siekiant atlikti itin skubius, neatidėliotinus veiksmus, kuriuos privalote atlikti GPAIS priemonėmis (pvz. atliekų vežimas), vartotojų prašome vadovautis Tvarkos, kai negalima naudotis Vieninga gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacine sistema, aprašu (https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/f2598840071d11e8b3e7ba9cffd043b1/tgfmwmfPig).

Aplinkos apsaugos agentūra 2019 m. vasario 7 d. pradėjo kietųjų dalelių koncentracijos matavimus AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija" (toliau - KLASCO) teritorijoje, adresu N. Uosto g. 23, Klaipėda (1 pav.). Matavimai vykdomi ant sandėlio Nr. 8 stogo, apie  9 m. aukštyje nuo žemės paviršiaus.

1 pav. Tyrimų vietos schema

Kietosios dalelės - tai ore esančių dalelių ir skysčio lašelių mišinys, kurio sudėtyje gali būti įvairūs komponentai - rūgštys, sulfatai, nitratai, organiniai junginiai, metalai, dirvožemio dalelės, dulkės, suodžiai ir kt.

Kietosios dalelės KD₁₀ - tai dalelės, kurių aerodinaminis skersmuo ne didesnis už 10 mikrometrų.

Suspenduotos kietosios dalelės SKD (neišskiriant pagal dalelių aerodinaminį skersmenį) - tai visas bendrasis aplinkos ore esančių kietųjų dalelių kiekis.

Matavimo prietaiso modelis: FIDAS 200S. Prietaisas pritaikytas matuoti kietųjų dalelių koncentraciją nuo 0,18 iki 100 mikrometrų aerodinaminio skersmens. Pritaikius atitinkamus priedėlius, šioje tyrimų vietoje matuojama kietųjų dalelių KD₁₀ (toliau - KD₁₀) ir suspenduotų kietųjų dalelių SKD (toliau - SKD) koncentracija.

Matavimo ribos: 0 - 10 000 µg/m³.

Matavimo prietaisas yra pripažintas ES kompetentingos institucijos tinkamu naudoti aplinkos oro kokybės matavimams, atitinkantis EN 15267 ir EN 16450 reikalavimus.

Didelę įtaką teršalų koncentracijos aplinkos ore kaitai turi meteorologinės sąlygos. Silpnas vėjas, orai be kritulių arba labai silpnas lietus (dulksna), rūkas sudaro palankias sąlygas teršalams kauptis priežeminiame oro sluoksnyje. Tuo tarpu stiprus, gūsingas vėjas, lietus greitai išsklaido teršalus, esant tokiems orams jų koncentracija būna nedidelė. Keičiantis vėjo krypčiai vienų taršos šaltinių įtaka gali sustiprėti, kitų - susilpnėti, tačiau miestuose, kur palyginti nedidelėje teritorijoje yra daug taršos šaltinių (transporto eismas, pramonės įmonės, katilinės, kiti ūkio subjektai, individualiai šildomų gyvenamųjų namų kvartalai ir kt.) dažniausiai oro užterštumo lygį įtakoja daugelio taršos šaltinių išmetami teršalai ir ne visada galima nustatyti kurio šaltinio įtaka didžiausia.

Teršalų koncentracijų matavimų duomenys vertinami atsižvelgiant į teisės aktais patvirtintas ribines vertes, kurios yra nurodytos lentelėse ir diagramose. KLASCO teritorijoje išmatuota KD₁₀ ir SKD koncentracija lyginama su šių teršalų vidutinei paros koncentracijai nustatytomis ribinėmis vertėmis ir SKD pusės valandos ribine verte. Be to, KD₁₀ koncentracija lyginama su Klaipėdoje ir kituose šalies miestuose veikiančiose valstybinio oro monitoringo stotyse išmatuota to paties laikotarpio KD₁₀ koncentracija.

Tyrimų laikotarpio pradžioje, vasario 8 d. KJKK teritorijoje išmatuota vidutinė paros KD₁₀ koncentracija siekė 54,5 µg/m³, t. y., nežymiai (1,1 karto) viršijo ribinę vertę. Hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, vasario 8 d. vyravo pietinių krypčių (pietų-pietvakarių) vėjas. Vasario 9-24 d. vidutinė paros KD₁₀ koncentracija kito nuo 8,4  iki 49,5 mg/m³ ir neviršijo ribinės vertės. Palyginimui, valstybinio oro monitoringo stotyse per šį laikotarpį buvo užfiksuota po 1 ribinės vertės viršijimo atvejį  Klaipėdos Šilutės pl. bei Kauno Petrašiūnų ir Noreikiškių stotyse (3 priedas).

Vasario 25-kovo 31 d. vidutinė paros KD₁₀ koncentracija svyravo nuo 6,7 iki 49,9 µg/m³ ir neviršijo ribinės vertės. Valstybinio oro monitoringo stotyse per šį laikotarpį nustatytas 1 ribinės vertės viršijimo atvejis:  kovo 6 d. Vilniaus Žirmūnų stotyje.

Maksimali pusės valandos SKD koncentracija KJKK teritorijoje siekė 401 µg/m³ ir neviršijo ribinės vertės.

Balandžio 1-14 d. vidutinė paros KD₁₀ koncentracija svyravo nuo 4,5 iki 45,3 µg/m³ ir neviršijo ribinės vertės. Tik balandžio 7 d. KJKK teritorijoje išmatuota vidutinė paros KD₁₀ koncentracija siekė 54,7 µg/m³, t.y. viršijo ribinę vertę. Valstybinio oro monitoringo stotyse balandžio 2-8 d. vidutinė paros KD₁₀ koncentracija viršijo ribinę vertę Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Mažeikiuose ir Naujojoje Akmenėje.

Maksimali pusės valandos SKD koncentracija KJKK teritorijoje siekė 126 µg/m³ ir neviršijo ribinės vertės.

Balandžio 15-22 d. vidutinė paros KD₁₀ koncentracija svyravo nuo 16,1 iki 42,1 µg/m³ ir neviršijo ribinės vertės. Valstybinio oro monitoringo stotyse balandžio 15-19 d. vidutinė paros KD10 koncentracija viršijo ribinę vertę Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje ir Mažeikiuose.

Maksimali pusės valandos SKD koncentracija KJKK teritorijoje siekė 344,5 µg/m³ ir neviršijo ribinės vertės.

Balandžio 23-27 d. vidutinė paros KD₁₀ koncentracija siekė 59,5-99 µg/m³ ir viršijo ribinę vertę iki 2 kartų. Šiuo laikotarpiu vidutinė paros KD10 koncentracija viršijo ribinę vertę daugelyje valstybinio oro monitoringo stočių (nuo 1,2 iki 4,8 karto).

Balandžio 24 d. vidutinė paros SKD koncentracija siekė 165 µg/m³ ir viršijo ribinę vertę.

Maksimali pusės valandos SKD koncentracija KJKK teritorijoje siekė 305 µg/m³ ir neviršijo ribinės vertės.

Balandžio 29 - gegužės 8 d. vidutinė paros KD₁₀ koncentracija svyravo nuo 11,9 iki 44,4 µg/m³ ir neviršijo ribinės vertės. Valstybinio oro monitoringo stotyse vidutinė paros KD10 koncentracija niekur neviršijo ribinės vertės.

Maksimali pusės valandos SKD koncentracija KJKK teritorijoje siekė 315,5 µg/m³ ir neviršijo ribinės vertės.

Gegužės 9-15 d. vidutinė paros KD₁₀ koncentracija svyravo nuo 6,7 iki 44,6 µg/m³ ir neviršijo ribinės vertės. Valstybinio oro monitoringo stotyse gegužės 9 d. vidutinė paros KD10 koncentracija viršijo ribinę vertę  Kaune ir Klaipėdoje.

Maksimali pusės valandos SKD koncentracija KJKK teritorijoje siekė 155 µg/m³ ir neviršijo ribinės vertės.

Gegužės 16-23 d. vidutinė paros KD₁₀ koncentracija svyravo nuo 18,0 iki 38,2 µg/m³ ir neviršijo ribinės vertės. Valstybinio oro monitoringo stotyse gegužės 16 d. Klaipėdoje Šilutės pl. OKTS, gegužės 21-23 d. - Kaune Petrašiūnuose ir gegužės 23 d.  - Vilniuje Žirmūnuose vidutinė paros KD10 koncentracija viršijo ribinę vertę.

Maksimali pusės valandos SKD koncentracija KJKK teritorijoje siekė 220 µg/m³ ir neviršijo ribinės vertės.

Gegužės 24-29 d. vidutinė paros KD₁₀ koncentracija svyravo nuo 12,1 iki 23,6 µg/m³ ir neviršijo ribinės vertės. Valstybinio oro monitoringo stotyse,  Kaune Petrašiūnuose gegužės 24 ir 27 d. vidutinė paros KD10 koncentracija viršijo ribinę vertę.

Maksimali pusės valandos SKD koncentracija KJKK teritorijoje siekė 142 µg/m³ ir neviršijo ribinės vertės.

Gegužės 30 - birželio 5 d. vidutinė paros KD₁₀ koncentracija svyravo nuo 20,8 iki 47,9 µg/m³ ir neviršijo ribinės vertės. Dėl techninių trikdžių, gegužės 31 - birželio 2 d. matavimai N. Uosto g. 23 nebuvo atliekami. Valstybinio oro monitoringo stotyse,  Kaune Petrašiūnuose birželio 5 d. vidutinė paros KD10 koncentracija viršijo ribinę vertę.

Maksimali pusės valandos SKD koncentracija KJKK teritorijoje siekė 319 µg/m³ ir neviršijo ribinės vertės.

Birželio 6-24 d. vidutinė paros KD₁₀ koncentracija svyravo nuo 11,3 iki 37,2 µg/m³ ir neviršijo ribinės vertės. Valstybinio oro monitoringo stotyse, vidutinė paros KD10 koncentracija viršijo ribinę vertę Klaipėdoje Šilutės pl. OKT stotyje birželio 12 d., o Kaune Petrašiūnuose – birželio 6-7 ir 11-13 d.

Maksimali pusės valandos SKD koncentracija KJKK teritorijoje siekė 292 µg/m³ ir neviršijo ribinės vertės.

Birželio 25 - liepos 4 d. vidutinė paros KD₁₀ koncentracija svyravo nuo 4,6 iki 42,5 µg/m³ ir neviršijo ribinės vertės. Valstybinio oro monitoringo stotyse, vidutinė paros KD10 koncentracija viršijo ribinę vertę birželio 26 d. Kaune Petrašiūnuose

Maksimali pusės valandos SKD koncentracija KJKK teritorijoje siekė 409 µg/m³ ir neviršijo ribinės vertės.

Liepos 5-18 d. vidutinė paros KD₁₀ koncentracija svyravo nuo 4,5 iki 17,5 µg/m³ ir neviršijo ribinės vertės. Valstybinio oro monitoringo stotyse vidutinė paros KD₁₀ koncentracija taip pat neviršijo ribinės vertės.

Maksimali pusės valandos SKD koncentracija KJKK teritorijoje siekė 144 µg/m³ ir neviršijo ribinės vertės.

Liepos 19-25 d. vidutinė paros KD₁₀ koncentracija svyravo nuo 8,6 iki 21,8 µg/m³ ir neviršijo ribinės vertės. Valstybinio oro monitoringo stotyse, Kaune Petrašiūnuose liepos 25 d. vidutinė paros KD10 koncentracija viršijo ribinę vertę.

Maksimali pusės valandos SKD koncentracija KJKK teritorijoje liepos 19 d. 8 val. ryto siekė 430 µg/m; ribinė vertė neviršyta.

Liepos 26 - rugpjūčio 1 d. vidutinė paros KD₁₀ koncentracija svyravo nuo 10,5 iki 35,2 µg/m³ ir neviršijo ribinės vertės.

Valstybinio oro monitoringo stotyse, Kaune Petrašiūnuose liepos 29 d. vidutinė paros KD10 koncentracija viršijo ribinę vertę.

Maksimali pusės valandos SKD koncentracija KJKK teritorijoje siekė 127 µg/m ir neviršijo ribinės vertės.

Rugpjūčio 2-12 d. vidutinė paros KD₁₀ koncentracija svyravo nuo 7,7 iki 20,8 µg/m³ ir neviršijo ribinės vertės.

Valstybinio oro monitoringo stotyse vidutinė paros KD₁₀ koncentracija taip pat neviršijo ribinės vertės.

Maksimali pusės valandos SKD koncentracija KJKK teritorijoje siekė 102 µg/m ir neviršijo ribinės vertės.

Rugpjūčio 13-22 d. vidutinė paros KD₁₀ koncentracija svyravo nuo 6,6 iki 34,1 µg/m³ ir neviršijo ribinės vertės.

Valstybinio oro monitoringo stotyse vidutinė paros KD₁₀ koncentracija taip pat neviršijo ribinės vertės.

Maksimali pusės valandos SKD koncentracija rugpjūčio 22 d. KJKK teritorijoje siekė 1025,9 µg/m ir 2 kartus viršijo ribinę vertę. Hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, rugpjūčio 22 d. vyravo šiaurės krypčių vėjas.

Rugpjūčio 23-29 d. vidutinė paros KD₁₀ koncentracija svyravo nuo 22,7 iki 38,3 µg/m³ ir neviršijo ribinės vertės.

Valstybinio oro monitoringo stotyse vidutinė paros KD₁₀ koncentracija taip pat neviršijo ribinės vertės.

Maksimali pusės valandos SKD koncentracija rugpjūčio 22 d. KJKK teritorijoje siekė 353 µg/m ir neviršijo ribinės vertės.

Rugpjūčio 30-rugsėjo 4 d. vidutinė paros KD₁₀ koncentracija svyravo nuo 17,7 iki 42,5 µg/m³ ir neviršijo ribinės vertės.

Valstybinio oro monitoringo stotyse vidutinė paros KD₁₀ koncentracija taip pat neviršijo ribinės vertės.

Maksimali pusės valandos SKD koncentracija rugsėjo 3 d. KJKK teritorijoje siekė 524 µg/m ir 1 kartą viršijo ribinę vertę. Hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, rugsėjo 3 d. vyravo šiaurės vakarų, vakarų krypčių vėjas.

*** *** ***

Vidutinės paros KD₁₀ ir SKD koncentracijos išmatuotos KJKK teritorijoje ir Klaipėdos valstybinio monitoringo stotyse rezultatai ir grafinė medžiaga pateikta 1 priede.

Pusės valandos SKD koncentracijos grafinis atvaizdavimas pateiktas 2 priede. Vienas pusės valandos ribinės vertės viršijimo atvejis KJKK teritorijoje užfiksuotas vasario 18 d. 4:30 val., vyraujant silpnam pietinių krypčių vėjui.

Vėlesnių tyrimų medžiaga bus pateikiama periodiškai.

Kietųjų dalelių KD2,5 tyrimų duomenys (nuo 2019-02-07 iki 2019-05-05):

• pusės valandos koncentracijos
• vidutinė paros koncentracija
  

2019 balandžio 16d. 18:00 GPAIS portalas bus išjungtas planiniams atnaujinimo darbams.

Planuojamas GPAIS paleidimas balandžio 18d. 12:00.

Susiplanuokite darbus atitinkamai. Atsiprašome už sukeltus nepatogumus.

Siekiant operatyviau reaguoti į Vieningos gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinės sistemoje (GPAIS) vartotojų paklausimus, pakeistas GPAIS pagalbos tarnybos elektroninio pašto adresas pagalba@gpais.eu.

Atskiro adreso tik GPAIS klausimams naudojimas Aplinkos apsaugos agentūros (AA)A) specialistams leis greičiau identifikuoti ir atskirti paklausimus pagal AAA kuruojamas sritis ir tokiu būdu užtikrins greitesnį atsakymų parengimą.
Svarbu pažymėti, kad ankstesniu GPAIS pagalbos tarnybos adresu pagalba@aaa.am.lt jau gauti paklausimai galioja ir pakartotinai siųsti jų nereikia.

Primename, kad registravimosi GPAIS instrukcijas ir vadovus, mokymų medžiagą ir vartotojų vadovus, atsakymus į dažniausiai užduodamus klausimus apie GPAIS veikimą galima rasti šiai sistemai skirtame tinklapyje. Paklausimus, susijusius su GPAIS veikimu, galima teikti el. paštu pagalba@gpais.eu.

Gruodžio 19 dieną, nuo 17:30 iki 06:00, bus atliekami profilaktiniai darbai GPAIS sistemoje. Prašome užbaikite esamus darbus iki to laiko.

Žemės ūkis tradiciškai užimdavo svarbią nišą Lietuvos ekonomikoje ir socialinėje aplinkoje. Nors šiais laikais šio sektoriaus generuojama santykinė pridėtinė vertė yra stipriai sumažėjusi (žemės ūkis, žuvininkystė, ir miškininkystė kartu sudėjus sukuria apie 3 % šalyje sukuriamos pridėtinės vertės), šis sektorius išlieka bene labiausiai pastebimu žmogaus ūkinės veiklos tipu ne miesto teritorijose - mūsų maisto aruodą reprezentuojantys ariami laukai, ganyklos vis dar užima didelę šalies teritorijos dalį. Gerai žinoma tiesa, kad vandens telkinių būklė yra procesų, vykstančių upių vandens surinkimo baseinuose, atspindys. Kaip šalies vandens telkinius veikia žemės ūkio sektoriuje vykdoma veikla ir kokios to poveikio kitimo tendencijos? Plačiau...

Patikslinta atrankos informacija

Ar upės baseine didesnius plotus užimant ariamai žemei upėje būna ir daugiau nitratų? Turbūt teko girdėti, kad upių vandens kokybė yra procesų, vykstančių upių vandens surinkimo baseinuose, atspindys. Lietuvoje buvo labai daug padaryta modernizuojant miestų nuotekų valyklas ir tuo būdu mažinant vandenų taršą iš vadinamųjų sutelktosios taršos šaltinių. Tačiau vadinamųjų pasklidosios taršos šaltinių poveikio sumažinti nepavyko, todėl tarša iš įvairaus tipo laukų išlieka viena opiausių vandenų apsaugos problemų Lietuvoje - net beveik trečdalis upių neatitinka geros būklės kriterijų pagal nitratų azoto koncentracijas. Plačiau...

Lietuvos Respublikoje esančių laivų perdirbimo kompleksų sąrašas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1257/2013 dėl laivų perdirbimo 16 straipsnio 1 dalį

2018-09-05

Nr. (30.3)-A4-7270 Atrankos išvada dėl UAB "Sostinės gatvės" plėtros ir eksploatavimo (Žarijų g., Vilnius) poveikio aplinkai vertinimo

Patikslinta atrankos informacija

Priedai 1-5

Priedai 6-8

Atrankos išvada 2018-08-31 Nr. (30.2)-A4-7211

Naujo biokuro katilo įrengimas esamame katilinės pastate dariaus ir Girėno g. 8, Anykčiai poveikio aplinkai vertinimo atrankos informacija

Atrankos informacija

Atrankos išvada

2018-08-31

Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 1, 6, 19, 19-1, 19-2, 55 straipsnių ir priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 19-3 straipsniu įstatymo (toliau – Įstatymas) 9 straipsnio 4 dalis numato, jog jeigu įrenginiui (jo dalies, kelių įrenginių ar jų dalių) eksploatuoti iki 2014 m. liepos 1 d. buvo išduotas taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas pagal Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų, išduotų pagal taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. 80 „Dėl Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklių patvirtinimo“, 2 priedą (toliau – TIPK 2 priedo leidimai), per ketverius metus, t.y. iki 2022 metų, šis leidimas turi būti pakeistas į Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių reikalavimus atitinkančiu taršos leidimu, turinčiu atitinkamas specialiąsias dalis.

AB „Lietuvos energijos gamyba“ informavo Aplinkos apsaugos
agentūrą, kad vadovaujantis Kauno hidroelektrinės tvenkinio naudojimo
ir priežiūros taisyklėmis, patvirtintomis Aplinkos apsaugos
agentūros 2016 m. liepos 29 d. direktoriaus įsakymu Nr. 215 „Dėl
Kauno hidroelektrinės tvenkinio naudojimo ir priežiūros taisyklių
patvirtinimo“, vykdo  Vandens lygio svyravimų poveikio žuvų ir
vandens paukščių populiacijoms Kauno HE tvenkinyje monitoringą,
kurio metu nustatyta, kad faktinis žuvų neršto laikotarpis baigėsi
2018 m. birželio 22 d.

Informuojame, kad 2018-02-15 buvo pakeistos Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2011-06-30 įsakymu Nr. D1-533/B1-310 „Dėl Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės).

Esminiai Taisyklių pakeitimai,  įsigalioję 2018-03-01, yra susiję su draudimu įsigyti ir veisti tam tikrų rūšių laukinius gyvūnus (Taisyklių 2 priedas). Įsigaliojus draudimui, nurodytų rūšių laukinius gyvūnus (teisėtai įgytus iki Taisyklėse nurodytos datos) leidžiama laikyti iki jų mirties, užtikrinant, kad jie nebesiveistų.

Nurodytų rūšių laukinių gyvūnų, kurių poravimasis įvyko iki 2018-03-01, palikuonis leidžiama laikyti nelaisvėje iki jų mirties, užtikrinant, kad jie toliau nesiveistų ir nesidaugintų.

Iki 2018-03-01 išduoti leidimai, suteikiantys teisę laikyti nelaisvėje nurodytų rūšių gyvūnus, nenaikinami.

Svarbi informacija dėl GPAIS suvestų Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės ir Taršos leidimų duomenų tikslinimo

Informuojame, jog Vieningoje gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinėje sistemoje (GPAIS) galite pasitikrinti suvestus Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų ar Taršos leidimų duomenis.

Tuo atveju, jei duomenys yra teisingi, juos patvirtinkite, jei duomenys yra neteisingi, kreipkitės dėl duomenų tikslinimo el. paštu delleidimu@aaa.am.lt.

Atkreipiame dėmesį, kad atliekų tvarkytojams nustačius duomenų netikslumus, pirmiausiai reikalinga patikrinti duomenų teisingumą Atliekų tvarkytojų valstybės registre (ATVR), nes GPAIS duomenys apie leidimuose esančius duomenis nurodomi pagal ATVR esančius duomenis.

Aplinkos apsaugos agentūra, siekiant, jog atliekų tvarkytojų informacija ir duomenys, siunčiami į GPAIS, būtų teisingi, visiems ATVR registro objektams yra išsiuntusi elektroninį pranešimą, prašydama pasitikrinti, ar įmonės duomenys ir informacija ATVR yra teisingi. Minėta informacija buvo skelbta Aplinkos ministerijos, Aplinkos apsaugos agentūros tinklalapiuose.

Pažymime, kad Atliekų tvarkytojų valstybės registro tvarkymo taisyklės įpareigoja atliekas tvarkančias įmones, pasikeitus jų duomenims ir informacijai, per 20 darbo dienų nuo duomenų pasikeitimo atnaujinti juos ATVR.

Norėdami tikslinti ATVR esančius duomenis interneto svetainėje http://atvr.am.lt reikia prisijungti prie ATVR sistemos per elektroninius valdžios vartus, peržiūrėti įmonės duomenis ir informaciją ir pateikti tikslinančią paraišką. Tikslinanti paraiška teikiama:

 ekrano kairėje pusėje paspaudus mygtuką „Paraiškos";

- tuomet dešinėje ekrano pusėje atsidariusio lango lentelėje spaudžiamas mygtuko „Sukurti" dešinėje pusėje esantis trikampis;

- pasirenkama „kurti paraišką pagal registro objektą";

-jei visi įmonės duomenys (kontaktai, padalinių adresai, juose tvarkomų atliekų kodai, tvarkymo veiklų kodai ir t.t.) buvo perkelti teisingai, spaudžiamas mygtukas „Išsaugoti" ir po to „Pateikti";

-jei ne visi įmonės duomenys ir informacija teisingi, pasirinkus „kurti paraišką pagal registro objektą", atsidariusiame lange esančią informaciją ir duomenis reikia koreguoti. Ištaisius/papildžius (po kiekvieno pakeitimo spauskite mygtuką „Išsaugoti") paraiškos duomenis, dar kartą spauskite mygtuką „Išsaugoti" ir po to „Pateikti".

Atliekų surinkimo veiklą vykdantys atliekų tvarkytojai, kurie turi galiojančias sutartis, sudarytas su savivaldybe (arba savivaldybės (kelių savivaldybių) įsteigtu juridiniu asmeniu, kuriam pavesta administruoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemą) dėl komunalinių atliekų surinkimo, įskaitant antrinių žaliavų surinkimą, privalo ATVR pateikti tokius duomenis:

savivaldybės, su kuria sudaryta sutartis, pavadinimą;

sutarties įsigaliojimo datą

sutarties galiojimo terminą;

sutarties pabaigos datą;

atliekų kodus, numatytus sutartyje.

Aplinkos apsaugos agentūros internetinės svetainės gamta.lt rubrikoje Atliekos (Atliekų tvarkytojai → Atliekų tvarkytojų valstybės registras (ATVR)) pateikti Paraiškos pildymo instrukcija bei atsakymai į dažnai užduodamus klausimus. ATVR informacinės sistemos internetiniame puslapyje pateiktas Naudotojo vadovas, padės lengviau naudotis Atliekų tvarkytojų valstybės registro informacine sistema.

Esant techniniams nesklandumams, dėl techninių ar kitų klausimų dėl ATVR, prašome kreiptis el. paštu atvr@aaa.am.lt

Papildomai informuojame, kad:

vietoj Atliekas tvarkančių įmonių registro (ATĮR) buvo įsteigtas ATVR, kuriame registruojamos Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 6¹ str. 1 d. nurodytos atliekų tvarkymo veiklą vykdančios įmonės. ATĮR informacinėje sistemoje įrašytų įmonių duomenys buvo automatiškai perkelti į ATVR sistemą, dėl to ATVR sistemoje galėjo būti netikslumų;

ne visi leidimuose esantys duomenys galėjo būti suvesti į GPAIS sistemą, pvz. jei leidime nurodytas bendras tvarkomų/laikomų pavojingų ir nepavojingų atliekų kiekis, bendras tvarkomų/laikomų skirtingų pavojingų atliekų technologinių srautų kiekis, bendras naudojimo ir paruošimo naudoti ar šalinti nepavojingų atliekų kiekis ir pan.

Atkreipiame dėmesį, jog atliekų tvarkytojų GPAIS pagalba vykdomai atliekų tvarkymo apskaitai nesuvesti ar nepatvirtinti duomenys apie leidžiamus laikyti / tvarkyti atliekų kiekius įtakos neturi.

Informuojame, kad dumblo tiekėjai, perduodantys dumblą naudoti tręšimui žemės ūkyje, 2017 m. nuotekų dumblo kokybės apskaitos žurnalo duomenis turi pateikti per informacinę sistemą „Aplinkos informacijos valdymo integruota kompiuterinė sistema“ (IS „AIVIKS“) iki 2018 m. vasario 1 d. Daugiau informacijos rasite rubrikoje "Nuotekų dumblo kokybės apskaitos žurnalas"

Lietuvos - Lenkijos šalių bendradarbiavimas tarpvalstybinių vandens telkinių srityje

Europos Komisija pradeda viešas konsultacijas dėl bendrosios žemės ūkio politikos ateityje. Bendrosios žemės ūkio politikos atnaujinimas ir supaprastinimas – viena iš Europos Sąjungos ilgalaikės politikos krypčių – suteiks galimybę tinkamiau reaguoti į šiandienos socialinius, politinius, aplinkos ir ekonominius iššūkius

Lietuvoje jau kurį laiką vyraujant sausiems orams ir nepalankioms teršalų išsisklaidymo sąlygoms, balandžio 15-19 d. oro užterštumas kietosiomis dalelėmis miestuose palaipsniui didėjo. Tik šventinį savaitgalį tiek dėl kai kur nulijusio lietaus, tiek dėl sumažėjusių transporto srautų, oras tapo švaresnis. Tačiau neilgam. Po švenčių vėl suintensyvėjus transporto srautams, vyraujant sausiems ramiems orams ir palankioms teršalų kaupimuisi sąlygoms, kietųjų dalelių koncentracija vėl padidėjo, pirmiausia didžiuosiuose šalies miestuose, vėliau ir mažesniuose. Balandžio 23 d. kietųjų dalelių KD₁₀ koncentracija viršijo paros ribinę vertę Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose iki 1,5 karto (žr. nuorodą http://oras.gamta.lt/files/Oras_190423v_O3v.pdf). Balandžio 24 d. aukštas oro užterštumo kietosiomis dalelėmis lygis stebimas visuose miestuose, kur vykdomas oro monitoringas (http://193.219.53.11/ap3/). Be to, dėl saulėtų ir šiltų orų daug kur padidėjo ir ozono koncentracija[1].

Informacija apie situaciją jūros pakrantėje po stiprių štorminių vėjų 2016 m. gruodžio mėn. 26-27 dienomis

(tekstas su nuotraukomis)

2016 m. gruodžio 8 d. Aplinkos ministerijoje vyko ES Baltijos jūros regiono strategijos (ESBJRS) seminaras. ESBJRS pavojingų medžiagų politikos srities (PA Hazards) koordinatoriai iš Švedijos aplinkos apsaugos agentūros atvyko į Lietuvą surengti seminarą-diskusiją apie strategijos įgyvendinimą Lietuvoje pavojingų medžiagų srityje. Seminaro pavadinimas: „Gelbėkime jūrą kartu – pavojingų medžiagų naudojimo ir poveikio mažinimas Baltijos jūros regione“ (angl. Saving the Sea together - reducing the use and impacts of hazardous substances in the Baltic Sea region).

Aplinkos apsaugos agentūra, įgyvendindama Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015 m. lapkričio 23 d. įsakymu Nr. D1-840 „Dėl Žaliųjų pirkimų įgyvendinimo 2016–2020 metų priemonių patvirtinimo“ patvirtintų Žaliųjų pirkimų įgyvendinimo 2016–2020 metų priemonių 1.2 priemonę „Organizuoti perkančiosioms organizacijos, tiekėjams mokymus – seminarus žaliųjų pirkimų klausimais“, numato vykdyti mokymus Žaliųjų viešųjų pirkimų klausimais.

         Pagal ichtiologų gautą informaciją, šiemet lašišinėse upėse nuo rugpjūčio mėnesio pradžios stebima intensyvi lašišų ir šlakių migracija, reproduktoriai pradeda būriuotis ties užtvankomis. Siekiant lašišinėms žuvims sudaryti sąlygas įveikti kliūtis ir atsižvelgiant į ankstyvą šių metų žuvų rudeninį migracijos laikotarpį Aplinkos apsaugos agentūra 2016-08-23 įsakymu AV-232 nustatė, kad lašišiniuose vandens telkiniuose žuvų migracijos laikotarpis nuo 2016 m. rugpjūčio 24 d. iki 2016 m. gruodžio 31.

Informaciją dėl registracijos Gamintojų ir importuotojų sąvade galite rasti rubrikoje Atliekos/Gamintojams ir importuotojams/Gamintojų ir importuotojų sąvadas

Pasitikslinti, ar Jūsų įmonė jau yra registruota sąvade, galite pasitikrinti Gamintojų ir importuotojų sąvade įvedę įmonės kodą arba pavadinimą.

2016 m. gegužės 14 d., šeštadienį, Aplinkos apsaugos agentūros mokslinių tyrimų laivas "Vėjūnas" buvo pristatytas visuomenei, dalyvavo Europos jūros dienos ir "Klaipėdos laivų paradas 2016" renginiuose. Šventės organizatoriai laivą nominavo ir apdovanojo kaip sėkmingą debiutą, dalyvaujant šventės renginiuose.

2018 m. Aukcionas.

Informuojame, kad 2015–2016 metų medžioklės sezonui Lietuvos Respublikos aplinkos ministras patvirtino 60 vilkų sumedžiojimo limitą, pagal kurį vilkai medžiojami iki balandžio 1 d. (išnaudojus nustatytą vilkų sumedžiojimo limitą, vilkų medžiojimo sezonas nutraukiamas anksčiau).

Užtikrinant efektyvų Aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšų, skirtų žuvų ištekliams atkurti ir išsaugoti, naudojimą ir vykdant 2015-02-26 Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymą Nr. D1-171 „Dėl žuvų įveisimo valstybiniuose vandens telkiniuose darbų organizavimo ir kontrolės“ Aplinkos apsaugos agentūra įvykdė tarptautinį viešąjį konkursą žuvų įveisimo valstybiniuose vandens telkiniuose paslaugoms įsigyti.

Aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 1, 6, 19, 19-1, 19-2, 55 straipsnių ir priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 19-3 straipsniu įstatymo (toliau – Įstatymas) 9 straipsnio 4 dalis numato, jog jeigu įrenginiui (jo dalies, kelių įrenginių ar jų dalių) eksploatuoti iki 2014 m. liepos 1 d. buvo išduotas taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas pagal Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų, išduotų pagal taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. 80 „Dėl Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklių patvirtinimo“, 2 priedą (toliau – TIPK 2 priedo leidimai), per ketverius metus, t.y. iki 2022 metų, šis leidimas turi būti pakeistas į Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių reikalavimus atitinkančiu taršos leidimu, turinčiu atitinkamas specialiąsias dalis.

Aplinkos apsaugos agentūros Taršos prevencijos ir leidimų departamento Gyvosios gamtos leidimų skyrius informuoja, kad išnaudotas licencijų sumedžioti stirnos patiną limitas, nustatytas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. D1- 357 „Dėl kanopinių žvėrių, kurių medžioklė limituojama, sumedžiojimo per 2015-2016 m. medžioklės sezoną limito patvirtinimo“.

Nuo š.m. sausio 5 d. juridinių ir fizinių asmenų prašymai suteikti administracines paslaugas, skundai, raštai ir kiti dokumentai teritoriniuose Aplinkos apsaugos agentūros skyriuose,  t.y. Taršos prevencijos ir leidimų departamento Alytaus, Kauno, Klaipėdos, Marijampolės, Panevėžio, Šiaulių, Utenos ir Vilniaus skyriuose, nebus priimami ir registruojami.

Informuojame, kad nuo 2015 m. gegužės 1 d. įsigaliojo nauja Planuojamos ūkinės veiklos atrankos metodinių nurodymų 1 priedo redakcija, patvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr. D1-1026 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. gruodžio 30 d. įsakymo Nr. D1-665 „Dėl Planuojamos ūkinės veiklos atrankos metodinių nurodymų patvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau – Įsakymas). Atsižvelgiant į tai, nuo 2015 m. gegužės 1 d. informacija atrankai dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo turi būti rengiama ir Aplinkos apsaugos agentūrai pateikiama vadovaujantis naujais reikalavimais. Iki 2015 m. gegužės 1 d. pradėtos poveikio aplinkai vertinimo procedūros baigiamos pagal iki Įsakymo įsigaliojimo galiojusią tvarką.

Su Įsakymu galite susipažinti čia.

Dalyvių ir žiūrovų registracija, pateikus asmens dokumentą ir dalyvio ar žiūrovo apmokėjimo patvirtinanti dokumentą, vyks nuo 9.00 val. iki 10 val. 30 min. aukciono dienomis aukciono vykdymo vietose.

Potvynių rizikos valdymo plano projekto pristatymui organizuojami vieši seminarai, kurių metu bus galima susipažinti su svarbiausia informacija ir užduoti klausimus plano rengime dalyvaujantiems ekspertams (seminarai nemokami).

Seminarai organizuojami:

- Jurbarke (2015 m. kovo 10 d.; 13:00 val., Jurbarko rajono savivaldybės administracija, Didžioji posėdžių salė (II aukštas) Dariaus ir Girėno g. 96, Jurbarkas);

- Kaune (2015 m. kovo 12 d.; 13:00 val., BLC verslo centras, Konferencijų salė I, K. Donelaičio g. 62/V. Putvinskio g. 53, Kaunas).

Visuomenė kviečiama susipažinti su atnaujintu potvynių rizikos valdymo plano projektu. Plano parengimą koordinuoja Aplinkos apsaugos agentūra, Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba ir Aplinkos ministerija. Plane siūlomas priemones numatoma pradėti įgyvendinti 2016-2020 metais, priemonių įgyvendinimui planuojamas finansavimas iš Europos Sąjungos struktūrinės paramos lėšų.

Aplinsko apsaugos agentūros Jūrinių tyrimų departo Hidrologijos skyriaus specialistai Kuršių mariose ledo stebėjimus atliekami žiemos sezono metu kiekvieną dieną, ties Vente ir Nida.

Informuojame, kad Aplinkos apsaugos agentūra pradeda Nemuno, Lielupės, Ventos ir Dauguvos upių baseinų rajonų (UBR) valdymo planų ir priemonių programų strateginį pasekmių aplinkai (SPAV) vertinimą.

Įgyvendindama Lietuvos Respublikos vandens įstatymo nuostatas, į kurias perkelti ir pagrindinio Europos Sąjungos vandens teisinio dokumento – 2000 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2000/60/EB, nustatančios Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus reikalavimai, Aplinkos apsaugos agentūra kartu su Lietuvos geologijos tarnyba parengė ir teikia visuomenei komentuoti Nemuno, Lielupės, Ventos ir Dauguvos upių baseinų rajonų (toliau – UBR) valdymo planų projektus.

Situacija Lietuvos pajūryje po uragano "Feliksas"

Aplinkos apsaugos agentūros Taršos prevencijos ir leidimų departamento Gyvosios gamtos leidimų skyrius informuoja, kad išnaudotas licencijų sumedžioti briedžio patelę ar jauniklį limitas, nustatytas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. D1-399 „Dėl kanopinių žvėrių, kurių medžioklė limituojama, sumedžiojimo per 2014-2015 m. medžioklės sezoną limito patvirtinimo“.

Informuojame, kad šiuo metu Agentūroje vyksta fiksuoto telefono ryšio derinimo darbai, todėl neveikia Agentūros telefonai.

Su visais Agentūros darbuotojais galima susisiekti el. paštu:

vardo pirma raide.pavarde@aaa.am.lt

Aplinkos apsaugos agentūros Taršos prevencijos ir leidimų departamento Gyvosios gamtos leidimų skyrius informuoja, kad išnaudotas licencijų sumedžioti briedžio patiną ir licencijų sumedžioti danieliaus patiną limitas, nustatytas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. D1-399 „Dėl kanopinių žvėrių, kurių medžioklė limituojama, sumedžiojimo per 2014-2015 m. medžioklės sezoną limito patvirtinimo“.

Kaip kiekvienais metais, taip ir šiemet lašišinės žuvys iš jūros plaukia į mūsų upes neršti, kurios norėdamos pasiekti savo nerštavietes upių aukštupiuose turi įveikti ne vieną kliūtį. Šiais metais lašišiniuose vandens telkiniuose lašišų ir šlakių rudeninė migracija prasidėjo anksčiau nei įprastai ankstesniais metais (teoriškai laikoma, kad nuo spalio 1 d.).

Siekiant optimizuoti valstybės institucijų funkcijas ir atskirti aplinkosauginių leidimų išdavimą nuo aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės nuo š. m. liepos 1 d. Aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos departamentų (toliau - RAAD) vykdytos leidimų išdavimo ir kitos aplinkosauginio reguliavimo funkcijos perduodamos Aplinkos apsaugos agentūrai (toliau – AAA).

Pastaruoju metu daugelis vandens telkinių pasidengė gelsvai žaliom dėmelėm. Kai kur „dėmelės“ susijungia, sudarydamos tigrinį raštą, arba prie kranto susiplaka, paversdamos vandenį nepatrauklia mase.

2014 m. gegužės 19-23 d. Aplinkos apsaugos agentūroje vyks JAV ir Lietuvos Aplinkos apsaugos agentūrų organizuoti Lietuvos suinteresuotų institucijų specialistų mokymai „JAV CAMEO (Computer-Aided Management of Emergency Operations) Kompiuterinės avarinių situacijų valdymo sistemos įdiegimas Lietuvoje“.

Siekiant padidinti piliečiams laisvo priėjimo prie vandens telkinių galimybes skelbiama akcija „Tvora“. Akcija vyks nuo š. m. gegužės 1 d. iki gegužės 31 d.

Siekiant užkirsti kelią aplinkos teršimui transporto priemonių atliekomis bei užtikrinti tinkamą atliekų tvarkymą autotransporto priežiūros ir remonto sektoriuje nuo š. m. balandžio 1 d. iki balandžio 30 d. skelbiama akcija „Garažiukas “.

Siekiant apsaugoti viešas teritorijas nuo taršos naminių gyvūnų ekskrementais nuo š. m. balandžio 1 d.  iki balandžio 30 d. skelbiama akcija  „Augintinis teršia - šeimininkas moka“ 

Siekiant užtikrinti efektyvią lydekų neršto apsaugą nuo š. m. kovo 17 d. iki balandžio 20 d. skelbiama akcija „Lydeka-2014“

Visuomenė kviečiama dalyvauti seminaruose, skirtuose potvynių grėsmės ir rizikos žemėlapių pristatymui bei aptarimui.

2014 m. vasario 21 ir 26 d. Šilutėje įvyko Žvejybos kvotų vidaus vandenyse skyrimo komisijos posėdžiai.

Šiais metais gražūs orai ne tik džiugina žmones, bet ir gana anksti atsakingoms tarnyboms atnešė jau įsisenėjusią problemą– pradeda siautėti pernykštės žolės degintojai.

Konkurso būdu bus skiriamos šios žvejybos įrankių kvotos Kuršių mariose 2014 m.

2014 m. vasario 19 d. įvyko Žvejybos kvotų vidaus vandenyse skyrimo komisijos posėdis.

Aplinkos apsaugos agentūra skelbia stintų žvejybos kvotų Nemuno žemupyje skyrimo konkursą priede Nr. 1 nurodytose vietose. Stintų žvejybos kvotos Nemuno žemupyje skiriamos trejiems metams (2014-2016 m.), vadovaujantis Žvejybos vidaus vandenyse kvotų skyrimo tvarkos aprašu (toliau – tvarkos aprašas), patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. D1-902 „Dėl Žvejybos vidaus vandenyse kvotų skyrimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (tvarkos aprašas su naujausiais pakeitimais pateiktas pranešimo priede Nr. 2). Pradinė konkurso kaina 84 Lt/metams už vieną traukiamojo tinklo stintų žvejybai kvotą.
Konkursas vyks 2014 m. vasario 21. d. 10 val. Šilutės seniūnijos salėje (adresas, Lietuvininkų g. 17, Šilutė).

Aplinkos apsaugos agentūra skelbia 2014 m. žvejybos kvotų Kuršių mariose skyrimo konkursą.  Žvejybos kvotos bus skirstomos vadovaujantis Žvejybos vidaus vandenyse kvotų skyrimo tvarkos aprašu (toliau – tvarkos aprašu), patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. D1-902 „Dėl Žvejybos vidaus vandenyse kvotų skyrimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (tvarkos aprašas su naujausiais pakeitimais pateiktas pranešimo priede Nr. 1).

Konkursas vyks 2014 m. vasario 26 d. 11 val. Šilutės seniūnijos salėje (adresas, Lietuvininkų g. 17, Šilutė).
Dokumentai dėl dalyvavimo konkurse pateikiami Aplinkos apsaugos agentūrai (adresu, A. Juozapavičiaus g. 9, LT-09311 Vilnius, 901 kab.). Dokumentai pateikiami žvejybos įrankių kvotoms gauti be konkurso ir konkurso būdu.

2014 m. sausio 28 d. buvo atlikti 15-oje vietų ledo storio matavimai, 12-kos kilometrų atstume, maršrutu Ventė – Nida (1 pav.). Kuršių marių ledo storio matavimus atliko Jūrinių tyrimų departamento Hidrologijos ir Techninio aptarnavimo skyriaus specialistai.

Š. m sausio 24 d. 11:00 val., Aplinkos apsaugos agentūros Jūrinių tyrimų departamento salėje, Dr. Mindaugas Žilius skaitys pranešimą tema „Dugno nuosėdų ir vandens storymės sąveika Kuršių mariose: deguonies stygiaus atsiradimo priežastys ir maistmedžiagių apykaita“.

Vykdant valstybinę Baltijos jūros vandens monitoringo programą 2013 m. gegužės mėn. dviejuose tyrimų taškuose ties Nida ir Juodkrante (6 ir 7 stotyse), kur gylis 13-14 m, smulkaus smėlio grunte, paimtuose mėginiuose makrozoobentosui tirti kartu su čia gyvenančiais dvigeldžiais moliuskais Mya arenaria, Cardium glaucum, Macoma balthica (1 pav.) aptikta po vieną smulkų, Šiaurės Amerikos Atlanto vandenyno pakrantės, dvigeldį moliuską Rangia cuneata individą (2 pav.). Jauni moliuskai buvo 1-4 mm ilgio (maždaug iki 1 metų amžiaus) iš pirmo žvilgsnio panašūs į tokio pat dydžio Macoma balthica (2 pav.). Tušti R. cuneata kiautai sudarė iki 30% tanatocenozės.

Pranešame, kad dėl programinės įrangos problemų, šiais metais ūkio subjektams nesudaryta galimybė 2013 m. Aplinkos oro apsaugos, Vandens naudojimo apskaitos ir (ar) Nuotekų tvarkymo apskaitos metines ataskaitas pateikti per informacinę sistemą „Aplinkos informacijos valdymo integruota kompiuterinė sistema“ (IS AIVIKS), todėl prašome šias ataskaitas regionų aplinkos apsaugos departamentams pateikti tiesiogiai arba siųsti paštu, elektroniniu paštu ar kitomis elektroninėmis ryšių priemonėmis.

Nuo 2014 m. sausio 1 d. įsigaliojo nauja Lietuvos Respublikos aplinkos normatyvinio dokumento LAND 36-2013 „Aplinkos objektų taršos radionuklidais matavimas – gama spektrometriniai mėginių tyrimai spektrometru, turinčiu germanio detektorių“ nauja redakcija.

Aplinkos apsaugos agentūra skelbia 2014 m. ungurių žvejybos valstybiniuose žuvininkystės vandens telkiniuose kvotų skyrimo konkursą ir (ar) aukcioną priede nurodytose vietose.  Konkursas vyks 2013 m. gruodžio 30. d. (pirmadienį) 11  val. Vilniuje, A. Juozapavičiaus g. 9, IV aukšto  Kolegijų salėje.

Visuomenė kviečiama susipažinti su potvynių grėsmės ir rizikos žemėlapiais, kurių parengimą koordinuoja Aplinkos apsaugos agentūra, Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba ir Aplinkos ministerija, ir pareikšti savo pastabų bei pasiūlymų.

Įgyvendinant 2007 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2007/60/EB dėl potvynių rizikos įvertinimo ir valdymo (OL 2007 L 288, p. 27) nurodytus reikalavimus ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. lapkričio 25 d. nutarimą Nr. 1558 „Dėl potvynių rizikos vertinimo ir valdymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Žin., 2009, Nr. 144-6376) Aplinkos apsaugos agentūrą (toliau – AAA) kartu su Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba (toliau – LHMT) parengė 1:2000 mastelio potvynių grėsmės ir rizikos žemėlapius, kuriuose nustatytos teritorijos užliejamos potvynių, galinčių pasikartoti kas 10, 100 ir 1000 metų, ir įvertino galimą potvynių žala žmonėms aplinkai, kultūros paveldui ir ekonominei veiklai. Taip pat AAA ir LHMT sudarė žemėlapius, kuriuose yra nustatyti galimi užliejimai dėl ledo sangrūdų sukeliamos patvankos upėse.

Kviečiame dalyvauti seminare apie duomenų ir informacijos apie chemines medžiagas ir preparatus bei ataskaitų apie fluorintas šiltnamio efektą sukeliančias dujas ir ozono sluoksnį ardančias medžiagas teikimą Aplinkos apsaugos agentūrai.

Š. m. spalio 17 dieną 13 val. Aplinkos apsaugos agentūros  Jūrinių tyrimų departamento (Taikos pr. 26, Klaipėda) salėje vyko knygos “Baltijos jūros aplinkos būklė” pristatymas. Knyga skirtas Jūrinių tyrimų departamento 20-ies metų darbo veiklai paminėti.

Lašišinės žuvys šiemet kaip ir kiekvienais metais iš jūros plaukia neršti į upes. Nors iki neršto dar reikės palaukti apie pora mėnesių, tačiau žuvims iki savo nerštaviečių teks nuplaukti ne vieną šimtą kilometrų, įveikiant įvairias kliūtis.

Prasidėjus maudymosi sezonui dažnam pajūrio lankytojui kyla klausimas, „kodėl priekrantėje tiek dumblių?“, „ar vanduo švarus?“, „jaučiamas nemalonus kvapas, kodėl?“, „ar galima maudytis?“.

Europos aplinkos agentūra (EAA) kviečia dalyvauti naujame kūrybiniame konkurse „Waste•smART“ ir pasidalinti savo mintimis apie atliekų tvarkymą Europoje.

Tarptautinei pasaulinei Vandenyno dienai pažymėti birželio 7 dieną Jūrinių tyrimų departamentas (JTD) pakvietė visuomenę  dalyvauti ekskursijoje po mokslinių tyrimų laivą „Vėjūnas“.

Per II pasaulinį karą Baltijos jūroje buvo nuskandinta apie 55 000 tonų cheminio ginklo medžiagos (toliau - CGM). Oficialios skandinimo vietos - Bornholmo ir Gotlando gelmės.

Birželio 5 dieną nuo 8 val. 30 min iki 15 val. Vilniuje Europos aikštėje (prie Vilniaus miesto savivaldybės) Aplinkos apsaugos agentūra, prisidėdama prie Pasaulinės aplinkos apsaugos dienos bei 2013 metų - kaip Sveikatingumo metų - minėjimo renginių, organizuoja renginį „Kokiu oru mes kvėpuojame“.

2013 m. birželio 6 d. 10.00 val. Aplinkos apsaugos agentūra (A.Juozapavičiaus g. 9, Vilnius) rengia priėmimo į neetatinius aplinkos apsaugos inspektorius egzaminą.

Aplinkos apsaugos agentūros Jūrinių tyrimų departamentas, įgyvendindamas tarptautinį projektą „Cheminio ginklo paieška ir vertinimas“ (angl. Chemical munitions search and assessment (CHEMSEA)), balandžio 26 – 29 dienomis atliks mokslinę-tiriamąją ekspediciją Lietuvos išskirtinėje ekonominėje zonoje mokslinių tyrimų laivu „Vėjūnas“. Ekspedicijos tikslas – atlikti detalius Baltijos jūros dugno šoninio skanavimo matavimus, vandens ir dugno nuosėdų mėginių paėmimą palaidoto cheminio ginklo rajono dalyje, įeinančiame į Lietuvos išskirtinę ekonominę zoną. Ekspedicijos metu surinkta informacija padės įvertinti palaidoto cheminio ginklo galimą poveikį aplinkai.

Kaip ir ankstesniais pavasariais, šiemet taip pat iškyla ta pati problema – pradeda siautėti pernykštės žolės degintojai. Nors nepalankūs orai dar neleido masiškai deginti žolės, tačiau šis neigiamas reiškinys jau prasidėjo, pirmiausiai vakarų Lietuvoje, kur anksčiau neliko sniego dangos.

Jūrinių tyrimų departamentas Klaipėdos miesto mokyklas  kovo 01 -  balandžio 15 dienomis, pažymint Žemės ir Baltijos jūros aplinkos apsaugos dienas,  kvietė dalyvauti piešinių, eilėraščių, miniatiūrų konkurse „Jūra, mus išauginusi jūra“.

Šiuo metu vandens lygiai visose upėse yra žemi arba artimi žemiausiems daugiamečiams, tačiau dėl šiltėjančių orų jie jau pradėjo nežymiai kilti. Sniego atsargos yra gana didelės, be to  paskutinėmis savaitėmis jos gerokai padidėjo ypač Nemuno ir Neries aukštupiuose, be to dirvos įšalas yra apie 60 cm, todėl didžioji dalis tirpsmo vandens greičiau nutekės į upes ir kitus vandens telkinius.

 Šiuo metu vandens lygiai visose upėse yra žemi arba artimi žemiausiems daugiamečiams, tačiau dėl šiltėjančių orų jie jau pradėjo nežymiai kilti. Sniego atsargos yra gana didelės, be to  paskutinėmis savaitėmis jos gerokai padidėjo ypač Nemuno ir Neries aukštupiuose, be to dirvos įšalas yra apie 60 cm, todėl didžioji dalis tirpsmo vandens greičiau nutekės į upes ir kitus vandens telkinius.

Atsižvelgdami į žvejų asociacijos prašymą, ištirti dėl kokios priežasties buvo apsinešę ir parudavę žvejų tinklai, 2013 m. kovo 28 d. Aplinkos apsaugos agentūros Jūrinių tyrimų departamento specialistai mokslinių tyrimų laivu „Vėjūnas“ atlikto mėginių paėmimą Klaipėdos sąsiauryje, Kuršių marių vandenų išplitimo Baltijos jūros zonoje ir Lietuvos teritoriniuose vandenyse.

Vykdant Valstybinį Kuršių marių monitoringą atliekami ledo stebėjimai ties Nida ir Vente. Ledas ties Nidos kranto zona yra atitrūkęs ir su irimo požymiais, jo storis apie 100 m nuo kranto siekė 18-25 cm, yra stebimos ledo properšos, ledo sangrūdos. Nuo Avių kalno iki Juodkrantės (į šiaurę nuo Nidos) ties farvateriu stebima didelė properša. Rytinėje Kuršių marių dalyje ties Vente ir einant į šiaurę link uosto vartų ledo beveik nebėra. Kai kuriose vietose yra stebimas dreifuojantis ledas ir kranto priešalas.

Ledas darosi netvirtas ir susidarius palankiam vėjui bei pakilus vandens lygiui, bet kuriuo metu gali pradėti skilti.

Ant ledo lipti pavojinga. Gerbiami žmonės, Jūs rizikuojate savo gyvybe.

Kovo 14 d. Lietuvos valstybės institucijos dalyvaus jungtinėse Šiaurės ir Baltijos valstybių (Suomija, Švedija, Norvegija, Danija, Islandija, Estija, Latvija, Lietuva) avarinės parengties pratybose. Pratyboms yra parengtas specialus scenarijus, pagal kurį bus imituojama branduolinė avarija Suomijos Lovisa branduolinėje elektrinėje. Numatyta pratybų trukmė – 24 valandos.

2013 m. vasario 8 d. buvo atliktas ledo profilis maršrutu VENTĖ - NIDA. 12-kos kilometrų atstume buvo atlikti 15-oje vietų ledo storio matavimai. Ledo storis svyravo nuo 21 cm iki 33 cm. Ledas lygus, sangrūdų nėra. Sniego aukštis virš ledo siekė nuo 3 iki 6 cm. Duomenys pateikti lentelėje. Kuršių marių vandenyje (po ledu) ištirpusio deguonies kiekis 2013-02-01 buvo 8,6 mg/l (prisotinimas 78 procentai). Ledo storio matavimai maršrutu Ventė - Nida atliekami kiekvienais metais, kai marios pilnai padengtos ledu ir minimalus ledo storis siekia 25 cm.

Šiandien anksti ryte Telšių aplinkos apsaugos agentūros pareigūnai gavo pranešimą, kad vėl dega UAB “Srava” sandėlis, esantis šiaurinėje Telšių dalyje, Sedos gatvėje. Sandėlyje – angare, kurio plotas yra 150x70 metrų, saugomi įvairūs dažai, skiedikliai, lakai. Gaisro dūmai sklinda rytų kryptimi, dalinai teršdami miesto pramoninį rajoną, uždūmintas kelias Šiauliai – Palanga. Keli gyventojai, kurių sodybos patenka į teršiamą teritoriją, perspėti apie galimą pavojų. Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Aplinkos tyrimų laboratoriją ima mėginius siekiant nustatyti oro taršos mastą. 

Sausio 28 – 29 dienomis Aplinkos apsaugos agentūrą aplankė svečiai iš Estijos Aplinkos inspekcijos (Keskkonnainspektsioon). Aplinkos apsaugos agentūra yra Europos aplinkos apsaugos teisę įgyvendinančių institucijų asociacijos (IMPEL) narė. Ši asociacija skatina ES šalių institucijų bendradarbiavimą aplinkos apsaugos kontrolės srityje, tad Estijos Aplinkos inspekcijos specialistų vizitas buvo vienas iš tokio bendradarbiavimo rezultatų.

Kadangi pradedami rengti šalies upių baseinų rajonų valdymo 2016-2021 m. planai, visuomenė kviečiama teikti pastabas dėl šių planų sudarymo tvarkaraščio. Šis tvarkaraštis yra paskelbtas Aplinkos ministerijos tinklalapyje ir Lietuvos Respublikos Seimo duomenų bazėje. Pastabas galima teikti iki š. m. liepos 23 d. Aplinkos ministerijos Vandenų departamentui paštu (A. Jakšto g. 4/9, 01105 Vilnius) arba tel. 8~706 63581, arba elektroniniu paštu g.bevainiene@am.lt.

Seminarų metu įmonių atstovams bus trumpai pristatyta informacinė sistema AIVIKS, aptartas duomenų ir informacijos apie chemines medžiagas ir preparatus bei ataskaitų apie fluorintas šiltnamio efektą sukeliančias dujas ir ozono sluoksnį ardančias medžiagas teikimas Aplinkos apsaugos agentūrai, naudojant informacinę sistemą AIVIKS, taip pat aptarti aplinkos monitoringo ataskaitų ir duomenų teikimo klausimai.

Vakar apie 19 val. buvo gautas pranešimas, kad Nemune ties Jurbarku pastebėta naftos produktų plėvelė. Atlikus žvalgybą nustatyta, kad upe plaukia naftos produktų dėmės. Vaivorykštės spalvų atskiros dėmės išsiplėtę apie 2,5 km upės ilgyje, beveik per visą upės plotį. Kadangi upės vandens paviršiuje teršalai pasiskleidę labai plonu sluoksniu ir jų surinkimo darbai praktiškai negalimi, o esant aukštai oro ir vandens temperatūrai labai gerai vyksta degradacijos procesai, buvo nuspręsta nenaudoti nafta skaidančių medžiagų ir nakties metu nutraukti žvalgybą. 

Aplinkos apsaugos agentūros Gyvūnijos naudojimo kontrolės skyrius, š.m. liepos 4 d. 14 val. LR AM Marijampolės RAAD patalpose planuoja surengti seminarą aptvarų, voljerų savininkams apie laukinių gyvūnų laikymo nelaisvėje ir jų naudojimo reikalavimus. Ypatingas dėmesys bus skiriamas saugomų gyvūnų rūšių laikymui nelaisvėje.

Aplinkos apsaugos specialistai pastebėjo, kad esant šiltiems orams pradeda intensyviai daugintis dumbliai, prasideda taip vadinamas vandens žydėjimas. Dėl šio reiškinio vandens telkiniuose sumažėja vandenyje ištirpusio deguonies, kurį suvartoja masiškai besidauginantys dumbliai.

Valstybinės gyvūnijos ir augalijos apsaugos inspekcijos prie Baltarusijos Respublikos Prezidento kvietimu gegužės 29-31 dienomis Baltarusijos Gomelio apskrityje esančiame Pripetės nacionalinio parko patalpose buvo surengtas  trečiasis Valstybinės gyvūnijos ir augalijos apsaugos inspekcijos prie Baltarusijos Respublikos Prezidento ir Aplinkos ministerijai pavaldžių institucijų  pasitarimas bendradarbiavimo tarp aplinkosaugos tarnybų, vykdančių augalijos ir gyvūnijos apsaugą bei naudojimo kontrolę klausimais. 

Už neteisėtą pavojingų atliekų – išeikvotų švino akumuliatorių – vežimą per Švediją dviem Lietuvos piliečiams skirta 30 dienų įkalinimo bausmė. Apie tai praėjusią savaitę Aplinkos apsaugos agentūrą informavo Švedijos aplinkos apsaugos agentūra. Šios pavojingos atliekos buvo surinktos Norvegijoje ir vežtos per Švediją į Lietuvą neturint reikiamų leidimų.

Aplinkos apsaugos agentūra, bendradarbiaudama su Baltijos aplinkos forumu, organizuoja seminarą „Aplinkos apsaugos reikalavimų vykdymas atliekant transporto priemonių techninę priežiūrą ir remontą“, skirtas autoservisų atstovas ir Regioninių aplinkos apsaugos departamentų inspektoriams.

Aplinkos apsaugos agentūra, bendradarbiaudama su Baltijos aplinkos forumu (BEF), organizuoja mokymus (praktinį seminarą) „Cheminių mišinių klasifikavimas ir ženklinimas pagal Reglamento (EB) Nr. 1272/2008 (CLP) reikalavimus".    

Pernai ugniagesiai beveik 4500 kartų vyko gesinti degančios žolės, o gaisrų skaičius atvirose teritorijose sudarė 36 % visų gaisrų. Šie gaisrai išdegino per 5 tūkst. hektarų pievų.

Pasak naujos Europos aplinkos agentūros ataskaitos, Europa privalo vandens išteklius naudoti dar efektyviau, tačiau taip, kad nepakenktų ekonomikai. Neefektyvus vandens naudojimas skaudžiai paliečia ekosistemas ir žmones, naudojančius vandens išteklius. Nes tiek ekosistemos, tiek žmonės užtikrina Europos produktyvumą ir saugumą.

Pakuočių gamintojai ir (ar) importuotojai, į vidaus rinką išleidžiantys gaminiais pripildytas pakuotes, nebeprivalo teikti į vidaus rinką išleistų pakuočių apskaitos ataskaitų (ĮVRIPAA) Aplinkos ministerijos Regionų aplinkos apsaugos departamentams už 2011 m. 

Gamintojai ir (ar) importuotojai, į vidaus rinką išleidžiantys tuščias pakuotes,  metinę vidaus rinkai patiektų tuščių pakuočių apskaitos ataskaitą už 2011 m. teikia LR aplinkos ministro 2002 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 348 patvirtintų Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo taisyklių (Žin., 2002, Nr. 81-3503; 2011, Nr. 28-1353) VI skyriaus nustatyta tvarka.

Gruodžio 1 dieną Klaipėdoje vyko konferencija „Ar išmokome Globe Assimi avarijos pamokas“. Mokslinę – praktinę konferenciją, kurioje dalyvavo 50 svečių ir 10 pranešėjų, organizavo Aplinkos apsaugos agentūros Jūrinių tyrimų departamentas kartu su VšĮ „Grunto valymo technologijos“.

Prieš tris dešimtmečius Klaipėdos uoste įvyko Lietuvos pajūriui daug žalos padariusi tanklaivio „Globe Assimi“ avarija. Šiam įvykiui ir jo padariniams paminėti Aplinkos apsaugos agentūros Jūrinių tyrimų departamentas kartu su VšĮ „Grunto valymo technologijos“ organizuoja mokslinę - praktinę konferenciją - „AR IŠMOKOME GLOBE ASSIMI AVARIJOS PAMOKAS“

Aplinkos ministerija, bendradarbiaudama su Aplinkos apsaugos agentūra ir Europos cheminių medžiagų agentūra, organizuoja mokymus (praktinį seminarą) „Cheminių mišinių klasifikavimas ir ženklinimas pagal Reglamento (EB) Nr. 1272/2008 (CLP) reikalavimus“ pramonės įmonių atstovams.

2011 metų rugsėjo 30 d. Aplinkos apsaugos agentūros Jūrinių tyrimų departamente vyko piešinių, eilėraščių ir miniatiūrų konkurso tema "Jūra - gyvybės lopšys" vaikų nugalėtojų  padėkos raštų įteikimo šventė.

Šiandien, 2011 rugsėjo 21 d., vykdant naftos produktų transportavimo vamzdyno Polockas - Ventspilis trasos apžiūrą, Biržų rajone šalia kelio Drąseikiai – Užušiliai, vėl rastas nelegalus prisijungimas prie vamzdyno. Prie vamzdyno prisijungta apie 150 m nuo kelio.

Dėmesio!

Miškuose – ypatinga sausra ir didžiulis gaisrų pavojus! Nesilankykite miškuose, jei nėra būtinybės!

Pastebėję gaisrą nedelsdami apie tai praneškite trumpuoju numeriu 112.

Kaip buvo informuota praeitą savaitę, Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento pareigūnai paėmė vandens mėginius Neryje Vilniuje ir Neryje ties Valakampiais ir Buivydžiais (prie sienos su Baltarusija) upės vandens spalvos pokyčių priežastims išsiaiškinti. Gauti tyrimų rezultatai rodo, kad upės vandenyje yra gausu įvairių rūšių dumblių (fitoplanktono), vandens mėginyje, paimtame ties Buivydžiais, vyrauja melsvadumbliai. Tiek dumblių gausa, tiek chlorofilo „a“ (dumblių žaliojo pigmento rodiklio) koncentracija rodo eutrofikacijos („vandens žydėjimo“) požymius, su kuo yra siejamas upės vandens spalvos pokytis.

Š. m. birželio 6 d. buvo pastebėta, kad iš Kaišiadorių nuotekų valyklos į Lomenos upę išleidžiamos nepilnai išvalytos nuotekos, kadangi sutriko valymo įrenginių darbas. Nedelsiant buvo imtasi taršos mažinimo priemonių – laikinai sustabdytas miesto pramonės įmonių nuotekų išleidimas, Lomenos upės vanduo skiedžiamas iš miesto tvenkinių išleidžiamu ir iš požeminio vandens gręžinių paimamu vandeniu, stabilizuojamas nuotekų valymo įrenginių darbas aerotankus pildant iš kitų nuotekų valyklų atvežtu aktyviuoju dumblu.

Šių metų birželio 6 d. ryte Kauno Regioninis aplinkos apsaugos departamentas gavo pranešimą iš gyventojų, kad į Lomenos upę, pirmos eilės Neries intaką, žemiau Kaišiadorių miesto teka teršalai.

2007 m. Europos Sąjungoje buvo priimta Potvynių direktyva, kurios tikslas yra iki 2015 m. gruodžio 22 d. sukurti potvynių rizikos įvertinimo ir valdymo sistemą, siekiant sumažinti neigiamas potvynių pasekmes žmonių sveikatai, aplinkai, kultūros paveldui ir ekonominei veiklai.

Siekdamas užtikrinti civilinėje apyvartoje esančių ginklų ir šaudmenų kontrolę, nuo 2010-12-01 iki 2011-04-15 Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos kartu su Aplinkos apsaugos agentūra organizavo bendrus fizinių asmenų, vykstančių į medžioklės plotus, medžiojančių ir grįžtančių iš jų patikrinimus. Šios akcijos metu buvo tikrinamas medžioklinių ginklų ir šaudmenų gabenimo bei nešiojimosi teisėtumas, saugaus elgesio medžioklėje bei medžioklės taisyklių reikalavimų laikymasis. 

Vykdydama valstybinį aplinkos radiologinį monitoringą, Aplinkos apsaugos agentūra atlieka radionuklidų tyrimus nenutrūkstamai Utenoje aerozolių stotyje renkamuose aerozolių mėginiuose.

Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Jūros aplinkos apsaugos agentūros vedėjas Raimondas Šatkauskas informavo, kad į jūros pakrantę ties Naująja Smiltynės perkėla išmesta daug negyvų bretlingių. Ši informacija buvo perduota Žuvininkystės tyrimų laboratorijos direktoriui prie Žemės ūkio ministerijos, kuris pažadėjo paimti mėginius ir bandyti nustatyti žuvies kritimo priežastis.

Nuo šeštadienio, kovo 12 d., kai Fukušimos atominėje elektrinėje įvyko avarija dėl Japoniją sukrėtusio stipraus žemės drebėjimo, Aplinkos ministerijos Aplinkos apsaugos agentūra (AAA) dirba budėjimo režimu ir nepertraukiamai stebi radiacinio fono lygį Lietuvoje. Nors radiacinės taršos pavojaus mūsų šaliai ir nėra, tačiau, siekiant kuo išsamiau informuoti visuomenę, duomenys apie radiacinio fono lygį Agentūros tinklapyje skelbiami nebe kas valandą, kaip ligi šiol, bet kas dvidešimt minučių.

Aplinkos Apsaugos agentūros Jūrinių tyrimo departamento Duomenų valdymo ir programų skyrius kviečia Klaipėdos miesto ir Klaipėdos rajono mokyklų mokytojus ir mokinius bei Klaipėdos aukštųjų ir aukštesniųjų mokyklų dėstytojus ir studentus dalyvauti konkursuose.

2010 sausio 11d. Rokiškio rajono Juodupės seniūnijoje įvyko rajono Ekstremalių situacijų komisijos posėdis, kuriame dalyvavo Aplinkos apsaugos agentūros atstovas. Posėdyje buvo išklausyta informacija apie atliktus ir vykdomus darbus.

2010 gruodžio 29 dieną, nuvykus į avarijos, įvykusios Rokiškio rajono Juodupės seniūnijoje naftos produktų transportavimo vamzdyne vietą, buvo nustatyta, kad avarijos padarinių likvidavimo darbai vyksta sėkmingai.

Šiandien (2010 12 28) 7 val. ryto Rokiškio rajono aplinkos apsaugos agentūros pareigūnai gavo pranešimą, kad Juodupės seniūnijoje tarp Bryzgių ir Jutkių kaimų iš naftos produktų transportavimo vamzdyno „Polockas – Ventspilis“ į aplinką išsiliejo gazolinas. Naftos produktų transportavimas vamzdynu sustabdytas.

2010 m. lapkričio 30 d. Aplinkos apsaugos agentūros direktorius Raimondas Sakalauskas ir Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos generalinis komisaras Vizgirdas Telyčėnas pasirašė bendrą raštą, kuris griežtina medžioklinių ginklų civilinę apyvartą.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnyba, Aplinkos apsaugos agentūra ir Žuvininkystės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos surėmė pečius ir šių metų lapkričio 25 dieną Valstybinėje maisto ir veterinarijos tarnyboje pasirašė trišalę sutartį dėl institucijų bendrų veiksmų optimizavimo ir operatyvaus žuvų ir laukinių gyvūnų gaišimo priežasčių nustatymo.

Lapkričio 20 d. baigėsi Aplinkos apsaugos agentūros rengta akcija ,,Lašiša – 2010”, kuri buvo vykdoma nuo šių metų rugsėjo 1 d. dviem etapais: pirmasis etapas vyko Baltijos jūros priekrantėje, Kuršių mariose bei Nemuno deltos regione nuo 2010-09-01 iki 20010-10-20 d.

Aplinkos apsaugos agentūra šių metų gruodžio 21 dieną Vilniuje (Juozapavičiaus g. 9) organizuoja seminarą "Ekologinė vartojimo kultūra"

Baigėsi Aplinkos apsaugos agentūros rengiamos akcijos "Lašiša – 2010" pirmasis etapas, kuris prasidėjo rugsėjo 1 dieną ir tęsėsi iki spalio 20 dienos. Šio etapo metu Klaipėdos bei Šiaulių regionų aplinkos apsaugos departamentų pareigūnai reguliariai organizavo reidus ir vykdė sustiprintą kontrolę Baltijos jūros priekrantėje, Kuršių mariose, Nemuno deltos regione, bei upėse, kuriomis į aukštupius migruoja lašišinės žuvys.

2010 m. balandžio-birželio mėnesiais visose devyniose šalyse, kurių krantus skalauja Baltijos jūra, atliktas unikalus Baltijos tyrimas (angl. BalticSurvey). Tyrimas parodė, kad apie 80 proc. mūsų, Baltijos jūros regiono gyventojų, nors kartą leidome laisvalaikį Baltijos pajūryje.

Nuo spalio pirmos dienos prasideda antrasis akcijos “Lašiša – 2010” etapas, kurio metu bus vykdoma sustiprinta gyvūnijos apsaugos kontrolė prie pagrindinių lašišinių žuvų migracijos kelių bei nerštaviečių. Akcijai talkins policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai bei neetatiniai aplinkos apsaugos inspektoriai. Akcijos metu prie Nemuno, Neries, Šventosios,  Siesarties, Žeimenos, Meros bei kitų upių ir jų intakų bus stabdomos ir tikrinamos įtartinos transporto priemonės bei asmenys (ypač tamsiu paros metu). Patikrinimų metu bus atkreipiamas dėmesys į turimus žvejybos įrankius bei sugautą laimikį.

Aplinkos apsaugos agentūra akciją "Lašiša – 2010" šiais metais, kaip ir ankstesniais, rengia dviem etapais. Pirmasis etapas, kurio metu ypatingas dėmesys skiriamas Baltijos jūros priekrantei, Kuršių marioms bei Nemuno deltos regionui, prasidėjo rugsėjo 1 dieną ir tęsis iki spalio 20 dienos. Šiame regione akciją vykdantiems Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento pareigūnams talkins kolegos iš Šiaulių bei Žuvininkystės departamento prie Žemės ūkio ministerijos darbuotojai, policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai bei neetatiniai aplinkos apsaugos inspektoriai. Vykdant akciją, prioritetas yra teikiamas pažeidimų prevencijai, t. y. siekiama maksimaliai užkirsti kelią galimam neteisėtam lašišų ir šlakių išteklių naudojimui.

Rudens mėnesiais vyksta lašišų, žuvų, įtrauktų į Lietuvos Raudonąją knygą, bei šlakių migracija į nerštavietes ir jų nerštas. Šiuo laikotarpiu ženkliai suaktyvėja brakonieriavimas, kurio metu neteisėtoje žvejyboje naudojami tinkliniai, duriamieji ar užkabinamieji įrankiai ir net elektros srovė.

Šiuo metu respublikoje 552 piliečiams yra suteikti neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių įgalinimai (2009 metais – 563, 2008 – 503).

Neetatinių inspektorių veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymas, Neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių funkcijų atlikimo tvarkos, Priėmimo į neetatinius aplinkos apsaugos inspektorius tvarkos aprašai bei kiti teisės aktai. Šie inspektoriai aktyviai talkina valstybiniams aplinkos apsaugos inspektoriams vykdant aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, teikia informaciją apie aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, talkina aplinkosauginių akcijų metu, vykdo visuomenės švietimą gamtosaugos srityje, į reidus vyksta nuosavomis transporto priemonėmis, dažnai dirba naktimis, savaitgaliais, poilsio ir švenčių dienomis.

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba informuoja, jog rugpjūčio 17-os dieną tarp 14-17 val. Lietuvoje prasidės perkūnijos, jų metu kai kur numatomas škvalas iki 15-20 m/s. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas įspėja gyventojus būti atsargiems ir rekomenduoja, kaip elgtis pučiant stipriam vėjui ir žaibuojant.

Š.m. liepos 22 d. Aplinkos apsaugos agentūroje vyko pasitarimas dėl ekosistemų monitoringo rezultatų ir šių tyrimų perspektyvų bei galimų apimčių būsimoje Valstybinėje aplinkos monitoringo programoje.

Šiais metais Aplinkos apsaugos agentūra dalyvauja dvejose aplinkos tvarkymo akcijose. Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato direkcija, minėdama tarptautinę paminklų ir paminklinių vietovių dieną balandžio 16 d. penktadienį organizuoja Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato teritorijos tvarkymo talką, kurioje dalyvaus ir Aplinkos apsaugos agentūros specialistai.

Pavasaris - visa ko pradžia. Žvejai ir žuvininkystės specialistai pavasarinį žuvų neršto laikotarpį dažnai pavadina net „sėja mėlynuosiuose arimuose“. Taigi, „sėja“  prasidėjo, o kaip byloja dar viena gyvenimo patikrinta ir beveik iki skausmo žinoma tiesa - „Ką pasėsime tą ir pjausime“.

Šiais metais užtrukus pavasariui tik dabar prasideda kiekvieną pavasarį iškylanti problema atsakingoms tarnyboms – pradeda siautėti pernykštės žolės degintojai. Dėl nepalankių orų žolė masiškai nebuvo deginta, bet gaisrininkų duomenimis jau išdegė beveik 1000 ha pievų, jų gesinti gaisrininkai vyko beveik 500 kartų.

Pastarosiomis dienomis pajūryje pasirodę taršos naftos produktais požymiai – audrų, pakėlusių šiuos senus teršalus nuo dugno, padarinys. Taip leidžia manyti, pasak Aplinkos apsaugos agentūros Avarijų prevencijos ir valdymo skyriaus vedėjo Gedimino Markausko, aplinkosaugininkų atlikti stebėjimai.

Aplinkos apsaugos agentūra kartu su Lietuvos geologijos tarnyba parengė asfalto atliekų, sukauptų Klaipėdos rajone, tyrimų programą.

Kviečiame visus sudalyvauti penktus metus iš eilės vykdomame pasauliniame moksliniame tyrime GLOBE at NIGHT 2010, kurio tikslas - įvertinti dangaus užterštumą šviesa, stebint ir registruojant matomų žvaigždžių spindesį savoje vietovėje.

Per 2009 m. nustatyta 15% daugiau gyvūnijos apsaugos teisės aktų pažeidimų nei per 2008 m. – mėgėjiškos žūklės taisyklių pažeidimų išaiškinta 15%, verslinės žvejybos taisyklių – 42%, medžioklės taisyklių - 12% daugiau.

Gruodžio 7-18 d. Kopenhagoje vyksta Jungtinių Tautų konferencija, skirta kovai su klimato kaita kurioje dalyvauja Vyriausybės, pilietinės visuomenės ir verslo atstovai. Europos aplinkos agentūra surengs keletą susitikimų bei dalyvaus kai kuriuose iš daugybės visame mieste vykstančių renginių.

Seminaro tikslas - supažindinti visuomenę su Lietuvos CORINE žemės dangos GIS duomenų baze, jos pokyčiais, duomenų panaudojimo bei įsigijimo galimybėmis.

Š. m. lapkričio 27 d. Aplinkos apsaugos agentūra kartu su Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentu organizuoja konferenciją „Klaipėda - kokiu oru kvėpuojame“. Konferencijos tikslas - supažindinti Klaipėdos visuomenę ir suinteresuotas institucijas su šiame mieste atliekamų oro kokybės tyrimų pastarųjų metų rezultatais, galimu užterštumo poveikiu žmonių sveikatai bei priemonėmis oro taršai mažinti.

Microsoft kompanija ir Europos aplinkos agentūra tarpusavio bendradarbiavimo pagrindu sujungę moderniausias technologijas ir aplinkosaugos duomenis patobulino bendrą „Žvilgsnis į žemę“ (Eye on Earth) portalą.

Aplinkos apsaugos agentūra, siekdama įgyvendinti Lietuvos Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 11 d. nutarimą Nr. 1160 „Dėl Nacionalinės darnaus vystymosi strategijos patvirtinimo“ (Žin. 2003, Nr. 89-4029), rengia seminarą „Ekologinė kultūra“.

Europos aplinkos agentūra išleido patį išsamiausią iki šiol buvusį triukšmo žemėlapį, atskleidžiantį kokiu mastu Europos piliečius veikia akustinė tarša.

„Aplinkos būklė. Tik faktai“ – tai kasmet atnaujinamos informacijos leidinys, kuriame rodiklių pagalba pateikiama koncentruota ir aktualiausia faktinė informacija apie aplinkos būklę, nurodomos pagrindinės jos raidos problemos ir tendencijos, bei suteikiama oficiali statistinė informacija.

Spalio 9 d. Kopenhagoje vykusios Kultūros nakties proga Europos aplinkos agentūra pristatė tinklapį, kuriame talpinama informacija susijusi su tarptautine klimato konferencija „COP15“.

Aplinkos ministras 2009 m. rugsėjo 16 d. įsakymu Nr. D1-546 patvirtino Ūkio subjektų aplinkos monitoringo nuostatus, kuriuos parengė Aplinkos apsaugos agentūra, atsižvelgdama į Aplinkos monitoringo įstatymo naują redakciją. Naujasis dokumentas, įsigaliosiantis 2010 m. sausio 1 d. pakeis anksčiau ūkio subjektų aplinkos monitoringą reglamentavusią Ūkio subjektų aplinkos monitoringo vykdymo tvarką, patvirtintą aplinkos ministro 2003 m. gegužės 15 d. įsakymu Nr. 230.

Aplinkos apsaugos agentūroje š. m. rugsėjo 16 d. įvyks Lietuvos Respublikos aplinkos ministro sudarytos darbo grupės dėl Ekologiniu ir kultūriniu požiūriu vertingų upių ar jų ruožų sąrašo vertinimo posėdis. Posėdžio metu planuojamas kriterijų svarstymas, kuriais vadovaujantis upės ar jų ruožai gali būti įrašomi į Ekologiniu ir kultūriniu požiūriu svarbių upių ar jų ruožų sąrašą, numatomos diskusijos kitais susijusiais klausimais.

Visam pasauliui atvira 2010 metų Šv. Andrejaus premija kviečia viso pasaulio pavienius asmenis arba visuomenės grupes teikti paraiškas aplinkosaugos projektams laimėti. Pirmos vietos laimėtojas gaus 75 tūkst. dolerių premiją, antros ir trečios vietos laimėtojai – kiekvienas gaus po 25 tūkst. dolerių premiją.

2009 metai taps lemtingi kovojant su klimato kaita ir apims derybas dėl visuotinio susitarimo siekiant Kioto protokolo tikslų. Šios derybos baigsis gruodžio mėnesį Kopenhagoje vyksiančioje klimato konferencijoje.

Kokia jūsų pamėgto paplūdimio vandens kokybė? Ką mano kiti paplūdimio lankytojai? Koks paplūdimio vaizdas? Europos aplinkos agentūra kartu su Microsoft aplinkos informacine svetaine „Žvilgsnis į žemę“ teikia ne tik naujausią informaciją apie vandens kokybę, bet ir lankytojų vertinimus bei komentarus, rodo nuotraukas bei vaizdus.

Barselona tampa pirmaujančia saulės energijos gavyboje, Malmė (Švedija) plečia ekologinių gyvenamųjų rajonų tinklą, o Londonas siekia sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimus. Taigi, Europos miestai jungiasi kovodami su globaline klimato kaita.

Birželio 11 d. Europos Komisijos ir Europos aplinkos agentūros pateiktoje metinėje maudyklų vandens kokybės ataskaitoje skelbiama, kad 2008 m. ES higienos standartus atitiko didžioji dauguma Europos Sąjungos maudyklų.

Balandžio 15 dieną Aplinkos apsaugos agentūroje buvo pasirašyta Vilniaus universiteto Ekologijos instituto ir Agentūros partnerystės sutartis dėl dalyvavimo projekte "Ekotoksiškumo kontrolės sistemos tobulinimas"

Aplinkos apsaugos agentūra (toliau – AAA) įvertino vandens telkinių užterštumą į aplinką išsiliejus naftos produktams 2009 m. kovo 25 d. Rokiškio rajone, Juodupės seniūnijoje, Pakapės kaime

Pagal Aplinkos apsaugos agentūros sudarytą programą, skirtą patikrinti kokia gali būti acetaldehido koncentracija aplinkos ore Vilniuje, prie galimai didžiausių taršos šiuo teršalu šaltinių, 2008 m. buvo atlikti keli tyrimai šio teršalo koncentracijai nustatyti

2008 m. kietųjų dalelių paros ribinės vertės viršijimų Lietuvos miestuose užfiksuota mažiau nei 2007 m.

2008 m. gruodžio 16 d. buvo pasirašytas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1272/2008 dėl cheminių medžiagų ir mišinių klasifikavimo, ženklinimo ir pakavimo, iš dalies keičiantis ir panaikinantis direktyvas 67/548/EEB bei 1999/45/EB ir iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 1907/2006 (REACH reglamentą), taip vadinamas GHS reglamentas

Pasikeitė Lietuvos valstybinio oro monitoringo duomenų svetainės adresas iš http://gamta.lt į http://stoteles.gamta.lt.

2008 metais Aplinkos apsaugos agentūrai sukako 5 metai. Pateikiamas trumpas filmas apie Agentūrą ir jos veiklą.